Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Žvyrkeliai – tarsi karšta bulvė

Susisiekimo ministerija giriasi, kad 2016–2017 m. Lietuvoje bus išasfaltuota apie 115 kilometrų žvyrkelių, tam panaudojant apie 14 mln. eurų ES lėšų. Tačiau tiek kaimų gyventojai, tiek kaimų kelius prižiūrinčios įmonės bei seniūnai tikina, kad kaimiškose vietovėse kai kur kelių būklė tokia apverktina, kad vos galima išvažiuoti automobiliais. Ypač nerimą kelia pavasario polaidžiai bei rudens darganos, kurių metu kelius dažnai išgadina sunki žemdirbių žemės ūkio technika.

Gerins susisiekimą kaimuose

Susisiekimo ministerija pranešė, kad šiemet bus pradėti daugiau nei šimto šalies žvyrkelių asfaltavimo darbai. Panaudojant iki 14,3 mln. eurų ES investicijų, šiemet ir ateinančiais metais numatoma išasfaltuoti apie 115,3 km žvyrkelių Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus regionuose.

„Mūsų tikslas – išasfaltuoti žvyrkelius kaimo vietovėse, kuriose gyvena iki 1 000 gyventojų, kad žmonės galėtų patogiai susisiekti su gyvenviečių ir rajonų centrais, pagerėtų jų gyvenimo kokybė. Be to, tai padės sumažinti kelių priežiūros sąnaudas ir eksploatacines transporto priemonių išlaidas“, – tikino susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Dvi ministerijos – Susisiekimo ir Žemės ūkio – dar praėjusiais metais oficialiai susitarė nustatyti būtinus rekonstruoti valstybinės reikšmės rajoninius kelius (žvyrkelius) ir skirti ES investicijų bei kitų finansavimo šaltinių lėšas šių kelių atnaujinimo projektams įgyvendinti. Tai buvo pirmas toks dviejų ministerijų susitarimas Lietuvoje.

Pagal šį susitarimą Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) yra atsakinga už paraiškų teikimą finansinei paramai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai gauti ir projektų įgyvendinimo koordinavimą. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. LAKD pateikė 159 projektų paraiškas, iš kurių 118 buvo skirta parama. Žvyrkelių asfaltavimo projektas finansuojamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Lietuvos valstybės biudžeto ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.

Duobės gilėja

Tačiau „Valstiečių laikraščio“ kalbinti pašnekovai buvo atviri: Lietuvos žvyrkelių būklė prastėja kur kas sparčiau, nei spėjama juos tvarkyti ar asfaltuoti. Liubavo seniūnijos (Kalvarijos sav.) seniūnas Gintas Baliulis teigė, kad žiema buvo specifinė ir kaimo kelių būklės tikrai nepagerino, tik pablogino. „Šiemet labai daug drėgmės. Nei su greideriu tokius kelius sutvarkysi, nei pažvyruosi, atsiranda duobių ir negalime, kol neatšilo, nepradžiūvo, nieko daryti, nes tai prilygtų pinigų išmetimui į balą“, – apie duobėtus savo seniūnijos kaimo kelius kalbėjo Liubavo seniūnas ir pridūrė, kad kol kas neišvažiuojamų kelių dar nepasitaikė.

Duobės kasdien gilėja, o kaimų gyventojai atėję seniūno prašo jau palyginti kelius, bet šių darbų imtis dar neskubama. Seniūnas prašo gyventojų būti realistais. Mat, pasak Liubavo seniūno, dabar pajudinus duobes, būtų tik ištaškytas purvas ir jokios naudos iš to nebūtų. Rūpinamasi tik tais keliais, kuriais kaimo vaikus vežioja mokykliniai autobusiukai.

„Viską lemia oro sąlygos. Turime sutartį su kelininkais, jau aiškios lėšos iš LAKD ir jos jau padalytos seniūnijoms. Vos leis oro sąlygos, pradėsime tvarkyti kaimo kelius“, – sakė G.Baliulis. Seniūnijos teritorijoje ūkininkaujantys žemdirbiai, seniūno teigimu, nelabai prisideda prie kelių tvarkymo. Mat rudenį ūkininkai, žemės ūkio technika iš laukų gabendami derlių, dažnai išmala kelius taip, kad juose atsiranda gilių provėžų, bet sutvarkyti juos paliekama seniūnijai.

Žemdirbių pagalbos neužtenka

Priemiestinei Vilkaviškio rajono Šeimenos seniūnijai vadovaujantis Gintas Bakūnas mano, kad visi keliai, kurių seniūnijoje yra 139 km, yra skirti važinėti, o ūkininkai už tai moka mokesčius, todėl problemų neturi kilti nei kai reikia kelius saugoti, nei kai reikia juos remontuoti, juolab kad šioje seniūnijoje gausu ūkininkaujančių.

„Mūsų seniūnijoje dalis kelių – su žvyro danga, dalis – asfaltuoti. Keliai susidėvėję, kai kurie asfaltuoti dar prieš 40–50 metų. Žvyrkeliai dažnai neatlaiko šiuolaikinės galingos ir sunkios žemės ūkio technikos. Bet ir ūkininkų požiūris jau kitoks: jei sugadina kelius, patys ir pasitvarko. Šiemet sutaupėme, nereikėjo sniego stumdyti, liko daugiau lėšų pavasariui, antroje kovo pusėje pradėsime tvarkyti susidėvėjusių kelių dangą“, – situaciją Šeimenos seniūnijoje aiškino G.Bakūnas.

Jo teigimu, keliams dabar pavojingiausias metas, nes iš žemės eina įšalas. Vilkaviškio rajono žemdirbiai žino, kad polaidžio metu vietinės reikšmės keliuose negali važinėti sunkesnė nei 8 tonas sverianti technika. „Jie to patys nedaro, nėra atvejų, kad reikėtų ką nubausti. Tačiau kartais nereikia nei sunkiasvorio transporto, užtenka lengvuoju automobiliu pravažiuoti kaimo keliu ir lieka duobių, provėžų. Dabar pats blogiausias periodas“, –kelių būklę artėjant pavasariui įvertino Šeimenos seniūnas.

Pagalbos prašosi keliai, vedantys į vienkiemius. Todėl, vos išėjus įšalui, seniūnijoje keturiolika seniūnaičių kartu su bendruomenių pirmininkais bei seniūnijos vadovais važiuos įvertinti, kuriems keliams būtina skubi pagalba, kokio remonto šiemet reikia.

Prireiks pusės amžiaus

Šiuo metu Lietuvoje bendras žvyrkelių ilgis – beveik 7 100 kilometrų. Daugiausia žvyro dangos kelių yra Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Kauno regionuose. Nuo 1997 m. iki 2004 m. žvyrkeliai buvo gana vangiai asfaltuojami, procesas kiek paspartėjo 2007–2013 m., kai, Lietuvai įstojus į ES, struktūrinės paramos lėšomis buvo išasfaltuota 737 km žvyrkelių – kasmet vidutiniškai būdavo išasfaltuojama kiek daugiau nei 100 kilometrų. Preliminariais skaičiavimais, tam, kad visi šalies žvyrkeliai būtų išasfaltuoti, ar bent jau tie, kuriais vyksta nors kiek intensyvesnis eismas, prireiktų dar bent pusės amžiaus.

Susisiekimo ministerija pripažįsta, kad lėšų kasmet trūksta ne tik vietinės reikšmės keliams, bet ir valstybinės reikšmės keliams plėsti, prižiūrėti ir rekonstruoti. Tiesa, tikina, jog vietinių kelių būklei gerinti per keletą pastarųjų metų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos savivaldybėms skiriamų lėšų dalis padidinta nuo 20 iki 30 proc. „Viena iš savivaldybių savarankiškų funkcijų yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Šiai funkcijai vykdyti savivaldybės, be skiriamų lėšų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, turi naudoti savo biudžeto lėšas“, – teigė Susisiekimo ministerijos atstovai „Valstiečių laikraščio“ atsiųstame paaiškinime ir priminė, kad vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektų finansavimo situacija iš esmės pagerėtų, jei savivaldybės naudotų daugiau savo biudžeto lėšų ir ieškotų kitų finansavimo šaltinių.

Lemia pinigai

Juozas Bertašius, Šakių rajono savivaldybės meras

Kelių tvarkymo problema – kasmet didelis galvos skausmas visoms šalies savivaldybėms ir žmonėms. Tai – visada opiausia ir sunkiausiai išsprendžiama problema, nes tokių didelių finansinių galimybių sutvarkyti visus vietinius kelius savivaldybės neturi. Po to, kai pernai įsigaliojo Fiskalinės drausmės įstatymo pataisos, savivaldybės net ir skolintis tokioms reikmėms negali, net investavimui į savo turtą – kelių pagerinimą. Apie asfaltavimą aš jau net nekalbu, todėl tvarkyti vietinius kelius savivaldybės išgali tik minimaliai.

Rekomenduojami video