Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
A.Zuokas: Darbo kodeksas kaip Holivudo filmas: „Jūs atleistas...“

Seimas kadencijos pabaigoje priėmė tikrai svarbų dokumentą – naują Darbo kodeksą (DK) – ir pirmą kartą atmetė Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto. Ne šiaip sau veto, o palydėtą 22 pataisomis ir kategorišku pareiškimu, esą „buvo padaryta maksimaliai grubiai, pervažiuojant per visus socialinius partnerius... Tai visiškas valdžios nužmogėjimas.“

Tenka sutikti su Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovo Danuko Arlausko nuomone, kad DK priėmimas tapo įvairių institucijų ginčo objekto ir politinių ambicijų įkaitu.

Vis tik Prezidentė, jei norėjo realiai subalansuoti DK nuostatas tarp darbdavio ir darbuotojo, turėjo pasirinkti ne kategoriškus ir gana populistinius pareiškimus, o bendradarbiavimo su premjeru ir Seimo frakcijomis kelią. Geranoriškos diskusijos būtų davusios geresnį rezultatą. Deja, konfrontuojanti valstybės galvos pozicija didina įtampą ne tik užsienio politikoje, bet ir šalies viduje.

Seimo nariai tikrai paskubėjo atmesdami Prezidentės veto. Ne su visais jos pasiūlymais buvo galima sutikti, bet tai buvo galimybė DK dar tobulinti. Sutinku, kad reikėjo naikinti daugelį perteklinių seno DK nuostatų, kurios realiame gyvenime neveikia, reikėjo didesnės darbo sutarčių įvairovės, laisvės tartis dėl individualaus darbo grafiko ir peržiūrėti įspėjimo dėl atleidimo terminus bei kompensacijų dydžius. Tačiau nereikėjo perlenkti lazdos.

DK pataisos gerokai sutrumpino įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminus, sumažino išeitines išmokas darbo sutartis nutraukiant darbdavio iniciatyva ir nesant darbuotojo kaltės. Taip pat DK pataisos leidžia sudaryti terminuotas darbo sutartis dvejų ir atskirais atvejais penkerių metų laikotarpiui, numato daugiau viršvalandžių, tačiau jie bus mažiau apmokami, numato trumpesnes atostogas.

Taigi kyla klausimas, į kokį ekonomikos augimą orientuojasi Lietuva ir dalis suinteresuotų šalies darbdavių. Atsakymas aiškus – į pigios gamybos ir pigių paslaugų plėtrą, kuriai būdinga didelė darbuotojų kaita, nepastovumas ir maži atlyginimai. Tenka pabrėžti, kad daugelyje šalių tokias darbo vietas užpildo imigrantai. Modernios Lietuvos ateitis tikrai neturi būti tokia!

Apklausiau penkių didelių užsienio ir Lietuvos įmonių vadovus, kuriose dirba nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių darbuotojų ir kurios samdo kvalifikuotus specialistus. Joms dabartiniai DK pataisymai nėra aktualūs, nes šiandien jos ir taip suteikia daugiau garantijų savo darbuotojams, nei numatė senasis DK. Tai kam ir kokiam verslui reikia šio DK?

Noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuva, ypač jos sostinė, pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausiu regiono paslaugų centru, kuriame užsienio kompanijos įkūrė daug (back office) IT, klientų aptarnavimo, bankinių paslaugų padalinių. Tokių darbo vietų priskaičiuojama daugiau nei 20 000. Puiku. Tačiau ekonomistams ir politikams lygiai taip pat puikiai žinoma, kad tokios darbo vietos nėra tvarios. Jas nesunku perkelti į kitą šalį, ypač kai toli esantys akcininkai reikalauja greitų dividendų, kuriuos dėl globalios konkurencijos gali garantuoti tik įmonės kaštų, dažniausiai darbo užmokesčio, sumažinimas. Naujojo DK pataisos tam sukuria puikias galimybes. Labai norėčiau čia klysti, nes tokių darbo vietų Lietuvai reikia daug daugiau. Naujasis DK gerokai palengvina būdą tokias darbo vietas iškelti kitur.

Kaip nesusipratimas skamba Socialdemokratų partijos pirmininko ir premjero Algirdo Butkevičiaus pareiškimas, kad socializmo laikai Lietuvoje baigėsi. Kokio socializmo – sovietinio ar skandinaviško?

Kaip nesusipratimas atrodo ir tai, kad visos partijos prieš rinkimus kalbas apie būtinybę didinti gyventojų pajamas, nes būtent jų mažumas šiandien yra pagrindinė masinės emigracijos bei socialinių bėdų priežastis, pritaria DK pataisoms, kurios tokias prielaidas tik padidins.

Naujasis DK sumažina saugumo jausmą, o nesaugus žmogus negali būti laimingas.

Priminsiu, kad vakarietiškos ir atsakingos politikos tikslas – teisingai subalansuoti skirtingus interesus. Deja, dabartinis DK pažeidžia pusiausvyrą tarp darbdavio ir darbuotojo. Tai sakau kaip liberalas, nes mane to išmokė Adamas Smithas. Cituoju „<...> dosnus atlyginimas už darbą <...> skatina paprastų žmonių darbštumą. Darbo užmokestis yra paskatinimas už darbštumą, kuris, kaip bet kuri žmogiškoji savybė, yra proporcinga gaunamoms paskatoms. Todėl ten, kur darbo užmokestis didelis, darbininkai visada bus daug aktyvesni, darbštesni ir nuovokesni nei ten, kur jis mažas..." („Tautų turtas“, išleistas 1776 m. (citata iš I kn., 8 sk.)

Naujasis Seimas galės grįžti prie DK ir jį tobulinti, kad Lietuva netaptų pigios importuotos darbo jėgos šalimi.

Rekomenduojami video