Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Žemės ūkio rūmus nori paversti patrauklia nuotaka?

Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) jo pirmininkas Viktoras Pranckietis pasiūlė inicijuoti Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) įstatymo pakeitimą. Toks politiko siūlymas nustebino šios skėtinės organizacijos narius ir vadovus, kurie įžvelgė užkulisinius siekius ar net norą užvaldyti ŽŪR, nes nėra aišku, kas ir kodėl inspiruoja šį reikalą. Jie teigė besijaučiantys taip, tarsi ŽŪR atžvilgiu jau kurį laiką vyktų kažkas panašaus į „reideriavimą“.

Siūlo skubiai keisti įstatymą

ŽŪR yra skėtinė nevyriausybinė organizacija, po kurios stogu telkiasi per 40 žemdirbius ir kaimo gyventojus vienijančių organizacijų. Politikai sumanė, kad reikia pakeisti ŽŪR įstatymą, reglamentuojantį šios organizacijos valdymą ir veiklą. Kai tokios idėjos nuleidžiamos „iš viršaus“, „apačioms“ kyla nerimas – kokių tikslų tuo siekiama?

„Siūloma, kad pas mus būtų nutarta siūlyti Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) iki 2021 metų lapkričio 1 d. parengti naujos redakcijos ŽŪR įstatymo projektą, į tą procesą įtraukiant žemdirbių savivaldos asociacijas. Ši idėja seniai vaikšto, ją esame aptarę su keliais komiteto nariais ir asocijuotų organizacijų atstovais. Turėtume kreiptis į ŽŪM, kad būtų parengtas toks projektas“, – Seimo KRK naują idėją iškėlė V.Pranckietis, pabrėžęs, kad įstatymą reikia suskubti priimti iki kol bus renkamas naujas ŽŪR pirmininkas. Jis pridūrė, jog idėja tokia, kad ŽŪR taptų pageidaujamu kūdikiu visiems žemdirbiams. KRK nariai pritarė siūlymui rengti naują įstatymą.

Kodėl dabar prireikė keisti skėtinės organizacijos įstatymą, ar tai plačiau išdiskutuotas poreikis, ar gimęs siaurame rate? V.Pranckietis VL aiškino, kad poreikis keisti ŽŪR įstatymą kilo dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, kuris baigėsi niekuo. Jis turėjo omenyje administracinę bylą, kuria norėta išsiaiškinti, ar teisėtas buvo pernykštis žemės ūkio ministro sprendimas, leidęs deklaruojant žemės ūkio naudmenas dalį tiesioginių išmokų (vieną eurą nuo hektaro) skirti žemdirbių organizacijoms paremti. Šiemet ši naujovė atšaukta, tad teismas administracinę bylą nutarė nutraukti.

„Kadangi teismas nepasisakė apie ministro įsakymo turinį, mes neturime ir sprendimo, bet, manau, finansuojant žemdirbių organizacijas prie išmokų būtų galima „prisirišti“. Reikia susikurti užtikrintą finansavimo modelį. Turime 3 mln. dirbamų hektarų, tad skyrus po eurą nuo hektaro susidarytų 3 mln. eurų“, – kalbėjo KRK pirmininkas.

Toliau jis tęsė, kad ŽŪR yra neišspręsti du dalykai – finansavimas ir demokratijos klausimas, nes ŽŪR rinkimų sistema esą ydinga. „Blogai veikia ŽŪR, kad iš jų išeina dalis narių. Padarykime tokį įstatymą, kad visi norėtų tapti nariais. Turėtume vieną kartą sugalvoti būdą, kad ŽŪR veiktų taip pat sėkmingai, kaip, pavyzdžiui, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Odontologų rūmai, kurie patys užsitikrina finansavimą ir neieško būdų, kad valstybė juos paremtų“, – sakė KRK pirmininkas, pridurdamas, kad išstudijavo ŽŪR įstatymą, kur aptiko keistų senoviškų punktų.

Kas inspiruoja pakeitimą?

ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas VL teigė, kad visiškai nesuprantama, kokiu būdu KRK posėdyje klausimas dėl teismo sprendimo dėl tiesioginių išmokų deklaravimo metu skiriamo vieno euro nuo hektaro pasirinktai asociacijai (beje, tam raštu nepritarė Teisingumo ministerija, taip pat prieštaravo 37 asociacijos) staiga pavirto į pavedimą ŽŪM parengti ŽŪR įstatymo pakeitimo projektą.

„Tai tarpusavyje nesusiję klausimai, čia nėra tiesaus loginio ryšio. ŽŪR, remdamiesi žinoma Europos Komisijos praktika, Teisingumo ministerijos išaiškinimu dėl vieno euro nuo hektaro skyrimo kuriai nors asociacijai bei vidiniu įsitikinimu, kad tai, ką siūlo buvęs, o taip pat neprieštarauja esamas žemės ūkio ministras, nesutinka su tokia neteisybe. O KRK nariai, užuot pasigilinę į tai, iškelia visiškai kitokio pobūdžio klausimą – ŽŪR įstatymo pakeitimo būtinybę. Kaip tai susiję? Tai suprantu tik kaip būdą mus užčiaupti, apeiti, ištrinti“, – logikos pasigedo A.Baravykas.

Jam kilo klausimas – kas gi inspiruoja V.Pranckietį keisti šį įstatymą ir ar čia nėra pažeidžiamas Lobistinės veiklos įstatymas? „KRK pirmininkas paaiškino, kad kalbėjo su asocijuotų struktūrų atstovais. Tačiau pagal Lobistinės veiklos įstatymą tokie pokalbiai su lobistais dėl įstatymų keitimo yra traktuojami kaip lobistinė veikla, kuri turi būti deklaruota. Niekas tokio dalyko nedeklaravo, o veiksmai jau vykdomi. Patys ŽŪR nekelia įstatymo keitimo klausimo, o kas kelia, nėra aišku, deklaruota ir skaidru. Gali būti, kad tai darė lobistinės veiklos nedeklaravę asmenys, kurie nepranešė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai apie savo daromą įtaką KRK pirmininkui ir, panašu, visam KRK komitetui“, – svarstė A.Baravykas.

Jis atkreipė dėmesį į V.Pranckiečio raginimą paskubėti įstatymą pakeisti iki ŽŪR pirmininko rinkimų. „Ar norima suspėti pakeisti taisykles ir pastatyti kažkam patogų pirmininką? V.Pranckietis teigė, kad ŽŪR turi būti „pageidaujamas kūdikis visiems žemdirbiams“, tačiau kaip įsivaizduojamas tas patogumas? Ar uždraus ginčytis, turėti skirtingas nuomones, išsiskirti? Juk palikti ŽŪR taip pat yra žemdirbių teisė, ar ją atims? Ar Seimas globos visus, kurie nepatenkinti daugumos nuomone?“ – daug klausimų kėlė ŽŪR vicepirmininkas.

Nekvietė diskutuoti

A.Baravykas neslėpė nuostabos ir dėl to, kaip KRK buvo nagrinėtas klausimas dėl ŽŪR įstatymo. „Nors kalbama, kad norima organizuoti diskusiją, KRK pirmininkas padarė taip, kad ta diskusija neįvyktų. Juk klausimas dėl šio įstatymo keitimo nebuvo įtrauktas į KRK darbotvarkę, jis įvardintas kaip kiti klausimai. Ar buvo organizuoti klausymai? Dėl šunų ir kačių ženklinimo buvo diskutuota net kelis kartus, o dėl ŽŪR – kol kas vienintelės istorinės žemdirbių skėtinės organizacijos – nė karto“, – pastebėjo pašnekovas.

Pasak jo, lieka neaišku, kas yra siūlymo keisti ŽŪR įstatymą teikėjas ir kuo jis motyvuoja teikimą. Ar reikia suprasti, kad visi KRK nariai vieningai nusistatę prieš tai, kaip veikia ŽŪR? Taip pat nėra aišku, ko Lietuvos parlamentas tikisi iš šios skėtinės organizacijos, nes siūloma keisti net nediskutavus.

„Juk nei ŽŪR, nei jų nariai ar atstovai nebuvo kviesti išsakyti poziciją dėl ŽŪR veiklos ir įstatymo. KRK darbotvarkėse įprastai būna nurodyta, kas kviečiami į svarstymą. O gal buvo atlikta kažkokia studija, kuo gi ŽŪR veikla neįtinka parlamentui? Susidaro įspūdis, kad KRK pirmininkui asmeniškai kažkas pasiskundė, jog nepatinka ŽŪR ir reikia suorganizuoti įstatymo pakeitimą“, – savo nuomonę išsakė A.Baravykas.

ŽŪR vicepirmininkas sakė pastebėjęs dar vieną prastą tendenciją: „Jau seniai matome, kad vienas jokiai asociacijai nepriklausantis ūkininkas KRK yra girdimas labiau nei ŽŪR atstovas, kuris pateikia apibendrintą visų aktyviai veikiančių narių nuomonę. Tai kam tada reikia vienytis, tartis? Iš tiesų jaučiamės taip, tarsi ŽŪR atžvilgiu jau kurį laiką vyktų kažkas panašaus į „reideriavimą“, kada mūsų organizacijai nepriklausantys asmenys su kai kurių valdžioje esančių asmenų stogu nori užvaldyti ŽŪR turimas pozicijas. Ir tai vyksta grubiai nustumiant 40 šakinių žemdirbių organizacijų, įžūliai laužant susiformavusią teisinę kultūrą“, – išvadą padarė A.Baravykas.

Saldainis žemdirbiams?

ŽŪR priklausančių organizacijų atstovai VL išreiškė nuogąstavimą dėl politikų noro spręsti, kaip turi atrodyti „žemdirbių pageidaujamas kūdikis“. „ŽŪR vienija savivaldos organizacijas, vadinasi, iniciatyvos turi kilti „iš apačios“. Tad gal reikėtų paklausti pačių žemdirbių, ko jiems reikia, užuot ruošus jiems kažkokį saldainį, kad užkibtų? O jei norima kurti įstatymą, kad ŽŪR būtų siūloma kaip kokia pageidaujama nuotaka, tai atrodytų nekaip“, – svarstė Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos prezidentė, Kėdainių krašto ūkininkė Viktorija Švedienė.

Ji akcentavo pagrindinę problemą, kurios nepakeis joks įstatymas, – tai pačių žemdirbių pilietiškumo, iniciatyvos argumentuotai kelti problemas savo šakinėse organizacijose stoka. „Mūsų asociacija inicijuoja spręsti įvairius klausimus, nė vienas iš jų nebuvo užgniaužtas ŽŪR. Svarbu, kad keltume problemas ir jos pasiektų ŽŪM ar kitas institucijas“, – įsitikinusi V.Švedienė.

Ūkininkė užsiminė nematanti nieko blogo, kad gyvuoja dvi žemdirbių savivaldos organizacijas vienijančios struktūros – ŽŪR ir Žemės ūkio taryba. Pasak jos, svarbiausia, kad jos nesipjautų ir dirbtų bendram interesui. „Visų varu nesuvarysi po vienu stogu. Pasikeitė kai kurių organizacijų vadovai, gal pavyks visiems rasti bendrą kalbą“, – svarstė ji.

Svetimoje šeimoje tvarkos nepadarysi

Joniškio vietos veiklos grupės (VVG) pirmininkė Nijolė Valuckienė tvirtino, kad ŽŪR aktyviai dalijasi informacija su savo nariais, tačiau apie ŽŪR įstatymo keitimą niekas negirdėjo. „Gal politikų norai geri, bet pirmiausia reikia kalbėtis su ŽŪR nariais. Kaip sakoma, svetimoje šeimoje tvarkos nepadarysi“, – korektiškai palygino ji.

N.Valuckienė kalbėjo, kad ŽŪR yra atviri organizacijoms, visi norintys gali įstoti. „Aišku, jeigu nori laimėti, reikia bilietą nusipirkti. Ar kam buvo užkirstas kelias tapti nariais? ŽŪR nieko neišvarė, po karštų susirinkimų kai kurios organizacijos pačios pasitraukė“, – žemdirbių atskilimą priminė Joniškio VVG pirmininkė.

Norėtų kišeninės organizacijos

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis teigė nesuprantantis, kodėl politikams parūpo kišti nagus prie ŽŪR įstatymo. „Kam bus geriau, jeigu supančiosime rankytes, kojytes ir už žemdirbius sostinėje nuspręsime, kaip jiems geriau veikti? Manau, kad komitetas ne tuo užsiima“, – svarstė ŽŪR tarybos narys.

Jis priminė, kad ŽŪR, viena seniausių Europos žemdirbių organizacijų, yra mūsų istorijos dalis ir palikimas žemdirbiams. „Tai pavyzdys, kaip jie veikė tarpukaryje. Bet mes dabar tai norime ignoruoti ir kurti kažką naujo, nors turėtume eiti pramintu taku. Bursime iš kavos tirščių, nors yra istoriškai veikianti sistema. ŽŪR viduje galime tobulinti tai, ką reikia. Žemdirbių organizacijos turi išmokti vieni kitus išgirsti, priimti bendrus sprendimus, bet tai nesusiję su įstatymu“, – mąstė S.Daniulis.

LEŪA vadovas iniciatyvoje keisti minėtą įstatymą sakė įžvelgiantis politikavimą. Jis svarstė, kas galėtų paneigti, kad kažkam norisi ŽŪR turėti savo kišenėje. „Galbūt partijoms ir politikams ŽŪR įdomūs tuo, kad kaimo vietovėse būtų galima suformuoti rinkėjų nuomonę. Politikams patogus žemdirbių organizacijų susiskaldymas, jie tuo naudojasi. Dabar visi, kas tik netingi, nori supančioti žemdirbių savivaldą“, – samprotavo ŽŪR tarybos narys.

S.Daniulis sakė, kad jam norisi paraginti politikus pirmiausia pasidomėti, kuo Europoje užsiima panašios į ŽŪR organizacijos, siūlyti peržiūrėti ŽŪR ir ŽŪM darbo santykius. „Juk daugelį techninių funkcijų, kurias dabar atlieka ministerija, galima patikėti rūmams. Taip yra kitose Europos šalyse. Pavyzdžiui, pasėlių deklaravimo, ekologinio ūkininkavimo taisykles galėtų ruošti rūmai, kurie turi specialistų ir geresnį ryšį su žemdirbiais. Ministerijos klerkai dažnai neturi supratimo, ko reikia žemės ūkyje, prikuria „kosminių“ taisyklių ir problemų. Tada protestuojame, pykstamės ir taip sukamės užburtame rate. Užuot iš esmės pasižiūrėjus į tokius santykius, politikams staiga parūpo ŽŪR įstatymo keitimas“, – kalbėjo LEŪA vadovas.

Rekomenduojami video