„Pro gėlę, pro bitę, pro debesį pilką / Praeina gyvenimo tarpsnis tylus / Ant tako – žydėjimo baltas šilkas, / Ant tako – rudenys kloja lapus...“

Nežinau, kas parašė tas eiles, bet manau, kad atspindi žmogaus paprastą, kasdieninį gyvenimą. Visais metų laikais bet kur mes matome grožį, bet juo nepasidžiaugiame arba pavėluojame...

Kad nepavėluočiau į skubantį traukinį, pažymėtą 69-uoju numeriu, noriu pasidžiaugti Brožių kaimo žmonėmis, nes prieš 57 m. likimas mane atvedė į Brožius, čia liko įspaustos gražiausio gyvenimo pėdos, čia pažinau daug puikių žmonių. Atmintyje šmėkštelėja tie, kurie į savo kaimo sodybas jau žvelgia iš dangaus platybių, ir tie, kurie ir šiandien sutikti maloniai šypsosi, svetingai sutinka. Tai buvę mano ir vyro bendradarbiai, kaimynai, mokiniai. Šiandien jie su skirtingais likimais, džiaugsmais, nelaimėmis, klystkeliais. Pravažiuokite pro Brožių kaimą, pasidžiaukite žydinčiais darželiais, užaugusiais medžiais, žaliuojančiais laukais. Jeigu ten seniai buvote ar gyvenote, pamatysite, koks pakitęs kaimas, paieškokite savo pėdsakų, dovanokite šypseną. Aplankykite vietas Stirbių, Ruigių kaimuose, kur kadaise grybavote, uogavote, o jeigu paklydote laiko vingiuose, jums visada padės šaunuolė bendrovės pirmininkė Vida, o gal jūs, minėtų kaimų gyventojai, savo nuoširdžiais patarimais padėsite gražinti, puoselėti savo tėviškės širdžiai artimą kampelį.

Domiuosi šio kaimo gyvenimu, turėdama galimybę apsilankau jų organizuojamuose renginiuose, nuoširdžiai prisimenu išlydimus į paskutinę kelionę žmones. Ne kartą teko sutikti šauniąsias giesmininkes (dainorėles), dalyvauti Šv. Marijos apsilankymo atlaiduose, pabendrauti su tais žmonėmis, kuriuos pažinojau prieš daugelį metų. Matau, kaip nuoširdžiai jie saugo anapilin išėjusiųjų atminimą, kaip pagarbiai jie prisimena gyvenusius, darbščius, tvarkingus, pamaldžius žmones, išauginusius puikius vaikus. Vieni puošia ir saugo gimtąjį kaimą, kiti, išvykę gyventi kitur, nepamiršta jo. Aš dėkoju sutiktiems, bendraujantiems, besišypsantiems, geriems kaimo žmonėms.

Tegyvuos brožiškiai, tedraugaus stirbiškiai, / Te javų gausybe raibuliuos laukai. / Tebus linksmas kaimas ir laimingi žmonės, / teklegės ir juoksis jų vaikai.

Pagarbiai

Brožių k. žmonėms Birutė PETRAUSKIENĖ