Baltarusiams šoką sukėlė Rusijos planai kitąmet 83 kartus padidinti karinių pervežimų jos teritorijoje mastą.

Grandiozinės pratybos

Žinia, kad Rusijos gynybos ministerija paskelbė konkursą karinės technikos pervežimo Baltarusijos geležinkeliais paslaugoms 2017 metais teikti, trenkė kaip žaibas. Baltarusija ir Rusija formaliai yra sąjunginė valstybė, o Maskvos ir Minsko karinė sąjunga tokia glaudi, kad rusų kariškiai čia jaučiasi beveik kaip namuose. Vis dėlto rusų generolų noras 2017-aisiais kariniams pervežimams Baltarusijos teritorijoje užsakyti 4 126 geležinkelio vagonus – 83 kartus daugiau nei 2016 metais – net prie jų šeimininkavimo įpratusiems baltarusiams tapo šaltu dušu. Ką kitąmet vežti į Baltarusiją suplanavo Rusijos generalinis štabas?

Atsakymas iš pažiūros paprastas ir aiškus: 2017-aisiais Rusijos Federacijos vakarinėje dalyje, Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje vyks operatyvinės strateginės karinės pratybos „Zapad-2017“. Jos tradiciškai rengiamos kas 2 metus, tad pasirengimas naujoms nebūtų sukėlęs tokios nuostabos, jei ne milžiniškas jų mastas. „Anksčiau pratybos niekad nebūdavo tokios didelės, – sakė Minske veikiančio Strateginių ir užsienio politikos tyrimų centro direktorius Arsenijus Sivickis. – Sprendžiant iš Rusijos Federacijoje pasirodžiusios informacijos apie karinių pervežimų į Baltarusiją 2017 metais mastą, rusai iš tiesų planuoja telkti dideles pajėgas Baltarusijos teritorijoje.“

Įdomu, kad Baltarusijos žiniasklaida apie smarkiai išaugusį karinių pratybų „Zapad“ mastą sužinojo tik iš Rusijoje pasirodžiusios šykščios informacijos. Nei Baltarusijos Vyriausybės, nei Gynybos ministerijos, nei kitų valdžios įstaigų atstovai jos kol kas nekomentuoja.

Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ žurnalistai pasidomėjo, ką apie tai mano rusų ir baltarusių karo ekspertai. Rusijos dienraščio „Novaja gazeta“ apžvalgininkas Pavelas Felhenhaueris Maskvos planus kitąmet smarkiai padidinti karinių pervežimų apimtį Baltarusijoje sieja su Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pareiškimu lapkričio mėnesį Minske vykusiame jungtiniame abiejų šalių gynybos ministerijų kolegijų posėdyje. „Karinėse pratybose „Zapad-2017“ mes atsižvelgsime į NATO aktyvumo didėjimą, Rusija priversta imtis atsakomųjų gynybos priemonių“, – tąkart tvirtino S.Šoigu.

Ruošiasi stambioms operacijoms?

Pasak P.Felhenhauerio, pagrindinės Baltarusijos ir Rusijos regioninės karinės grupuotės pratybos 2017 metais bus vykdomos Baltarusijos teritorijoje ir vakarinėje Rusijos dalyje. „Pratybų mastas bus grandiozinis, nes Rusija staigiai didina savo ginkluotųjų pajėgų kovinę parengtį ir galimybes, kad galėtų vykdyti stambias karines operacijas Europos žemyne“, – teigia ekspertas. Pasak jo, būsimose pratybose dalyvaus ir Rusijos tankų daliniai, kurie į Baltarusiją bus pervežti geležinkelio sąstatais. P.Felhenhaueris mano, kad bendras šių pratybų dalyvių skaičius gali gerokai viršyti pajėgas, dalyvavusias karinėse pratybose „Kavkaz-2016“. Rusijos gynybos ministras joms pasibaigus informavo, kad „Kavkaz-2016“ iš viso dalyvavo 222 tūkst. kariškių.

Rusijos ir Baltarusijos prezidentai Kaliningrado srityje stebi karines pratybas „Zapad“. Scanpix nuotr.

Baltarusių ekspertas A.Sivickis atkreipė dėmesį, kad tikrasis būsimųjų pratybų Baltarusijoje mastas gali būti dar didesnis, nei manoma remiantis Rusijos gynybos ministerijos pateikta karinių pervežimų paraiška. Anot jo, dalis tokių pervežimų finansuojama iš įslaptintų biudžeto asignavimų, todėl realiosios karinės technikos ir personalo permetimo į Baltarusiją apimtis gali būti kur kas didesnė. Tikrų skaičių esą niekas, išskyrus aukščiausią karinę vadovybę, turbūt nesužinos.

Kad būtų galima geriau suprasti, kodėl „Zapad-2017“ organizatorių užmojai atrodo išskirtiniai, ekspertai siūlo palyginti jų mastą su jau buvusiomis pratybomis. Pavyzdžiui, 2013 metais Baltarusijos teritorijoje vykusiose pratybose „Zapad“ iš viso dalyvavo 13 tūkst. kariškių, tarp jų 3 tūkst. iš Rusijos. „Tada karinės technikos ir personalo pervežimui iš Rusijos į Baltarusiją buvo prireikę vos 200 geležinkelio vagonų. Kitais metais planuojama užsakyti 4 162 vagonus, tai yra 20 kartų daugiau ir tai yra aiškiai perteklinis kiekis, jei vertintume pagrindinio pratybų „Zapad-2017“ tikslo požiūriu. Formaliai jis yra gynybinis“, – svarstė A.Sivickis. 2015 metais kariniams pervežimams iš Rusijos buvo užsakyti 125 vagonais, 2016-aisiaiss – vos 50. Ekspertas priminė, kad Baltarusijos vadovybė ne kartą buvo pabrėžusi, jog bet koks karinis aktyvumas šalies teritorijoje užsienio stebėtojų neturėtų būti vertinamas kaip pasirengimas puolamojo pobūdžio veiksmams. Tačiau planuojamas „Zapad-2017“ mastas tikrai negali nekelti rimto susirūpinimo.

Sunerimo ir ukrainiečiai

Kai kurie ekspertai mano, kad į Baltarusiją pasinaudojant pratybų „Zapad-2017“ priedanga kitąmet gali būti permesta didžioji neseniai suformuotos Rusijos Vakarų karinės apygardos 1-osios gvardijos tankų armijos dalis. Į jos sudėtį, be kitų Rusijos karinių junginių ir dalinių, įeina Kantemirovo tankų divizija bei Tamanės motorizuotųjų šaulių divizija. Dabar kiekviena 1-osios armijos tankų divizija turės po tris tankų pulkus, motorizuotųjų šaulių pulką, savaeigės artilerijos pulką ir zenitinį raketinį pulką, o kiekviena motorizuotųjų šaulių divizija – po tris motorizuotųjų šaulių pulkus, tankų pulką, savaeigės artilerijos pulką ir zenitinį raketinį pulką.

Į Baltarusiją sutrauktomis stambiomis Rusijos Vakarų karinės apygardos pajėgomis gali būti siekiama ne tik eilinį kartą pademonstruoti karinę galią NATO, mano tyrimų projekto „Belarus Security Blog“ koordinatorius Andrejus Portnikovas. Esą didžiausios istorijoje Rusijos karinės pratybos Baltarusijos teritorijoje kartu atskleis ir visišką Baltarusijos politinį nesavarankiškumą. Ypač po nenusisekusio Baltarusijos lyderio Aleksandro Lukašenkos vizito į Maskvą, kurio metu Minskas norėjo išsiderėti palankesnes ekonominio režimo sąlygas. Jau dabar rusų ekspertai atvirai kalba, kad su Baltarusijos gynyba susijusius klausimus reikia spręsti ne Minske, o Maskvoje. Taigi, tokių didelių Rusijos karinių pajėgų permetimas į Baltarusiją gali reikšti, kad Maskva siekia realiai užsitikrinti visišką karinę ir politinę Baltarusijos kontrolę. Laikinai, tai yra tik pratybų metu, ar ilgesniam laikui – galima tik spėlioti.

Dėl „Zapad-2017“ pratybų masto sunerimo ir Ukraina. Karo ekspertas Igoris Romanenko, buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininko pavaduotojas, teigia, kad Rusijos ir Baltarusijos karinio bendradarbiavimo 2017 metais planai yra labai rimtas signalas. Anot jo, stambių Rusijos pajėgų perkėlimas į Baltarusiją tikrai gali būti susijęs su karinėmis pratybomis, tačiau, Kremliui prireikus, 1-osios tankų armijos junginiai gali iš Baltarusijos pasukti į pietus, į Ukrainą, per Černigovo sritį tiesiai į Kijevą. Ir niekas esą nė neprašys A.Lukašenkos leidimo. „Juk tai vienas iš scenarijų, paremtų prielaida, kad svarbiausia – užimti Ukrainos sostinę, o visa kita savaime subyrės. Būtent tai yra didžiausias Rusijos veiksmų Baltarusijoje pavojus“, – svarstė I.Romanenko.

Buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas, armijos generolas Vladimiras Malomužas mano, kad dabartinis karinių pajėgų telkimas Baltarusijoje kol kas nekelia grėsmės Ukrainai, nes esą nėra požymių, kad ruošiamasi strateginei puolimo operacijai. „Baltarusija šioje situacijoje Ukrainos atžvilgiu elgiasi santūriai, atsižvelgdama į glaudžius šalių kaimynių santykius bei ekonominį, politinį ir humanitarinį bendradarbiavimą. Todėl A.Lukašenka yra prieš bet kokius scenarijus, numatančius kariuomenės tranzitą per Baltarusiją. Jis jau sakė, kad neleis to daryti Baltarusijoje, tuo labiau užpulti kitą šalį iš jos teritorijos“, – pabrėžė V.Malomužas. Būtų sunku su tuo nesutikti, tačiau kyla klausimas, ar tikrai Minskas pajėgus kontroliuoti šalies, nuo kurios yra daugeliu atžvilgiu priklausomas, kariuomenės judėjimą Baltarusijoje. Kad ir kokiais tikslais jis būtų aiškinamas.