Paspaudus šaltukui ledu pasidengę vandens telkiniai gali tapti spąstais žuvims. Daugeliui tvenkinių savininkų kyla klausimas, kaip padėti žuvims, pagaliau, kaip sužinoti, kad joms reikia pagalbos.

Eketės negelbsti

Sodininkų bendrijoje netoli Maišiagalos (Vilniaus r.) įsikūręs Stanislovas Dirma prieš dvidešimt metų išsikasė kelis tvenkinius, įveisė žuvų. Anot jo, žiemą vandens telkinių savininkams padaugėja rūpesčių. Šiais metais kol kas nekilo bėdų dėl žiemojančių žuvų, nes dar nebuvo didelių šalčių. Kenkia ne vien šaltis, bet ir besikeičiančios oro sąlygos. „Kai susidariusį ledą tvenkiniuose užkloja sniego patalas, po atlydžio virš pirmojo ledo susidaro antras. Tai nėra gerai, – aiškino pašnekovas. –Esant teigiamai temperatūrai gelbsti eketės.“ Kai nuo šalčių pradeda pokšėti tvoros, nepadeda niekas – nei prakirstos eketės, nei šiaudų ar nendrių ryšuliai, įkišti į jas. Juk tuomet vanduo užšąla per kelias minutes.

Dūstančiomis žuvimis būtina pasirūpinti, kitu atveju jos išgaiš. Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak prityrusio žvejo, nuosavus tvenkinius savo išgalėmis priversti žiemą gelbėti patys savininkai. „Jei prognozuojama, kad šalčiai tęsis ilgai, geriausia išeitis – žuvis išgaudyti, – pripažino jis. – Lede prakirtus eketę, žuvys suplaukia, iškiša galvas pakvėpuoti, tuo metu jas reikia ir gaudyti.“

S.Dirmai ne kartą teko traukti iš vandens jau nugaišusias žuvis. Tada, pasak jo, vaizdas iš tiesų būna graudus. Tiesa, jo augintiniai katinai Viskis ir Kicius nesutiktų su jo nuomone, jiems, atvirkščiai, tada būna šventė, į kurią jie pasikviečia visus rainmargius ir kitokius kaimo draugus.

Katinas Viskis. Asmeninio archyvo nuotr.

Anot penkis vandens telkinius prižiūrinčio žvejo, gana sunku nustatyti, kuriame vandens telkinyje žuvys išgyvens, o kuriame – ne. „Paprastai prasidėjus žiemai, net ir spaudžiant smarkiam šalčiui, apie mėnesį rūpintis žuvimis dar nereikia, tačiau vėliau jau reikia pagalvoti, ką daryti, kad joms nepritrūktų deguonies, – teigė S.Dirma. – Taigi dabar pats metas pamąstyti, kokių veiksmų imtis, kad būtų išvengta tokių problemų.“

Dumblėja greitai

Žuvivaisos specialisto Rimanto Girnelio teigimu, dėl suintensyvėjusio žemės ūkio ir suklestėjusios pramonės vandens telkiniai dabar per metus pasensta tiek, kiek anksčiau per šimtmetį. „Matyti akivaizdūs tos veiklos rezultatai – ežerai ir upės užpelkėja, užželia, dugne kaupiasi dumblas. Tvenkiniai ypač jautrūs aplinkos poveikiui, jie dumblėja gana greitai – vasarą tokiuose vandens telkiniuose žuvims labai gerai, jos randa pakankamai maisto, o žiemą dumble susikaupusios organinės medžiagos irdamos sunaudoja paskutinius deguonies likučius“, – teigė specialistas.

Tuomet ateina sunkmetis visiems vandens gyventojams. Tos žuvys, kurios per žiemą būna aktyvios, ieško menkiausios šviežio vandens prietakos, kitos stengiasi mažiau judėti, neeikvoja veltui jėgų, jų kvėpavimas sulėtėja ir taip joms pavyksta išgyventi net giliausiomis žiemomis. Trečios slepiasi nuo deguonies stygiaus lįsdamos gilyn į dumblą ir taip tik paspartina savo žūtį. Taip pirmiausia žūva, atrodytų, atsparūs negandoms karpiai, unguriai.

Šakos lede prakirstose eketėse teigiamo efekto neduos. Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak žuvivaisos specialisto, esant žemai temperatūrai žuvų šerti nereikia, nes jos pačios nesimaitina arba daro tai retai: „Jei temperatūra nukrinta žemiau šešiolikos laipsnių, karpinių žuvų, tokių kaip amūrai ir plačiakakčiai, maitinimasis labai smarkiai sulėtėja. Esant 4–8 laipsniams šalčio, jos jau praktiškai nebesimaitina. Žiemos metu apetito nepraranda plėšrios žuvys – starkiai, ešeriai, lydekos, tačiau ir jų papildomai maitinti nereikia, jos visko susiranda vandens telkinyje ir valo jį kaip sanitarai.“

R.Girneliui teko girdėti įvairiausių nuomonių, kaip pagelbėti žuvims sunkiomis žiemomis. Sovietmečiu buvo masiškai kertamos eketės, kišami į jas nendrių ar šiaudų ryšuliai. „Tačiau niekas neišmatavo, koks tokių priemonių efektas, ar tikrai jos padeda esant deguonies stygiui“, – sakė pašnekovas.

Speciali įranga padeda vandenį prisotinti deguonies. Scanpix nuotr.

Sniego valymas

Dar viena labai seniai taikoma priemonė – sniego valymas nuo tvenkinio. „Tik reikia tai daryti nuolat, kitaip sakant, ledas turi būti kaip čiuožykloje, – teigė specialistas. – Per skaidrų ledą patenkanti šviesa pasiekia vandens augalus ir jie gamina deguonį. O jei tvenkinyje vanduo drumstas, dugne – tik apmirę plūdurlapiai augalai, kas tada gamins deguonį? Juk žiemą vienaląsčių dumblių –labai mažai.“

Pasak žuvivaisos specialisto, jei ant vandens telkinio susidarė kelių sluoksnių ledas, jo skaidrumo gali nepakakti fotosintezei dugne. Tuomet sniego valymas bus beprasmis darbas, jis neduos laukiamo efekto.

„Jei tvenkiniuose priveista žuvų, sunkiomis žiemomis galima po ledu pūsti deguonį užkimšus eketę, taip pat galima vandenį aeruoti (prisotinti deguonies – red. past.) pučiant orą kompresoriais, – patarė R.Girnelis. – Visos šios priemonės duoda teigiamą rezultatą, padeda pavasariais išvengti nuostolių.“

Sniegą valyti reikia nuolat. Asmeninio archyvo nuotr.

Būtina išgaudyti

Eduardas Valevičius, įvairia įranga tvenkiniams prekiaujančios bendrovės pardavimų vadovas, patarė savininkams gerai pamąstyti prieš įleidžiant žuvis į vandens telkinį. „Pirmiausia reikėtų bent jau teoriškai išsiaiškinti, ar žuvys jūsų kūdroje galės žiemoti, – sakė jis. – O tai lemia ir žuvų kiekis tvenkinyje, ir jo gylis bei tūris. Jei į nedidelį tvenkinį prileidžiama daug žuvų, o neplanuojama jų išgaudyti, daroma didžiulė klaida.“

Anot E.Valevičiaus, žuvys gali sėkmingai peržiemoti, jei tvenkinys yra bent vidutinio dydžio, o žuvų įleista palyginti nedaug. Jei pavasarį buvo prileista stambesnių trimečių ar dvimečių karpių, amūrų, plačiakakčių ar europinių šamų, specialistas patarė juos rugpjūtį išgaudyti. „Jie bus užaugę iki 1,5 – 2 kilogramų“, – sakė jis.

Tinkamai iškastame tvenkinyje Lietuvoje natūraliai gyvenančioms žuvims šaltis nėra toks baisus. Kita vertus, žiema kartais pateikia staigmenų, todėl savo įžuvintus telkinius reikia prižiūrėti. Žuvininkystės ūkiai per šalčius ant tvenkinių stato specialius generatorius, pučiančius orą. Ekečių kirtimą specialistas vertina gana skeptiškai. Anot jo, toks metodas nėra veiksmingas.

Efektyvi sistema yra orapūtės – oro kompresoriai. Jos nenaudoja daug elektros, per specialius akmeninius arba membraninius difuzorius, nugramzdintus į tvenkinio dugną priekrantės zonoje, išpučiamas oras, jis išskaidomas į deguonį, kurį pasisavina vanduo ir palaiko neužšąlančią eketę. Praktikoje kartais naudojami ir vandens siurbliai. Jie pumpuoja vandenį iš vienos eketės į kitą ir taip prisotina vandenį deguonies. Šiuo atveju tvenkinys turėtų būti netoli namų ar kitos vietos, kurioje būtų elektros įvadas.

Specialisto teigimu, jeigu žmogus sugebėjo išsikasti tvenkinį, jį įžuvinti, jis turi rasti pinigų ir tvenkinio priežiūros įrangai žiemą. Tada nereikės kiekvienais metais rūpintis dėl nugaišusių žuvų, jų iš naujo veisti. Tokios įrangos kaina priklauso nuo jos tipo ir galingumo. Išlaidos tvenkinio priežiūrai žiemą gali siekti nuo 80 iki kelių šimtų eurų.

Smarkiai uždumblėjusius tvenkinius reikia valyti ir gilinti, tai taip pat gali padėti žuvims išgyventi. Tačiau tai irgi nepigus malonumas, nes darbams atlikti reikia kasimo technikos, ekskavatorių.