Imitacinėje valstybėje tęsiasi kotletų skandalas. Beprotnamio prezidentui ir parlamentui, vyriausybei ir politologams, televizijoms ir radijams, nemokamų (?) nuomonių formuotojams, mokinukams ir seneliukams svarbiausia problema - ar valgė kotletus ministras ar nevalgė? Ir kiek pakenkė kotletų valgymas valstybei, moralei, nacionaliniam saugumui ir visokioms deklaruotoms prieš rinkimus gerovėms?

Argi kam rūpi čia Lietuva, jos žmonių skauduliai ir sunkus gyvenimas, vaikų ateitis ir sveikas protas? Ir kam paaiškinsi, kad visi šioje imitacijoje nuo prezidento iki pradinės mokyklos direktoriaus dešimtmečiais valgė kotletus būdami pas ką nors svečiuose ir dėl to valstybė nesugriuvo? Ir kad nieko ten jie už tuos kotletus neįsipareigojo, nes tai yra įprastas lietuviškas vaišingumas ir tradicija?

Štai, ir vėl tupi šventasis Gabrielius valstybinėje LRT ir už mūsų pinigus, springdamas iš kilnaus pasipiktinimo, mums aiškina, kad tokio baisaus nusikaltimo, kaip kotletų valgymas, šioje valstybėje dar nebuvo. Nors jo paties mieloji pati gavo iš valstybės bonusų tiek, kad galėtum nusipirkti po kelis milijonus kotletų kasmet.

Ir mielasis širdžių prezidentas reikalauja vargšo kotletų valgytojo skalpo, nes to labai labai labai reikia brangiajai imitacinei valstybei, kuriai prisiekė prieš Dievą ir dėl kurios su žmona prie altoriaus mėgsta labai dvasingai paklūpėti. Tai kas, kad po to sugrius koalicija, vyriausybė ir dar pagilės chaosas valstybėje, tačiau nuosava ambicija juk svarbiau, ar ne? Kuo blogiau - tuo geriau, ar ne, Tėvynės Sąjungos broliai ir seserys?

Nebesvaikit. Čia niekas apie jokią valstybę ir jokias geroves, apie jokius žmones negalvoja. Jie net užmiršta, kad pačių naudai būtų naudinga tą rūpestį bent suvaidinti. Jiems rūpi tik jų pačių užpakaliai, priekiai ir jų ateities gerovė. Ir nėra nieko danguje, Žemėje ir Lietuvoje, ko jie tam nepaaukotų.

Panašiai elgiasi nusikaltėlis, pagautas nusikaltimo vietoje arba žiurkė, įvaryta į kampą. Rinkimai prasidėjo - nesiartinkit prie žvėrių, kurie prie šėryklos. Čia nebėra jokios logikos, jokios moralės, jokio Dievo, kuriam jie meldžiasi. Jokių žmogiškų, kiekvienam savaime suprantamų dalykų ir jokių taisyklių.

Tiesiog nekreipkim dėmesio, kas toje palatoje darosi ir ramiai dirbkim savo darbą. Galas jau netoli, jie morališkai jau pralaimėjo - uždekim žvakutę ir pastovėkim prie lovos. Visa kita tik laiko klausimas, prasidėjusį procesą pabaigs natūrali įvykių eiga.