Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Žolė ant akmens neauga

Ganyklų ir pievų žolė greičiau suvešės ir ims akis džiuginti išsiilgta žaluma, jei jų priežiūrai skirsite pakankamai dėmesio.

Pravers tyrimai

Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslo instituto doc. dr. E.Klimas paragino ūkininkus kuo skubiau patręšti žolynus, nes prasideda jų vegetacija. Tręšimas turi būti subalansuotas: viena dalis azoto, dvi – fosforo ir trys – kalio. Jei žolynai dar nepatręšti, pagrindiniam tręšimui būtina naudoti kompleksines trąšas. Pirmą ir antrą atolą du kartus per sezoną reikia patręšti amonio salietra arba karbamidu. Trąšų norma pasirenkama atsižvelgiant į dirvožemio kokybę. Mokslininkas rekomendavo atlikti trijų dalių dirvožemio tyrimą: pH (dirvožemio reakcijos), fosforo ir kalio. Jeigu pH yra 6 ir mažiau, vadinasi, dirvožemis yra rūgštus. Rūgščioje dirvoje labai prastai pasisavinamas fosforas, kuris yra pats svarbiausias ankštiniams augalams. Ištyrę dirvožemį, ūkininkai turėtų atsiminti, kad 150 mg/kg reiškia, kad dirvožemis yra vidutinio turtingumo. Tokiu atveju metinė kompleksinių trąšų norma turėtų būti 300 kg/ha.

Rūgščią dirvą doc.dr. E.Klimas rekomenduoja kalkinti, nes tik nerūgščiame dirvožemyje vyksta visi gyvybiniai procesai. „Dažnai ūkininkams siūloma žalienų dirvožemyje atlikti ir azoto tyrimą. Šis tyrimas kainuoja brangiau, tačiau jis kur kas naudingesnis. Azotas – judrusis elementas. Šiandien dirvoje jo gali būti, o rytoj – ne. Pašariniai žolynai kiekvienąkart, kai žolė nupjaunama, nedelsiant turi būti „pamaitinami“ azotu. Vienkartinė ankštinėms žolėms nekenkianti azoto norma yra N34. Tai atitinka 100 kg/ha amonio salietros“, – sakė doc. dr. E.Klimas. Mažiau reiklūs azotui yra raudonieji ir aviniai eraičinai. Vidutiniškai reiklūs – nendriniai eraičinai, žemaūgiai motiejukai ir paprastosios miglės, o reikliausios – daugiametės svidrės ir pievinės miglės.

Nereikia skubėti

Pasak mokslininko, mėšlas – tiek kraikinis, tiek skystas – didžiulis kiekvieno ūkio turtas, tačiau jį reikia panaudoti tinkamiausiu laiku. „Prieš planuodami laistyti skystą mėšlą pirmiausia atkreipkite dėmesį į žolės aukštį. Jis turėtų būti ne didesnis kaip 5 cm. Kartais matau ūkininkus, laistančius žolynus mėšlu balandžio antroje pusėje. Noriu jiems priminti, kad pirma žolė bus pjaunama gegužės 20 dieną ir bet kokia skysto mėšlo dalelė, pridžiūvusi prie aukštesnių žolynų, atsidurs pašare“, – sakė doc.dr.E.Klimas. Docentas priminė, kad nespėjusieji mėšlo išlaistyti ant pirmos žolės, tai galės padaryti ją nupjovę.

Dažnai ūkininkai klausia, kaip ilgai rudenį galima laistyti skystą mėšlą? Mokslininkas atsakė, kad iki spalio vidurio. „Spalio mėnesį geriau laistyti tą dirvą, kurioje planuojama sėti naują žolyną“, – pridūrė doc.dr. E.Klimas. Mokslininkas ūkininkams rekomendavo laikytis taisyklės – neviršyti metinės skysto mėšlo normos – 25 m3/ha. Jei naudojamas kombinuotas tręšimas (skystas mėšlas ir mineralinės trąšos), tuomet kompleksinių trąšų norma vienam hektarui mažinama iki 200 kg. „Jei skysto mėšlo neužteko pirmai žolei, tuomet jo duodama atolui, atsisakant salietros. Vien skystu mėšlu aukštų žolynų derlingumo rodiklių nepavyks pasiekti, o viršijus skysto mėšlo normą (30 m3) žolyne nebeliks ankštinių žolių “, – sakė doc. dr. E.Klimas.

Vertingas pašaras

Įprastą vasarą žolynai pjaunami tris kartus, drėgnesnę – keturis, o jei labai lietinga vasara, geresniuose ūkiuose, kur pirma žolė nupjaunama gegužės 20 dieną, nupjaunama ir penktoji žolė. Doc. dr. E.Klimas ūkininkams priminė, kad, vėlindami tręšimus, jie vėlina ir menkina pirmos pjūties derlių, kuris yra aukštesnės energinės vertės negu atolų derlius. Pirmosios pjūties žolės derlius sudaro apie 50 proc. viso metinio derliaus. Žolės derliui įtakos turi ir žolyno sudėtis. Pašarinių žolių mišiniuose rekomenduojama naudoti apie 40 proc. ankštinių žolių. Tokiame žolyne yra optimalus gyvuliams reikalingas 16–17 proc. žaliųjų proteinų kiekis, o 60 proc. mišinyje esančių vertingų varpinių žolių užtikrina aukštą pašaro energinę vertę. „Tinkamai patręšto produktyvaus sėtinio žolyno metinis derlius gali siekti 50–60 t/ha žaliosios masės. Tai prilygsta aukštam kukurūzų derliui, nereikia jokių baltyminių priedų. Esant žemoms pieno supirkimo kainoms, kokybiški žoliniai pašarai tampa gerokai pranašesni už kukurūzų ir sojų išspaudų derinį“, – sakė doc. dr.E.Klimas.

Rekomenduojami video