LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Ūkininkavimas – vienas iš verslų, bet tik ūkininkai turi išlaikomus „dalininkus“, kokių joks kitas verslas neturi, t. y. laukinius žvėris ir paukščius. Kasmet jie pridaro didelių nuostolių. Už vilkų ir stumbrų padarytą žalą atlygina valstybė, už kanopinių žvėrių – medžioklės būreliai. Nors sumokamos kompensacijos neatlygina visos padarytos žalos, ūkininkai gali guostis, jog bent iš dalies kompensuojama, nes kai derlių suniokoja laukiniai paukščiai ar visas kaimo gyventojo vištas išpjauna lapės, žala niekaip nėra kompensuojama ir visi nuostoliai gula ant žmonių pečių.
Patiria didžiulius nuostolius
Sunkiai suprantama, kodėl medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos kompensavimas reglamentuojamas (nors ir ne be trūkumų), o pasėlius nusiaubus laukiniams paukščiams ar patyrus nuostolių dėl nemedžiojamųjų žvėrių visi nuostoliai gula ant ūkininkų pečių.
„Valstybė turėtų kompensuoti nemedžiojamųjų laukinių paukščių, žvėrių padarytus nuostolius ir taip padėti žalą patyrusiems žmonėms, užsiimantiems žemės ūkio verslu. Dažnai sakoma, kad reikia mylėti ir saugoti gamtą. Mes taip pat ją mylime, laukiniai gyvūnai yra gamtos sudėtinė dalis, tačiau jeigu jie daro didžiulę žalą, turėtų būti kompensuojami patirti nuostoliai. Priešingu atveju prarasime potencialius verslininkus – ūkininkus, kurie investuoja, bando kurti pridėtinę vertę, bet galų gale vienus kitus metus nuolat patiriant nemenkų nuostolių dėl laukinių gyvūnų nuleidžiamos rankos ir mes tokių verslininkų nebeturėsime. Taip neturėtų būti. Turi būti sukuriamos sąlygos vykdyti verslą, o jei jis nukenčia nuo saugomo paukščio ar gyvūno, už to saugojimo pasekmes, jeigu atsiranda žala, ūkininkui turi būti atlyginama“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Vytautas Buivydas.
Ūkininkų laukai, daržai kasmet nukenčia nuo gervių, žąsų, gulbių. Laukiniai paukščiai nulesa, ištrypia, suniokoja javų pasėlius, rapsų, pupų, kopūstų ir kitų kultūrų laukus. Žemdirbiai patiria didžiulę žalą, tačiau ji nėra kompensuojama. Metų metais kalbėta, jog į žalos atlyginimo sąrašą turi būti įtraukiami nuostoliai, patirti dėl laukinių paukščių. Galiausiai Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms peržiūrėti teisės aktus ir metodikas, jas patikslinti, kad ūkininkams būtų tinkamai atlyginama už patiriamą žalą, bet kol kas kalbama tik apie gervių, žąsų, gulbių daromą žalą, tačiau ūkininkai nukenčia ir nuo kitų laukinių paukščių.
„Atsakomybės už nemedžiojamų paukščių daromą žalą niekas neprisiima, nors ūkininkams ir ūkine veikla užsiimantiems subjektams padaromi dideli nuostoliai. Daug nusiskundimų dėl garnių padaromos žalos. Kaimo gyventojai sako, jog kiekvienais metais bando įžuvinti kūdrą, bet garniai tą žuvį kaip išneša, taip išneša. Labiausiai nuo garnių nukenčia tie, kurie nori iš šios veiklos pragyventi. Jeigu tai žuvininkystės ūkis ir tai yra jo duona, o ne pomėgis užsiauginti kelias žuveles, jis į šį verslą investuoja, tačiau garniai nuolat atskrenda pasimaitinti ūkio žuvimis“, – pasakojo ŽŪR vicepirmininkas.
Specialistai pastebi, jog per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje pagausėjo didžiųjų baltųjų garnių. Jie ir pilkieji garniai minta žuvimi bei kelia vis didesnį žuvininkystės ūkių susirūpinimą dėl žalos auginamai žuvies produkcijai.
„Į tvenkinius, kur auginamos žuvys ir iš kurių žmonės gauna ekonominę naudą, atkeliauja ne tik garniai, bet ir ūdros, kurios tą naudą suryja. Sodininkystės sektoriuje daug žalos pridaro zuikiai“, – vardijo V.Buivydas.
Ūkininkai skundžiasi, kad dėl ypač pagausėjusios kanopinių žvėrių populiacijos, neberasdami ėdesio miškuose elniai, stirnos, briedžiai maisto ieško jų laukuose ir daro milžinišką žalą.
Į kaimo vištas įsisuko lapė
Nuo laukinių žvėrių nukenčia tiek prekiniai, tiek kaimo gyventojų šeimos ūkiai, kurie savo reikmėms augina naminius paukščius, vieną kitą ūkinį gyvūną.
Praėjusią savaitę į Balelių kaimo (Ukmergės r.) sodybas įsisukusi lapė išpjovė trijų gyventojų vištas.
„Lapė papjovė 19 mano vištų, vienos kaimynės – per 40, kitos – 12. Kasmet pasitaiko, kad lapė užsuka į gyvenvietes, ypač į kaimo pakraštyje esančias sodybas, pavagia ir išsineša vieną kitą vištą. Niekas į tai labai nekreipia dėmesio. Nieko nepadarysi, taip nutinka, bet kad lapė įšoktų į tvartą per aukštai esantį langelį, kurį buvau palikęs pravirą kregždutėms įskristi, ir išpjautų visas vištas, toks atvejis pasitaikė pirmą kartą“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo nuo lapės nukentėjęs gyventojas Albinas Banikonis.
Pasak pašnekovo, lapė agresyvi, vidury dienos vištas pjauna, matyt, ne dėl maisto, nes visoms perkando gerkles ir paliko tvarte. Tada nusitaikė į kitų sodybų tvartus, kur buvo laikomos vištos. Pamatę lapę kieme žmonės mėgino ją pabaidyti, bet ji urzgė ir netgi bandė lipti laiptais link namų durų.
„Pas kaimynus išgirdęs triukšmą pamačiau lapę. Bandžiau ją vyti, bet ji palėkė keletą žingsnių ir šoko ant manęs. Gerai, kad lazdą turėjau, tai nuvijau“, – pasakojo A.Banikonis.
Gyventojai sunerimo, ar plėšrūnė sveika, ar neserga pasiutlige ir neužpuls žmonių. Jie mėgino ieškoti pagalbos pas medžiotojus, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT), savivaldybėje, netgi skambino pagalbos telefonu 112, bet realios pagalbos nesulaukė.
„Jei žvėris kenkia, daro nuostolius, o apsiginti neturime kaip (negalime nei nušauti, nei spąstų dėti), reikia keisti įstatymą. Mes, trys kaimynai, labiausiai nukentėję nuo lapės išpuolių, Ukmergės rajono savivaldybės administracijai parašėme prašymą atlyginti žalą, bet mums atsakė, kad tokiais atvejais žalos atlyginimo įstatymas nenumato“, – apgailestavo A.Banikonis.
Abejones dėl galimai pasiutlige užsikrėtusios lapės išsklaidė Ukmergės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys: „Konsultavausi su VMVT specialistais. Neseniai ištirta kita lapė rasta žuvusi, tikriausiai automobilio nutrenkta, ji pasiutlige nesirgo. VMVT negali skelbti epideminės zonos ir priverstinai nustatyti, kad medžiotojai sunaikintų plėšrūną, nes nėra nustatytas pasiutligės židinys.“
Pasak S.Stimburio, į gyventojų vištas įsisukusi lapė yra šlubčiojanti, galbūt sužeista, skaudančia koja, ir gal todėl ji pasirinko lengvesnį grobį – vištas.
Savivaldybės atstovas teigė, jog tarpininkavo tarp gyventojų ir medžiotojų – kreipėsi į medžiotojų būrelį „Žemdirbys“ ir prašė suintensyvinti medžioklę, mėginti sumedžioti agresyvią plėšrūnę.
„Medžiotojų būrelis pažadėjo suintensyvinti medžioklę. Kita vertus, negalime teigti, kad medžiotojai savo funkcijų nevykdo – jie savo medžiojamoje teritorijoje gruodžio mėnesį yra nušovę tris lapes. Visi turime susikalbėti, medžiotojai turi suprasti žmonių problemas, bet ir patys gyventojai privalo saugoti savo gyvūnus, laikyti juos aptvaruose, tvartuose taip, kad ten laisvai negalėtų patekti plėšrūnai – ne tik lapės, bet ir kiaunės, šeškai“, – tvirtino S.Stimburys.
Kaip teigė medžiotojų klubo „Žemdirbys“ vadovas Alfredas Gustas, gyvenvietėje medžioti negalima – medžiotojai neturi teisės naudotis ginklu likus 200 metrų iki gyvenvietės. Priešingu atveju jie netektų medžiotojų teisių bei leidimo laikyti šautuvą.
„Lapes medžiojame dažnai, bet jeigu ji ateina į gyvenvietę, mes nieko negalime padaryti, tačiau pabudėsime, pasaugosime ir mėginsime lapę sumedžioti medžioklės plotuose“, – sakė A.Gustas.
Pasak Ukmergės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo S.Stimburio, Medžioklės įstatymas numato, kad už kanopinių žvėrių ir bebrų padarytą žalą atlygina medžioklės plotų naudotojai – medžiotojų būreliai, o lapės padaryta žala nėra kompensuojama.
„Vieniems dešimt papjautų vištų gal nieko tokio, bet kitiems tai visos šeimos aprūpinimas mėsa, kiaušiniais. Nesvarbu, ar tai būtų dešimt, ar šimtas vištų, nepaisant to, kokia jų vertė, vis vien tai yra patirta žala. Vienam gyventojui 100 eurų yra didelė žala, kitam – verslo subjektui – galbūt ir 10 tūkst. eurų nėra labai dideli nuostoliai. Jeigu žala patiriama dėl žvėrių, ji turėtų būti atlygintina, bet, deja, taip nėra. Net ir tais atvejais, kai žalą padaro medžiojamieji gyvūnai ir ji turi būti kompensuojama, dažnai ieškoma galimybių išsisukti, kad nebūtų atlyginta. Negalima užkrauti žalos naštos ant paprastų piliečių, didesnių ar mažesnių ūkininkų pečių“, – tvirtino ŽŪR vicepirmininkas V.Buivydas.
Kreivai žiūri į prašančiuosius
Ukmergės rajone pastaruoju metu siautėjo ne tik lapė – prieš keletą dienų vilkai papjovė veršį ir dvi avis. Ūkininkų gyvulius puldinėjantys vilkai baimę sėja visoje Lietuvoje. Įsidrąsinusi vilkų populiacija vis dažniau ėdesio ieško ne miške, o ūkininkų laukuose.
„Žmonės turi po kelias avis prie namų, aptvare, o atsibunda ryte – visos avys papjautos. Prieš porą savaičių pažįstamas kaimo gyventojas iš ūkininko nusipirko dvi avis, jas laikė aptvare, bet jau trečią naktį vilkas iškasė landą po tinklu ir jas papjovė. Didesni ūkininkai turi tvirtas daržines, tvartus, kur vilkai nesugeba prasikasti ir nepasiekia avių, o jei žmogus neūkininkauja, augina 1–2 avytes prie namų ir tokių tvartų neturi, vilkams jos – labai geras grobis“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo Širvintų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Purvaneckas.
Nerimo signalai ateina iš daugelio rajonų, kur vilkai kėsinasi į ūkinius gyvūnus ar net į sodybas saugančius šunis. Daugiausia nuo vilkų kasmet nukenčia avių augintojai. Vilkų antpuolių padaugėja, kai jie pradeda mokyti vilkiukus medžioti, bet net ir šiuo metu plėšrūnai puldinėja avis, ožkas, net raguočius.
Žmonės saugosi, įrengia apsaugines tvoras, tveria elektrinius piemenis, tačiau vilkai sugeba pasikasti ir po apsauginėmis tvoromis. Vis dažnėjantys vilkų antpuoliai ir jų daroma žala ūkininkus varo į neviltį, dalį jų net priverčia atsisakyti avių, ožkų ir kitų ūkinių gyvūnų auginimo.
Širvintų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas J.Purvaneckas teigė, jog dalis nuo vilkų nukentėjusių žmonių net nesikreipia dėl žalos atlyginimo, nes sako, jog neapsimoka – medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos kompensavimo tvarka yra neadekvati padarytai žalai, t. y. žmonės visada patiria žymiai daugiau žalos, negu jiems kompensuojama pagal galiojančią tvarką.
„Nors medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama, norėdami gauti kompensacijas žmonės susiduria su daug problemų, dideliu biurokratizmu. Kai žmogus bando ieškoti teisybės dėl žvėrių padarytos žalos, jis pasidaro lyg koks raupsuotasis, nes eina, kreipiasi, kovoja už savo turtą. Į jį tuomet pradeda kreivai žiūrėti savivaldybių žemės ūkio skyriai, žalą nustatanti komisija, į kurią įeina ir aplinkos apsaugos, savivaldybės atstovai, seniūnas. Tai tarsi išmaldos prašymas, nors akivaizdu, kad taip atsitinka ne dėl ūkininko kaltės, o dėl žvėrių daromos žalos“, – teigė V.Buivydas.
