Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Žemės ūkio rūmai – žemdirbių ir kaimo parlamentas

Viena iš seniausių Europos žemdirbių organizacijų – Lietuvos Žemės ūkiorūmai (ŽŪR) švenčia dvigubą jubiliejų – įkūrimo 95-metį ir atkūrimo 30-metį. Pagrindinėšalies žemdirbių savivaldos skėtinė organizacija, tęsdama tarpukario Lietuvojeveikusios pirmtakės tradicijas, šiandien sėkmingai atstovauja šalies ūkininkųinteresams ir tarptautiniu, ir nacionaliniu lygiu. Ko moko turtinga ŽŪR istorija,kuo šiandien gyvena ŽŪR, su kokiais iššūkiais susiduria, mintimis su„Valstiečių laikraščio“ skaitytojais  dalijasi ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.  

Prieš 95 metus įkurti Žemės ūkio rūmai tuomet ėmėsi daugybės darbų,užsibrėžė uždavinius, ką reikia nuveikti pirmiausia, ko turi imtis valstybėsžemės ūkis. Ar kurie nors iš to meto uždavinių aktualūs ir šiandien?

Skaitau pirmojo Žemėsūkio rūmų (ŽŪR) valdybos pirmininko Jono Prano Aleksos knygą apie darbus,kuriuos prieš 95 metus įkurti Žemės ūkio rūmai turėjo nuveikti pirmiausia, ir matau,kad uždaviniai, apie kuriuos jis rašė prieš beveik šimtą metų, aktualūs iršiandien, nes tada reikėjo atkurti Lietuvą, kaimą, žemės ūkį, bet pastarus trisdešimtmečius taip pat užsiėmėme ir žemės ūkio atkūrimu. Klausimai yra tie patys– kaimo gyvenimas, bendruomenė, kooperacija, rinka, produktų pardavimas.

Kuo imponuoja ŽŪR veikla nuo įkūrimo pradžios, tarpukario Lietuvoje? Kokios patirties iš savo istorinių pirmtakų galima pasisemti?

Pasimokyti vertėtų bendro darbo – tuomet kartu daug geriau dirbo valstybės institucijos ir savivalda. Tais laikais, kai buvo suformuotas ir patvirtintas Žemėsūkio rūmų įstatymas, rūmams buvo perduota nemažai savivaldos funkcijų – kooperacija, ūkininkų konsultavimas, švietimas, mokymas ir daugelis kitų dalykų, ko šiandien niekaip dar negalime įgyvendinti. Tuo laiku buvo stiprūs lyderiai, kurietikėjo, vienijosi, veikė kartu. Mums po išgyvento kolūkinio laikotarpio psichologiškaisunkiau sekasi išsivaduoti iš tos sovietinės patirties ir patikėti, kad galime vieningaidirbti kartu. Dar, matyt, turime nugyventi kažkiek laiko, kad išsivaduotume nuokolūkinio mąstymo.  

Kokią vietą ŽŪR veikloje šiais laikais užima šalies ūkininkų atstovavimas,jų interesų gynimas tarptautinėse organizacijose?

Žemės ūkio rūmai žemdirbiams, kaimo gyventojams atstovauja ir nacionaliniu,ir tarptautiniu lygiu. Rūmai jungia vis daugiau organizacijų. ŽŪR yraplatforminė organizacija, kuri jungia asocijuotų ūkininkų junginius – įvairiasasociacijas, sąjungas, draugijas. Štai ir dabar ŽŪR gretas papildė dar dunariai – visas 49 šalies kaimo vietovėse veikiančias vietos veiklos grupesvienijanti asociacija – Vietos veiklos grupių tinklas ir didžiausia šalyjeLietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugija. 

Kai kurias mažesnes, rajonines, organizacijas pakeičia respublikinės. Mažesnės organizacijos pačios jungėsi į asociacijas, sąjungas. Pavyzdžiui, turėjome penkias galvijų augintojų asociacijas, kelias kiaulių augintojų asociacijas, betšios organizacijos susijungė ir dabar jų asociacijos rūpinasi sektoriniais klausimais. Tad ŽŪR organizacijos tvirtėja, stambėja, atstovavimas darosiplatesnis. Kartais ŽŪR vadiname žemdirbių, kaimo žmonių parlamentu. Kai kuriekaimo žmonės netgi sako, jog ŽŪR yra mūsų šventovė. Rūmai gina kaimo žmogų,žemdirbį, o jis gali turėti įtakos sprendžiant įvairius aktualius klausimus,kad rūmai atstovautų jų interesams.

Išskirtinę vietą ŽŪR veikloje užima mūsų žemdirbių interesų atstovavimas ir gynimas tarptautiniu lygiu, tarptautinėse organizacijose. Nuolat palaikome ryšius su kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių Žemės ūkiorūmais arba kitomis organizacijomis. Dalyvaujame Briuselyje veikiančioseCOPA/COGECA, Europos žemės savininkų, Europos kooperatyvų, Žemdirbių sąjungų ir kitųorganizacijų veikloje. ŽŪR yra šių organizacijų narė ir teikia savo pasiūlymus,nuomonę, kaip turėtų būti sprendžiami vieni ar kiti klausimai, kad tinkamaibūtų atstovaujama mūsų žemdirbiams. Toks bendradarbiavimas labai padeda ginti žemdirbių interesus, kai aktualius klausimus svarsto Europos Komisija, Europos Parlamentas.

Nuo 2017 metų vadovaujate ŽŪR, bet jų veikloje aktyviai dalyvavote ir tuomet, kai atkurtaorganizacija dar tik stiprėjo, žengė penktuosius, šeštuosius metus. Kokios tometo aktualijos labiausiai įsiminė?

1997-aisiais Žemės ir miškų ūkio ministerijoje (ŽMŪM) dirbau valstybės sekretoriumi. Buvo tokios pareigos. Man tekdavo Vyriausybei pristatyti ŽMŪM parengtusprojektus, dokumentus, kitą medžiagą. Ministras buvo politinis atstovasVyriausybėje, o valstybės sekretoriui tekdavo konkretūs ūkiniai, ekonominiaiministerijos klausimai. Prisimenu diskusijas su tuometiniu žemės ir miškų ūkioministru V.Knašiu, kai formavosi mintis ŽŪR skirti žemdirbių švietimofunkcijas. Prisimenu, buvo planuojama, kad Lietuvos žemės ūkio konsultavimotarnyba turėtų būti pavaldi būtent ŽŪR. Aš maniau, kad toks pavaldumas būtųlogiškas. Dar prisimenu aštrokas diskusijas su tuometiniais politikais,ruošiantis ŽŪR įstatymo priėmimui. Buvo priešininkų, tačiau lėmė labai svarbiprie ŽŪR atkūrimo prisidėjusių V.Knašio bei M.Treinio ir kt. įtaka, logiški argumentai.

Prisimenu ir dalyvavimą ŽŪR tarybos posėdžiuose, susitikimus ir diskusijas su ŽŪR pirmininku prof. Antanu Stancevičiumi ir direktoriumi Romu Kaunu. Jie buvo dažni svečiai mano kabinete ministerijoje. Prof. A.Stancevičius mano atmintyje išliko kaip itin šviesi asmenybė, mokslininkas, degęs idėja įtikinti valdininkus ir politikus, kad žemdirbių savivalda valstybei yra labai svarbi. Tai buvo laikas, kai profesorius nuolat turėjo apie tai kalbėti. Kodėl? Nors nepriklausoma valstybė buvo atkurta, tačiau valdžios įstaigose netrūko valdininkų – biurokratų, kurie neįsivaizdavo, kad štai valdžios atstovams gali tekti atsisakyti dalies funkcijų ir jas patikėti žemdirbių savivaldai. Ir tokia nuomonė, nepaisant vadovų pasikeitimo ministerijoje, buvo gana gaji. Prisimenu, neretai tekdavo ieškoti diplomatinių sprendimų. Paradoksalu, kad ŽŪR augimo pavydėjo ir kai kurios ūkininkų organizacijos arba jų vadovai. Dabar, žiūrint iš laiko perspektyvos, galima vertinti daugelio tuometinių tiek ŽMŪM, tiek ŽŪR, tiek įvairių žemdirbių asociacijų vadovų veiksmus, jiems užėmus aukštas pareigas ŽMŪM ar kitose valdžios struktūrose.  Padariau išvadą, kad labai daug priklauso nuo asmeninių žmogaus savybių – neretai žmogus vienaip kalba vadovaudamas žemdirbių organizacijoms, ir kitaip, kai patenka į valdžią. Kažkodėl iki šiol gaji valdžios baimė, kad ŽŪR iš jos gali atimti svarbias funkcijas, į mus žiūrima įtariai. 

Gerų perspektyvų siekianti valdžia kaip tik galėtų labai sėkmingai išnaudoti bendradarbiavimą su ŽŪR. Gal trūksta noro suprasti, trūksta istorinių žinių, gal siekiama tik taktinių, bet nestrateginių tikslų? Mes neišradinėjame dviračio – glaudžiai bendradarbiaudama su žemdirbių savivaldos organizacijomis, Vakarų Europos šalių valdžia pasiekia puikius rezultatus. Manau, kad yra puiki galimybė prie tokio bendradarbiavimo sugrįžti ŽŪR švenčiant 95-ąsias įkūrimo ir 30-ąsias atkūrimo metines. Juo labiau kad kai kurios problemos kartojasi arba tiesiog jas reikia spręsti nuolat.


Vakar Žemės ūkio rūmų jubiliejus prasidėjo Ąžuolyne, kur prieš penkerius metus, 90-ojo ŽŪR jubiliejaus proga, savivaldos organizacijų atstovai pasodino ąžuoliuką.

Ko palinkėtumėte ŽŪR, visos šalies žemdirbiams šių gražių jubiliejų proga?

Galime pasidžiaugti ŽŪR, nes formuojasi labai gera, tolerantiška, tarpusavio supratimu pagrįsta komanda. ŽŪR tampa solidžia diplomatiška organizacija. Visiems palinkėčiau bendruomeniškumo, vienijimosi, bet tuo pačiu ir kompromisų ieškojimo, nes atstovaujame ir kaimo gyventojams, ir žemdirbiams, ir smulkesniems bei stambesniems ūkininkams, ir net vartotojams, tad Rūmuose turi rastis vietos visoms idėjoms ir sprendimams, norams, kurie turi būti suderinami ir naudingi visiems. Tokie sprendimai gali sustiprinti ir žemdirbių organizacijas, ir valstybę.

Rekomenduojami video