Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Žuvų augintojai: dirbame Kalėdoms

Lietuvoje žuvininkystė išgyvena ne pačius geriausius laikus – lietuviškas tvenkinių žuvis pirkėjai linkę prisiminti tik artėjant didžiausioms metų šventėms, nors mitybos specialistai nuolat aiškina, kad šviežios žuvies vartojama per mažai. Žuvų patiekalų ant mūsų stalo turėtų būti ištisus metus. Kol taip nėra, augintojai su viltimi laukia Kalėdų ir Naujųjų metų, kurie jiems, kaip ir kai kuriems prekybininkams, suneša beveik visų metų pajamas.

Iškasė tvenkinius

Versline žvejyba Senųjų Naniškių kaime (Varėnos r.) gyvenančio ūkininko Deivydo Lukoševičiaus šeima verčiasi jau kelerius metus. Daugiausia augina karpių, bet tvenkiniuose dar galima aptikti ir plačiakakčių bei lynų. Į žuvų auginimą Deivydas įtraukė ne tik savo šeimą, bet ir kartu gyvenančius tėvus, brolį. Kaip pats sako, jų šeimos vyrams visada meškerės ir žvejyba buvo prie dūšios.

Viskas prasidėjo nuo 1 ha nuosavos žemės plote savo reikmėms įsirengto pirmojo tvenkinio. Paskui augalininkyste užsiimantis ūkininkas bandė gauti paramą tvenkiniams įkurti, bet nepavyko. Buvo paaiškinta, kad tokia parama nenumatyta. Tačiau vis tiek ryžosi imtis tvenkinių plėtros. Šiuo metu 15 hektarų žemės įrengta 10 tvenkinių.

„Čia darbo užteks kartų kartoms. Vandens telkiniai niekur nepradings, juk tai – nekilnojamasis turtas, jis nenuvertės“, – aiškino D.Lukoševičius. Jo teigimu, dabar ši ūkio šaka jam ir pomėgis, ir verslas ateičiai. Pati idėja galvoje sukosi seniai, tik vis nesugalvojo, kaip ją įgyvendinti. Žinojo, kad pradžioje reikia labai didelių investicijų. D.Lukoševičius kol kas dar tiksliai nesuskaičiavo, kiek kainavo įrengti vieną tvenkinį, kaip ir nežino, kiek uždirbs pardavinėdamas šviežias žuvis.

Mėgėjiška žvejyba Lukoševičių vyrams visada rūpėjo, todėl tvenkinius kasė siekdami ne tik komercinių tikslų. Dabar prie vandens mėgsta pabūti visi – ir vaikai, ir vyresni. Ir sodybos aplinka pagražėjo. Net ir kaimo vaizdas atvykstant nuo kalno kitoks atsiveria.

Sezoninė prekė

Ūkio šeimininkas prisiminė, kad pradžia buvo pati sunkiausia ir reikalaujanti didžiausių investicijų. Reikėjo iškasti dešimt tvenkinių, samdyti techniką. Po truputį tokio verslo nepradėsi. Dabar beliko tvenkinius prižiūrėti, matuoti deguonį, rūpintis, kad tvenkiniai nebūtų tušti, o lauko sąlygomis augančios žuvys būtų pašertos. „Pas mus jos auga natūraliai. Jokių pirktinių kombinuotųjų pašarų nenaudojame. Žuvis šeriame pačių išaugintais grūdais. Toks būdas pigesnis, o žuvys – sveikesnės“, – kalbėjo Varėnos rajono ūkininkas, derinantis ir javų, ir žuvų auginimą. Darbais dalijasi visa šeima, viską daro bendromis jėgomis.

„Jau žvejojame artėjančioms Kalėdoms“, – pasakojo žuvų augintojas, šviežias žuvis vežantis parduoti į aplinkinių miestų turgelius. Savo tvenkiniuose gaudyti žuvis pardavimui pradeda spalio mėnesį. Žuvų realizacijos sezoną užbaigia sulig Kalėdomis. Kitu metų laiku augintinių pasigauna tik savo stalui. Šeimininko teigimu, šviežiai sugauta žuvis šiltuoju metų laiku greitai genda, todėl net neverta jos traukti iš tvenkinių ir kažkur transportuoti.

Redakcijos archyvo nuotr.

Konkuruoja su lašišomis  

Žuvis tvenkiniuose auginančios AB „Išlaužo žuvis“ (Prienų r.) direktorius Darius Svirskis „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad tikrą pirkimo bumą jie paprastai pajunta artėjant šventėms. Tuomet šviežių žuvų nuperkama daugiausia. Pastaruoju metu karpių pardavimo akcijos tapo ne tokiomis aktyvios, nes konkuruojančių didžiųjų prekybos tinklų pirkėjai priprato prie beveik visą rudenį besitęsiančios lašišų, upėtakių ir karpių kainų „pasiutpolkės“.

Gruodžio mėnesį žuvys dažniau puikuojasi ant lietuvių stalo, bet kartais jos nukeliauja į šaldiklius. „Pastebėjome, kad tie, kurie gyvena vargingiausiai arba yra labai taupūs, nusiperka žuvų per pardavimo akcijas ir užšaldo jas artėjančioms šventėms. Iš tikrųjų turėtų būti kitokia tradicija. Mes raginame, kad per akcijas žmonės nusipirktų žuvies, išmoktų iš jos pasigaminti norimą patiekalą, paragautų, įvertintų. Paskui tą patį patiekalą pasigamintų prieš šventes. Šviežios žuvies nereikėtų užšaldyti. Tie, kurie vertina skonį, atskiria, kur šaldyta, kur nešaldyta žuvis“, – pirkėjų įpročius vertino D.Svirskis.

AB „Išlaužo žuvis“ tvenkiniuose, užimančiuose 500 ha žemės plotą, iš viso auginamos 18 rūšių žuvys. Vyrauja karpiai, kurių dalis eksportuojama į užsienį. Dar auginamos keturių rūšių augalėdės žuvys: 3 rūšių plačiakakčiai, mintantys planktoniniais melsvadumbliais, taip pat nendrėmis ir kita vandenų žole mintantys baltieji amūrai. Naujiena – karpių ir sidabrinių karosų hibridai. Skoniu jie primena karosą, bet yra karpio dydžio.

Iš plėšriųjų žuvų auginami europiniai šamai, lydekos ir ešeriai. Auginama ir labai lėtai augančių lynų, kurie išrinkti nacionaline Lietuvos žuvimi. Visos šios žuvys plaukioja tvenkiniuose kartu su karpiais, kiekvienas gyvis susiranda sau natūralaus maisto ir atlieka jam skirtą vaidmenį tvenkinių ekosistemoje. O eršketai ir upėtakiai auginami atskirai nuo karpių pratakiuose kanaluose. Pagrindinis jų maistas – baltymingi kombinuotieji pašarai.

„Mūsų bendrovei šie metai nebuvo patys geriausi, nes buvo labai permaininga vasara. Penkiabalėje sistemoje būtų galima įvertinti 4 balais. Per metus užauginame apie 700 tonų prekinių žuvų“, – vardijo bendrovės vadovas.

Algos ir ligos

D.Svirskis minėjo, kad per pastaruosius ketverius metus tris kartus didino darbuotojams atlyginimus, todėl pakilo ir žuvų savikaina, tačiau kol kas pardavimo kaina dar tik vejasi savikainą.

Žuvų augintojams tenka akylai stebėti, kad augintinių neužpultų ligos. Nors kol kas žuvis puolančios virusinės ligos stebimos tik kaimyninėje Lenkijoje, tačiau, anot D.Svirskio, kai kur braunasi ir į Lietuvą. Kita opi problema – Lietuvoje perintys arba migruojantys žuvilesiai paukščiai kormoranai, sugaudantys ir sužalojantys daugybę žuvų ir galintys pernešti užkrečiamas ligas. Jie atskrenda į Lietuvą iš Lenkijos, kitų šalių. Kol kas Išlaužo kaime žuvys sveikos, nes tvenkinius nuo kormoranų antplūdžio saugo net penki etatiniai medžiotojai, baido specialios patrankos. Net taip nuo nuolatinių kormoranų atakų saugomosžuvys patiria stresą, prasčiau auga.

Naujų nebėra kur kurti

Ramunė Mickuvienė

Ramunė Mickuvienė, Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorės pavaduotoja

Akvakultūros sektorius – viena iš keturių pagrindinių mūsų šalies žuvininkystės sektoriaus šakų, padedanti plėsti žuvų asortimentą, įdarbinti kaimo žmones. Daugelį metų Lietuvoje labiausiai buvo plėtojama tvenkinių akvakultūra.

Bendras akvakultūros tvenkinių plotas – 10,6 tūkst. ha, kuriuose būtų galima išauginti apie 5 tūkst. tonų prekinės produkcijos per metus, bet kasmet išauginama ir realizuojama 3 556–4 193 tonos prekinių žuvų, kurių vertė – apie 7,5–9,7 mln. eurų. Tad nėra išnaudojamas visas šios šakos potencialas.

Akvakultūros įmonių žuvininkystės tvenkiniuose daugiausia veisiami karpiai, kurie sudaro apie 96 proc. visų išaugintų žuvų. Taip pat auginamos ir kitos žuvys – lydekos, lynai, upėtakiai, karosai, eršketai, šamai, amūrai, plačiakakčiai ir kt.

Lietuvos gamtinės sąlygos nėra itin palankios šiam verslui dėl trumpo žuvų auginimo sezono, todėl prekinės žuvys paprastai realizuojamos tik trečiaisiais jų auginimo metais.

Tvenkinių akvakultūrai plėtoti reikia didelės teritorijos – rentabilus ne mažesnis kaip 300–400 hektarų ūkis. Tvenkiniams įrengti, užpildyti ir eksploatuoti reikia didelio kiekio vandens. Šalyje ūkininkai realiai turi labai nedaug galimybių savo žemėse įsirengti naujus tvenkinius ir ekonomiškai efektyviai juose auginti žuvis.

Mažmeninė žuvų kaina, eurais už kilogramą

2014 m.         2015 m.         2016 m.

Gyvas karpis                      3,38              3,37               3,42

Gyvas upėtakis                   5,86                5,79             5,83

Lašišos didkepsniai           11,41                11,25              12,96

 

Statistikos departamentas

Rekomenduojami video