Rubrika

Žiaurių akcijų metas sugrįžo

Valdžios politika verslo atžvilgiu ir bendra teisinė aplinka šiandien šalyje tokia, kad net dėl užfiksuoto smulkaus pažeidimo patartina kreiptis teisinio patarimo į profesionalus. Kitaip iš jūsų verslo gali likti tik griuvėsiai. Vieno Vilniaus restorano savininkai neseniai tuo įsitikino. Nenumokite ranka Kitados buvęs premjeras Gediminas Vagnorius mėgdavo kalbėti apie žiaurias akcijas prasikaltusiam verslui. Istorija mena atvejus, kai dėl poros neužpajamuotų butelių kavinėms būdavo skiriamos tokio dydžio baudos, kad paskui telikdavo bankrutuoti. Vėliau buvęs premjeras teisinosi esą tai buvę tyčiniai valdininkijos „perlenkimai“. G.Vagnoriaus politinė karjera jau lyg ir praeitis, nuo to laiko žmonių šalyje sumažėjo, rinka susitraukė, bet procedūrinis ir teisinis sadizmas tarp valdžios atstovų vėl madingas. Taigi verslininkams dera būti itin atidiems ir nenumoti ranka į fiksuojamus nedidelius pažeidimus, nes, net ir sumokėjus simbolines baudas, galima sulaukti netikėtų padarinių – kitos institucijos tos „smulkmenos“ pagrindu nubaus daug baisiau. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) 2016 metų lapkritį patikrino UAB „Fariga“ (registruota Ginkūnų kaime, Šiaulių rajone) restoraną „Barbora“, įsikūrusį Barboros Radvilaitės gatvėje, Vilniuje. Šių metų sausio 2 dieną priimtame nutarime NTAKD konstatavo, kad įmonė pažeidė teisės aktus. Mat restorano patalpose rasti du buteliai vyno, ant kurio nebuvo etikečių lietuvių kalba. Tiesiog didelę partiją vyno atvežę tiekėjai pamiršo užklijuoti du nelemtus lipdukus. Antras pažeidimas gal kiek ir rimtesnis – įmonė įsigijo du butelius brendžio, 1 butelį džino ir 1 butelį grapos iš UAB „DSP Baltic“ parduotuvės, esančios sostinės Užupio g. 30, turinčios licenciją verstis tik mažmenine prekyba. Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymu, Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka galiojančių reikalavimų. To paties įstatymo kitas straipsnis draudžia perpardavinėti alkoholį, pirktą iš kito mažmenininko. Vėliau tiekėjai pateikė NTAKD paaiškinimus. Valdininkai nepamiršo Lietuviškai nepaženklintų butelių tiekėjai nurodė, kad įvyko paprasčiausia klaida, nes ant kitų tos partijos butelių buvo užklijuoti lipdukai. Beje, įmonė, pardavusį alkoholį, turi teisę užsiimti tiek mažmenine, tiek didmenine prekyba. Kaip nurodoma tiekėjo paaiškinime, mažmeniniais pagrindais nelemti keli buteliai buvo parduoti, nes į parduotuvę užėjo pirkėjas ir už prekes sumokėjo grynais pinigais, o sąskaitos faktūros paprašė tik vėliau. Minėti buteliai – tiek nepaženklinti lietuviškai, tiek įsigyti mažmeninėje prekyboje, patikrinimo metu galutiniam vartotojui parduoti nebuvo. Įmonė patikrinimui netrukdė, ji baudžiama pirmą kartą, o tai, kaip pabrėžiama NTAKD nutarime, yra lengvinanti aplinkybė. Taigi, protokolas buvo surašytas, UAB „Fariga“ vadovas Donatas Sigariovas jį pasirašė, pastabų nepareiškė, niekur nesiskundė. Baudą – 289 eurus – įmonė sumokėjo ir incidentą pamiršo. O štai valdininkai pasirodė labai uolūs. NTAKD parašė raštą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir pastarosios direktoriaus pavaduotoja 2017 m. kovo 1d. įsakymu panaikino UAB „Fariga“ licenciją, leidžiančią prekiauti alkoholiu. Sprendimas įsigaliojo kovo 30 dieną. Terminą apskųsti jį teismui įmonė irgi pražiopsojo, nes raštas nukeliavo registracijos adresu – į Ginkūnų kaimą. D.Sigariovas teigė esąs apstulbęs dėl tokios sankcijos. „Mes tiesiog nepagalvojome, kad niekada iki šiol nebaustai įmonei už tą patį pažeidimą bus pritaikyta dviguba sankcija – ir bauda, kurią jau sumokėjome, ir paskui dar drakoniška nuobauda – licencijos panaikinimas. <...> Maža to, sprendimą jie išsiuntė registracijos adresu. Dabar apskundėme sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Norime, kad būtų panaikintas sprendimas bausti bendrovę antrą kartą“, – sakė įmonės vadovas. Pateiktame skunde pabrėžiama, kad Vilniaus savivaldybės administracijos Turto departamento Licencijavimo ir leidimų skyrius laišką išsiuntė į Ginkūnus, bet įteiktas jis nebuvo, o įmonė apie sprendimą informuota gerokai vėliau – elektroniniu laišku. Taigi, apskundimo terminą prašoma pratęsti. UAB „Fariga“ teigimu, pritaikyta poveikio priemonė yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui. „Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarimu įvertino tam tikrų Įstatymo nuostatų atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad teismas, nagrinėjantis bylą, susijusią su ekonominių sankcijų taikymu ūkio subjektui, pažeidusiam Įstatymo reikalavimus, turi iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančius įgaliojimus, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad ūkio subjektui išduotos licencijos galiojimas neturi būti panaikinamas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ši sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga,“ – rašoma skunde. [caption id="attachment_28763" align="alignnone" width="1024"] Verslininkai dažnai nepamąsto , kokie galimi vienos ar kitos nuobaudos padariniai. Scanpix nuotr.[/caption] Įtaria kaimynus ir politiką Skunde minima ir daugiau teisinių argumentų. D.Sigariovas, paklaustas, kas, jo manymu, galėtų būti suinteresuotas pakenkti įmonei, atsakė, kad restoraną nuolat visoms instancijoms skundė tame pačiame pastate įsikūręs advokatas. Jam esą nuolat kas nors užkliūva. D.Sigariovas taip pat sakė neatmetąs ir politinės potekstės. Mat tame pačiame pastate įsikūrusi ir Lietuvos socialdemokratų partijos būstinė. Skyriaus vedėjas Gintautas Karanda savo atsiųstame atsakyme į „Valstiečių laikraščio“ paklausimą teigė, kad savivaldybės administracija tik laikosi įstatymų. Iš NTAKD gautas raštas apie sprendimą, kurio vertinti savivaldybė neturi teisės, o tokią griežtą sankciją esą numato įstatymas. „Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams taip pat leidžiama reprezentacinėms reikmėms iš licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų įsigyti tų grupių alkoholinių gėrimų, kuriais prekiauti jiems teisės nesuteikia jų turima licencija.“. Tokią griežtą sankciją – licencijos panaikinimą – numato Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 19 dalies 3 punktas, kuriame aiškiai sakoma, kad licencijos galiojimas panaikinamas už įstatymo 17 straipsnio 7 dalies pažeidimą. Be to, savivaldybėms nesuteikta teisė vertinti ar kitaip nagrinėti kontroliuojančių institucijų nustatytus pažeidimus. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad licencijų panaikinimas neatleidžia įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų nuo šio straipsnio nustatytų ir jiems skirtų piniginių baudų mokėjimo. <...> Licencijos galiojimą panaikina ją išdavusi institucija, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Licencijų galiojimas panaikinamas atsižvelgiant į kontroliuojančių institucijų pranešimus apie nustatytus įstatymo pažeidimus. NTAKD pateikė informaciją apie įsigaliojusį 2017 01 12 nutarimą Nr. ATK-14/17 dėl ekonominių sankcijų taikymo įmonei. Paties nutarimo, kuriame išdėstyti pažeidimai, tarnyba niekada neteikia, nes, kaip minėjome, savivaldybei nesuteikta teisė vertinti nustatytus pažeidimus“, – rašoma valdininko atsakyme. Be to, G.Karanda atmeta ir teiginį, kad sprendimą lėmė kažkieno skundai ir politika, nes savivaldybės administracija veikusi pagal teisinį faktą – įsigaliojusį NTAKD sprendimą. Taigi štai – kelių butelių kaina pasirodė esanti visai ne 289 eurai. Formaliai visi tarsi teisūs, o ką nutars teismas, dabar sunku pasakyti, juolab kad, kaip pripažįsta nulinčiuotos bendrovės vadovas D.Sigariovas, kol kas ir bylinėjasi ji be advokato pagalbos – „verčiasi savo pajėgomis“. Anot ECOVIS ProventusLaw advokatų kontoros advokato Kęstučio Kvainausko, pirminė problema – NTAKD sprendimas. Vilniaus m. savivaldybes sprendimas panaikinti licenciją yra išvestinis ir nulemtas pirminio sprendimo. Bendrovės dažnai numoja ranka į joms paskirtas nedideles kontroliuojančių institucijų baudas, manydamos, kad pigiau kainuos sumokėti baudą, nei ginčytis teisme. Būtina žinoti, kad kiekvienas įsiteisėjęs kontroliuojančių institucijų spendimas labai dažnai sukuria tam tikrų teisinių padarinių, pakartotinumą, žalos atsiradimą ir panašiai, kas savo ruožtu pareikalauja jau daug didesnių sumų vėliau. Šiuo atveju reikėjo NTAKD sprendimą skirti 289 eurų baudą apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kaip ir buvo nurodyta pačiame nutarime. Minėtame nutarime yra pakankamai silpnų vietų, kuo galėjo pasinaudoti patyręs teisininkas. Bėda ta, kad nutarimo apskundimo terminas jau praleistas. Likus galioti nutarimui, teisme sėkmingai apskųsti Vilniaus m. savivaldybės sprendimą panaikinti licenciją bus labai sunku. Mums nekliūva

Gintautas Paluckas, Vilniaus vicemeras, naujai išrinktasis Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas

Jokios politikos čia tikrai nėra ir negali būti. Aš net nesu įsigilinęs į tą istoriją. Taip, tiesa, ten gyvena kažkoks advokatas, su kuriuos vieną kartą esu trumpai šnektelėjęs kieme prieš sėsdamas į automobilį. Nusiskundimų būta, tačiau, kaip suprantu, gauta informacija iš NTAKD apie įstatymo pažeidimą ir jos pagrindu priimtas sprendimas. Be to, noriu paminėti, kad mūsų būstinė yra už sienos. Mes turėjome pasirašyti, kad neprieštaraujame, kad restoranas ten būtų. Jis mums nekliuvo tada, nekliūva ir dabar. Jokių iniciatyvų iš partijos susidoroti su verslininkais nebuvo ir neturime čia jokio intereso. O dėl bausmės proporcingumo – čia jau teisinio ginčo objektas. Nors verslininko emocijos yra suprantamos. Nesuvokiama nuobauda

Danas Arlauskas, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas

Ši situacija tikrai primena žiaurių akcijų laikus. Puikiai žinau šią kavinę. Manau, jie nemažai investavo ir dabar patiriamos žalos net negali iš ko nors išieškoti. Čia galbūt reikia ir teisinę bazę tobulinti. Gal savivaldybei tikrai įstatymas nepalieka alternatyvų? Visada sakiau, kad atsakyti už tokias smulkias klaidas turi konkretus jas padaręs asmuo, nereikia visko suversti savininkui. Gerą įmonę dėl tokių niekų skandinant demotyvuojami visi potencialūs investuotojai. Dar reikia pagalvoti, ar nėra kokių nors interesų. Gal taip kerštavo darbuotojas, o gal konkurentams pakvipo gera vieta. Neadekvati bausmė

Gediminas Balnis, Viešbučių bei restoranų asociacijos viceprezidentas

Tai tikrai neadekvati bausmė. Be abejo, reikėjo skųsti ir pirminį sprendimą, ir dabar reikia prašyti, kad teismas taikytų protingumo kriterijų. Ateičiai gal reikia padidinti baudas, jei jos per mažos, ar pan., bet ne iš karto skandinti įmonę už kiekvieną klaidą. Pati savivaldybė, gavusi NTAKD raštą, galėjo geranoriškai pranešti ir paaiškinti verslininkui, kas gresia, parodyti protą ir adekvatumą. Toks formalus požiūris tikrai blogina verslo klimatą. Tokių smulkių klaidų gali nepadaryti tik visai nedirbdamas. Tendencija varžyti

Remigijus Šimašius, Vilniaus miesto meras, Liberalų Sąjūdžio pirmininkas

Konkrečios pažeidimo situacijos nekomentuosiu ir nevertinsiu institucijų darbo. Teisiškai ką nors ginčyti reikia teismuose. Apskritai vertinant situaciją, reikia pasakyti, kad, liberalų manymu, pertekliniai draudimai ar bausmės nesprendžia problemos. Papildoma edukacija (ypač švietimo įstaigose), prevenciniai veiksmai efektyvesni, negu įvairūs alkoholio prekybos ribojimai. Pavyzdžiui, visiškai absurdiškas, mano nuomone, siūlymas uždrausti lauko kavinėse pardavinėti alkoholį. Taip žlugdomas verslas, nenaikinant ir net neužkabinant tikrųjų alkoholio plitimo problemų. Einant toliau dabar pasirinktu draudimų keliu nukentės ir turizmo, ir pramogų sektoriai, ir biudžetas. Taip tik daugės prestižinių vietų, kuriose vietoje kavinės iškabos kabos nušiurę skelbimai „Parduodama“ ar „Išnuomojama“.