Šiemetis pavasaris džiugina ne visus Lietuvos braškių augintojus. Tik apie pusę šalies braškynų puikiai peržiemojo, ketvirtadalis – „ant ribos“, o kitas ketvirtadalis žuvo per žiemos šalčius.

Neuždengė šiaudais

Stanislava ir Saulius Stanynai braškynus Varnupių kaime (Marijampolės sav.) puoselėja 4 ha plote. Šiemet jų braškynai (tiesa, ne visi plotai) gerokai pakąsti žiemos šalčio.

Stanynai augina per 20 veislių braškių. 30 arų plote turi ir pačių ankstyviausių, kurias kovo 15 d. uždengė plėvele. Tikisi, kad jų derlių galės skinti jau gegužės pabaigoje. Neuždengtos ankstyvosios braškės paprastai uždera 10 dienų vėliau – birželio pirmoje pusėje. S.Stanynienės teigimu, ankstyvųjų veislių braškės neblogai peržiemojo.

Deja, kitų veislių braškės labiau nukentėjo. Anot S.Stanynienės, kai užėjo šalčiai, buvo labai plonas sniego apklotas. „Mūsų žemė – Žuvinto rezervate, čia ir drėgna, ir šalta, ir reljefas kalvotas. Šį pavasarį uogienojai labai prastai atrodo. Kažkiek rodo gyvybę, bet labai sunkiai. Aš jų dar nekasiau, šaknų nežiūrėjau“, – pasakojo ūkininkė. Prasčiausiai peržiemojo senesni, 2–3 metų, braškynai, o pirmamečiai kur kas geriau atrodo.

Braškių augintoja apgailestavo, kad ne visur apdengė šiaudais polietileno plėvelėje auginamas braškes – vis tikėjosi sniego. Šiuo metu ūkininkei sunku prognozuoti, ko tikėtis. Ji linkusi manyti, kad, šiltėjant orams, braškės kažkiek atsigaus. „Vienais metais panašiai buvo: uogynas atrodė tragiškai, o paskui atsigavo. Aišku, derlius nukentėjo – nebuvo gausus“, – prisiminė braškių augintoja iš Varnupių kaimo.

Stanynai braškėms dengti panaudojo naująją mėšlakratę. Į ją prikrovė šiaudų ir smulkiai iškratė ant braškių. Tokiu šiaudų paskleidimo būdu liko patenkinti. Pavasarį liks tik pataisyti – nužerti nuo vagučių.

Pavojai tyko ir pavasarį

Patirtimi pasidalijusi braškių ūkio savininkė S.Stanynienė minėjo, kad kai kuriuos laukus jau patręšė, bet dar yra šlapių vietų, į kurias kol kas neįmanoma įvažiuoti. Kai tik leis oro sąlygos, ruošiasi sodinti jaunus braškių daigus. Tam nusipirko universalią daigų sodinamąją. Planuoja pasodinti apie 1 ha braškių. Šiemet taip pat naikins 1,5 ha senojo braškyno, jį apsės avižomis. Tam, kad sumažėtų ūkyje rankų darbo, nori įsigyti braškėms prižiūrėti trivagį ravėtuvą, ekologines akėčias.

„Anksčiau vos ne prie kiekvienos braškės po kelis pagalbininkus turėdavome, o dabar jų jau reikia gerokai paieškoti, nes kaime beveik neliko ką samdyti. Neaišku, kas braškes skins“, – dėl būsimų darbų rūpinosi S.Stanynienė.

Pasak jos, braškių augintojų daugėja, jie teikia vis naujus projektus. Nemažai ūkininkų vietoj gyvulininkystės renkasi uogininkystę. Tad braškių vasarą, nepaisant žiemos pridarytų nuostolių, turėtų būti sočiai, bus didesnė konkurencija ir norint jas parduoti.

Bandys gelbėti

Savo braškių laukus apžiūrėjęs Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis teigė, kad nuostolių nepavyko išvengti. Jis 20 metų braškes augina netoli Kazlų Rūdos, Klevinės kaime, 9 ha plote. Jo nuomone, braškėms Suvalkijos regione labiausiai pakenkė besniegė žiema gruodžio mėnesį, kai spustelėjo 20 laipsnių šalčio, o prieš tai dar palijo. „Ant kalnelių augančios jaunesnės braškės visos pažeistos“, – žiemos nuostolius vardijo V.Juodsnukis.

Braškių augintojas dar bandys braškių laukus gelbėti tam skirtomis apsaugos priemonėmis, kuriose yra aminorūgščių, padedančių atkurti pažeistų kerelių šaknyną ir sustiprinti augalus. Panaudojus preparatą, anot V.Juodsnukio, rezultatai bus matyti tik tada, kai skins derlių. Mat kai susiformuoja žiedynai, atrodo, kad viskas gerai, bet kai pradeda braškės nokti, pažeistos šaknys neišmaitina augalo, kad sunokintų derlių.

„Nukentėjusioms braškėms reikia pagelbėti: patręšti per lapus, kiek įmanoma, papildomai pamaitinti mikroelementais. Tada gausime bent minimalų derlių“, – teigė pašnekovas. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininko duomenimis, labiausiai nukentėjo Pietų Lietuvos uogynai.

Situacija skirtinga

Anot mokslų daktarės, agronomės-konsultantės Marijos Čižauskienės, daug metų savo patarimais gelbstinčios uogų augintojus, geriausiai braškynai atrodo Vidurio Lietuvoje. Šį pavasarį ji jau aplankė ūkius Kėdainių, Skuodo rajonuose, Rietavo savivaldybėje, prie Druskininkų ir Lazdijų rajone.

Pasak agronomės-konsultantės, Vidurio Lietuvoje braškynuose nėra jokių pašalimo požymių – šaknys sveikos, gražios, jau leidžia jaunas šakneles. Tačiau Skuodo rajone, kur žiema buvo palyginti labai švelni, nes arčiau jūros, braškės labai smarkiai pažeistos.

„Manome, jog jos nukentėjo rudenį dar nuo pirmųjų stiprių šalnų. Žmonės įsidėmėjo, kad tame krašte spalio mėnesį buvo iki 10 laipsnių šalčio, o sniego dangos nebuvo“, – teigė M.Čižauskienė. Lankydamasi braškininkystės ūkiuose, ji atkreipė dėmesį, kad nemažai braškių plotų iššalo ties Kazlų Rūda, Kauno apylinkėse, o ties Kėdainiais braškių augintojai jokių problemų nemato – visi kereliai po žiemos liko sveiki.

M.Čižauskienė minėjo, kad, net ir iššalus daliai braškių, ūkininkai neturėtų skubėti jų laukų suarti. Jei gyvybingų braškių liko pusė ar net ir 40 proc., nevertėtų tokių braškynų naikinti, nes dirvą naujam braškynui įveisti dirvą reikia ruošti nuo rudens. Todėl mokslininkė siūlo tokius nukentėjusius braškynus palikti, puoselėti, patręšti. Didelė tikimybė, kad jie vis tiek duos derlių, žinoma, kiek menkesnį. Jei braškių veislė geresnė, bus visos galimybės sukaupti reikiamą kiekį sodinamosios medžiagos ir braškes atsodinti ten, kur jos labiausiai nunykusios.

„Jei pasitaiko drėgni metai, tai truputį nukentėję braškių kereliai sustiprėja, išleidžia daug ūsų – susidaro daug sodinamosios medžiagos. Tie ūkininkai, kurie turi nedidelius plotus, rankiniu būdu nukreipia ūsus į tarpus tarp eilučių ir labai natūraliai atsisodina per vieną sezoną“, – mokė M. Čižauskienė.