Artėjant JAV prezidento rinkimų dienai, lapkričio 8-ajai, aišku tik tai, kas neaišku, o tai beveik visi svarbieji rezultatai ir jų pasiskirstymas – to visko dar negalima su didesniu tikimybės laipsniu prognozuoti. Nors kur kas labiau tikėtina, kad laimės Hillary Clinton, Donaldo Trumpo pralaimėjimas toli gražu negarantuotas.

Vis dėlto, jeigu niekaip nebūtų galima išvengti lažybų, tai protingiau būtų statyti už ponios H. Clinton sėkmę. Tačiai ir čia visiškai neaišku, ar ta jos pergalė bus vos vos, ar bus kad ir nedidelė, bet su ryškia persvara, ar ji tiesiog nušluos D. Trumpą nuo politinės scenos, o tokį dalyką kai kas irgi pranašauja.

Paskutinėmis dienomis įsisuko naujas galvosūkis. Kaip spalio 29-ąją rašė dienraštis „New York Times“, „kiekvieną sykį, kai amerikiečiai mano, jog šioje rinkimų kovoje jau niekas jų nenustebins, ima ir netikėtai sprogsta bomba. Taip buvo ir tada, vienuolika dienų prieš rinkimus.

Amerikos FTB direktorius Jamesas Comey pasiuntė laišką Kongresui su mįslingu pranešimu, jog kito tyrimo metu H. Clinton byloje atsirado naujų elektroninių laiškų.

Laiškų nuo ko? Apie ką? Ar jie glaudžiai susiję su H. Clinton? Į visus šiuos klausimus J. Comey nieko neatsakė. Retai pasitaikančią vieningos nuomonės akimirką ir H. Clinton šalininkai, ir D. Trumpo sekėjai pareikalavo greitų atsakymų.“

O ir sostinės dienraštis „Washington Post“ rašė: „dabar politinė padėtis Jungtinėse Amerikos Valstijose itin įtempta. Todėl kiekvienam, užimančiam didelės atsakomybės postą, derėtų elgtis apdairiai. Reikėtų vengti bet kokios provokacijos iki to neapsakomo konkurso tarp H. Clinton ir D. Trumpo pabaigos lapkričio 8 d.

Tad šiame kontekste FTB direktorius J. Comey pasirinko tikrai apgailėtiną momentą tam, kad praneštų Kongresui, jog bus imamasi papildomų H. Clinton elektroninio pašto žinučių tyrinėjimų. Juk tai galėtų paveikti demokratinį rinkimų procesą.

Nepaisant savo turimų įgaliojimų J. Comey ėjo per toli, bandydamas respublikonus nuraminti.“

Panašiai reagavo ir kita pasaulio spauda. Štai Romos dienraščio „Repubblica“ žodžiais, „šokas smogė iš karto, įtampa šoktelėjo į stratosferą, D. Trumpas džiūgauja, H. Clintono komanda nesitveria iš pykčio, Volstryto rodikliai smunka.

Atskleista nauja informacija, kuri ponią H. Clinton prikaltų prie jos padarytos klaidos, gali turėti įtakos jos, demokratų, partijos rinkėjams ir sumažinti jų aktyvumą per rinkimus.

Iki šiol jai galima prikišti neatsargumą ir taip pat bent vieną rimtą klaidą, tačiau jokio nusikalstamo veiksmo, bent sprendžiant iš to, ką FTB iki vakar buvo atskleidęs, ji nėra padariusi.“

Lenkijos sostinės dienraštis „Gazeta Wyborcza“ pranašavo, kad „lapkričio 8-ąją amerikiečiai tikriausiai į balsavimo apylinkes eis su didžiuliu klaustuko ženklu galvose, o tatai poniai H. Clinton gali potencialiai baigtis katastrofa, nes daugeliui amerikiečių atrodo akivaizdu, kad kažką ji norėjo nuslėpti.“

Pasak Austrijos sostinės dienraščio „Presse“, skandalas „vėl sukasi apie elektroninius laiškus, kuriuos tuometė užsienio reikalų ministrė neva siuntusi per savo privatų serverį. Tyrėjai šias žinutes rado ankstesnio Atstovų rūmų nario Anthony Weinerio pašto dėžėje.

Prieš jį pradėtas tyrimas dėl to, kad jis internete vienai penkiolikmetei pateikęs vienareikšmiškus pasiūlymus.

Ir čia D. Trumpui pakvimpa paskutiniu šansu. Bet koks kitas respublikonas būtų prieš tokią poliarizuojančią kandidatę kaip H. Clinton laimėjęs rinkimus. Tačiau D. Trumpo atveju to ko gero nepakaks. Jam tiesiog trūksta prezidentui reikalingo formato“, – rašė Vienos dienraštis.

Anot Kopenhagos dienraščio „Berlingske Tidende“, „nė vienas iš abiejų kandidatų nesugeba tikrai įtikinti. Kaip užsienio reikalų ministrė H. Clinton naudojo ne tik privačią elektroninio pašto paskyrą, bet ir privatų serverį, o po jos išėjimo iš šio posto kažkas ištrynė dešimtis tūkstančių žinučių.

Susidaro įspūdis, kad čia maišėsi ir maišosi profesiniai dalykai su privačiais, galbūt su pasipelnymo tikslu. Vis dėlto tiesa, jog dar nerasta jokių įrodymų, kad H. Clinton savo įgaliojimais piktnaudžiavo. Tačiau daug kas bandė per paramą, suteiktą jos globojamiems reikalams, padaryti jai įtaką“, – teigė Danijos sostinės laikraštis.

Londono dienraščio „Guardian“ žodžiais, „naujausios apklausos leidžia spėti, kad dauguma jau susidarė savo nuomonę klausimu, ar H. Clinton yra sąžininga ir verta pasitikėjimo. Rezultatas tas, kad jie ja nepasitiki.

Aišku, daug kas galvoja tą patį apie D. Trumpą, tik mažesniu skaičiumi“, – teigė Didžiosios Britanijos sostinės dienraštis.

Berlyno „Tagesspiegel“, kaip ir daugelis kitų laikraščių Europoje ir Amerikoje, domėjosi, „ar FTB direktorius J. Comey savo laišku parlamentarams atliko tik savo pareigą, ar tai buvo neteisėtas bandymas padaryti įtakos rinkimams. Kaip ten bebūtų, jo informacijos politika reikalauja paaiškinimo.“

Anot kito Vokietijos sostinės dienraščio, „Berliner Zeitung“, „politinė Jungtinių Amerikos Valstijų sistema atsidūrus pavojuje. Ir tai visų pirma dėl respublikonų elgesio. Jie ne tik daugiau nei pusmetį blokuoja laisvos vietos Aukščiausiajame Teisme užpildymą, bet ir negirdėtu laipsniu spaudžia FTB direktorių J. Comey dėl H. Clinton elektroninio pašto bylos.

Kaip tik dėl to jis, nesilaikydamas teisingumo ministerijos patarimo, informavo Kongreso narius apie H. Clinton elektroninius laiškus, kurie, nors jie tikriausiai nesusiję su priekaištais, kad ji kaip ministrė gavo ir persiuntė slaptas informacijas per savo privatų serverį, dabar gali būti naudojami šmeižtų prieš ją skleidimo kampanijai“, – teigė Berlyno laikraštis.

Spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.