LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Susisiekimo ministerija (SM) džiaugiasi, kad sklandžiai baigtas ir antrasis žemės, kurioje bus tiesiami privažiavimo prie „RailBaltica“ geležinkelio keliai, paėmimo visuomenės poreikiams etapas. O žemių savininkai ir ūkininkai aprauda prarandamus žemės ūkio verslus ir nenustoja ieškoti teisybės – po teismų karuselės kai kurie kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), kad būtų deramai kompensuotos jų netektys dėl žemės paėmimo.
Įsisuko į teismus
Nemaža dalis ūkininkų ir žemės bei miško savininkų nuo pat greitaeigio geležinkelio „RailBaltica“ tiesimo projekto paviešinimo nesutiko, kad per jų derlingus sklypus švilptų greitieji traukiniai. Jie rašė daug įvairių raštų valdžiai, kur aiškino, kad planuojant didžiules statybas tolimai ateičiai esą nebuvo įsigilinta į gyventojų problemas, ignoruoti jų pasiūlymai. Žmonės stengėsi įtikinti valdžią, kad daug racionaliau būtų „RailBaltica“ geležinkelį nuo Kauno Rygos link pasukti senąja vėže.
Prieš geležinkelio tiesimą protestavę gyventojai reikalavo, kad būtų įteisintas ir kitas nusavinamo turto kompensavimo būdas – atlyginimas valstybine žeme. O atlyginant pinigais prašyta, kad būtų suskaičiuotos ir ateityje negautos pajamos. Dalis savininkų greičiausiai būtų sutikę pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus, jeigu jiems būtų deramai atlyginta ne tik už paimamą žemę, bet ir už atsirandančius nuostolius. Juk daug kam sutrikdomas ūkininkavimas ir kiti planai. Tie, kurie nesutiko pasirašyti minėtų aktų, buvo pakviesti į teismus.
Atskyrė fermas nuo ganyklų
Panevėžio rajono žemės ūkio kooperatyvas „Naujieji Berniūnai“ po bylinėjimosi teismuose dar nepraranda viltiems, kad valstybė adekvačiau atlygins nuostolius, kuriuos jau patyrė ir dar patirs ateityje dėl paimtos žemės greitaeigiam geležinkeliui tiesti. „Vykę teismai patvirtino, kad valstybė elgėsi teisingai ir nereikia mums kompensuoti už nuostolius. Tačiau mes kreipiamės į Konstitucinį Teismą, nes esame nukentėję. Valstybė turi teisingai atlyginti, o ne per prievartą atimti žemę be tinkamo atlygio – juk mes praradome verslą, kodėl to neskaičiuoja? Tikimės teisybės“, – sakė žemės ūkio kooperatyvo vadovė Nijolė Šveikauskaitė.
Pasak jos, geležinkelis sujaukė kooperatyvo veiklą, padalindamas jį į du ūkius, dėl to jau teko atsisakyti pieno gamybos. „Žemės paima nedaug, bet svarbiausia, kad tai sudarko visą verslą, todėl esame priversti pertvarkyti savo veiklą. Kaip dirbti, kai gamybiniai pastatai lieka vienoje geležinkelio pusėje, o dirbami laukai, ganyklos – kitoje?Turėjome pieno ūkį, apie 200 karvių, bet buvome priversti atsisakyti pieno gamybos, nes ganyklos atskiriamos nuo fermų“, – aiškino N.Šveikauskaitė.
Kooperatyvo „Naujieji Berniūnai“ vadovė tvirtino, kad nuostoliai bei nepatogumai neišvengiami ir auginant javus, nes nebelieka buvusių privažiavimo kelių. „Turėjome 3 privažiavimo kelius, kuriais galėjome tiesiai pasiekti laukus. Dabar juos visus uždaro, teks nuolat važinėti pirmyn atgal po keliolika kilometrų. Padidės degalų, laiko sąnaudos. Plačiabarei technikai su padargais teks nuolat sukinėtis žiedinėse sankryžose. Mums košmaras“, – apie užgriuvusias problemas kalbėjo pašnekovė, nusivylusi, kad tokių nuostolių neįvertino nei projekto rengėjai, nei teismai.
Siekia teisingo atlygio
Dėl sutrikdyto ūkininkavimo bei valstybės požiūrio į savo piliečius nusiminęs ir Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) Pasvalio skyriaus pirmininkas ūkininkas Vidas Damanauskas, kuris taip pat yra įsuktas į teismų karuselę. Jis nekartą įvairiose auditorijose kėlė klausimą, kodėl greitaeigio geležinkelio atkarpą Kaunas–Ryga pasirinkta tiesti per derlingas žemes, užuot pasinaudojus vos už kelių dešimčių kilometrų esančia senąja vėže per Šiaulius? LŽSS atstovo požiūriu, tai mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas, nes daug kas pasigedo ūkiško požiūrio ir deramo naujos vėžės tiesimo ekonominio pagrindimo bei viešo to įvertinimo. Jis apgailestavo, kad piliečių problemos, kurios lydės žemės savininkus, buvo ignoruotos.
Teismų būta jau ne vieno, nes bylos išskaidytos pagal žemės paėmimo visuomenės poreikiams etapus: pirmiausia dėl geležinkelio bėgių, paskui – dėl privažiavimo kelių. V.Damanauskas teigė, kad dabar Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundžia Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą.Jis siekia, kad remiantis Konstitucija už paimtą žemę visuomenės poreikiams būtų teisingai atlyginta.
„Jeigu paima žemę geležinkeliui ir sudarko visą iki tol turėtą sklypą, tegu tokį patį skiria kitur.Turėjau vieną sklypą, kurį perdalijo į 3 dalis, iš jų vieną paėmė, dvi paliko man. Po kurio laiko dar perdalijo ir atsirado 4 sklypai, iš kurių paėmė dar vieną. Sudarkė visą žemę“, – apmaudavo vyras ir pridūrė, kad jei nuostolius atlyginti numatyta tik pinigais, suma turi būti lygiavertė iki perdalijimo turėtam sklypui, taip pat turi būti kompensuotos persikėlimo išlaidos.
Apėmė neviltis
V.Damanauskas sakė buvęs priblokštas, kai SM atstovas teisme pareiškė, kad žemės savininkas neva nori pasipelnyti. „Kai patekome tarp tų girnų, sužinojome, kaip beviltiškai jos mala. Su žmona dvidešimt metų kūrėme ūkį, dabar mums reikia iš čia trauktis. Jei valstybės institucijos atėjo pas mus ir sukėlė problemų, tegu kitur duoda tiek pat žemės, trobą, kad galėtume dirbti“, – kalbėjo jis.
Vyras piktinosi, kad visuomenės poreikiams paimtą žemę jiems siūloma nuomotis, kol neprasidėjo geležinkelio tiesimo darbai. „Ar kompensacijai skirtus pinigus teks atiduoti atgal – buvusios savo žemės nuomai? Kas bus toliau? Kažkoks beviltiškas reikalas“, – nusivylimo neslėpė V.Damanauskas.
Galvoja apie teismą Strasbūre
Panevėžietis Tomas Rutkauskas sakė taip pat ne savo valia minantis teismų slenksčius. „Iš 8 ha paima 2 ha, bet liūdniausia, kad sudarko visą sklypą – vientisas gabalas suraikytas į 6 sklypelius. Žemės paėmimas vyko keliais etapais: iš pradžių paėmė geležinkeliui tiesti, paskui privažiavimo keliams, gal dar bus trečias etapas melioracijos statiniams įrengti, tai, matyt, bus ir griovių. Iš tikrųjų projekto vykdytojas privalėjo pateikti projektą su visais privažiavimo keliais, bet to nepadarė, išskaidė etapais. Iš pradžių paėmė žemę bėgiams ir apsimetė, esą prie sklypų galima privažiuoti. Paskui paėmė žemę keliams tiesti. Teismai į tai nereaguoja. Mažų žmonių problemos nelabai kam rūpi“, – apgailestavo žemės savininkas.
Pasak jo, teisminiams procesams neišėjo į naudą pandemija ir karantinas.„Manau, kad buvo pažeidinėjama procesinė teisė, bet į tai nelabai kas atsižvelgė. To apskųsti praktiškai neįmanoma, ir viskas plaukia nepalankia vaga. Taigi, situacija tokia: sklypas paimtas, yra aktai už žemės paėmimą keliams, teismas tai patvirtino. Pateikėme skundą Apeliaciniam teismui. Balandį bus posėdis, vyks atsiskaitymas už keliams paimtą žemę. Kol dar neatsiskaitė, formaliai negali sakyti, kad antras etapas baigtas, nors jie tą plotą jau yra įsiregistravę kaip priklausantį valstybei“, – aiškino T.Rutkauskas.
Panevėžietis atskleidė dar vieną tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, iš kurių paimama žemė, nepalankų niuansą – nuo gautų kompensacijų reikia susimokėti gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčius. „Jie įformina ne kaip paėmimą, o kaip pirkimo ir pardavimo sandorį, nors nei sutarčių, nei sąskaitų nėra, bet mokesčius skaičiuoja“, – stebėjosi jis, užsiminęs, kad neatmeta galimybės teisybės ieškoti KT ir dar toliau – Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Prarado pasitikėjimą valstybe
SM džiaugiasi, kad Lietuva tarp Baltijos valstybių yra labiausiai pažengusi įgyvendinant projektą „RailBaltica“. Toks džiugesys pykdo žemių savininkus, kurie atsidūrė teismuose. T.Rutkauskas neslėpė, kad po žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso prarado pasitikėjimą valstybe. Jis buvo linkęs tikėti, kad valstybė yra suinteresuota savo piliečių lojalumu, tačiau dabar tokios iliuzijos išsisklaidė.
„Nesinori čia liaupsinti estų, bet jie kitaip galvoja ir organizuoja žemės paėmimą visuomenės reikmėms.Ten bent formaliai išlaiko padorumą, pavyzdžiui, už teisines paslaugas pasiūlo pinigų. Taip pat jie, regis, už paimamą žemę siūlo natūra atiduoti kitur. Toks Rokas Masiulis (buvęs susisiekimo ministras – aut. past.) šaiposi iš estų, esą jie kvaileliai, nes tai labai užtrunka. Estų kitas mentalitetas, jie supranta, kad negalima šitaip dorotis su savo piliečiais. Jie ir kompensaciją už žemę pasiūlė kitokią– 20 proc. daugiau nei rinkos kaina, nes įvertino šešėlinius sandorius. Jie nori teisingai atsilyginti, o pas mus tvarkomasi kitaip – numeta grašius, ir viskas. Tai žemo lygio vadyba“, – nusivylęs konstatavo panevėžietis.
Teismus pasiekė 68 bylos
Loreta Maskaliovienė, susisiekimo viceministrė
Siekiant nutiesti europinės vėžės geležinkelio „RailBaltica“ ruožą nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos sienos, žemės paėmimas visuomenės reikmėms vyko Kauno, Jonavos, Kėdainių, Panevėžio ir Pasvalio rajonų savivaldybėse. Dėl žemės paėmimo procedūrų specifikos ir paties projekto sudėtingumo žemės paėmimas visuomenės poreikiams vyko dviem etapais. Pirmojo etapo metu buvo paimta 1184,7 ha žemės geležinkelio linijai tiesti, o antrojo – 368,4 ha žemės vietinės reikšmės automobilių keliams tiesti ir rekonstruoti.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroje dalyvavo daugiau nei 1700 žemės savininkų. Jiems išmokėtos kompensacijos už žemę pagal rinkos vertę – preliminariai apie 8 mln. eurų. Galutinis visų kompensacijų žemės savininkams ir naudotojams dydis paaiškės pasibaigus teisminiams procesams.
Nors žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas yra baigtas, šiuo metu teismuose nagrinėjama 17 bylų, susijusių su atlyginimo už paimamą žemę dydžio nustatymu (6 iš jų – aukštesnėje instancijoje). Dėl žemės, kurioje bus tiesiamas „RailBaltica“ geležinkelis ir kita infrastruktūra, paėmimo teismus iš viso pasiekė 68 bylos. Daugumoje jų, po teismo ekspertizės, buvo priteista ministerijos prašomo nustatyti atlyginimo dydžio suma.
Strateginę reikšmę Lietuvai turinčio projekto „RailBaltica“ įgyvendinimas sparčiai juda į priekį ir numatoma projekto pabaiga – 2026 m. – neturėtų keistis. Deja, ES finansavimas ne visada spėja mus pasiekti tokiais tempais, kokiais esame pasirengę vykdyti darbus. Kaip žinia, Lietuvoje yra paskelbti 475 mln. eurų vertės konkursai „RailBaltica“ geležinkeliui įrengti, tačiaukol kas turime tik dalį reikalingos sumos – 257 mln. eurų, nes paskutiniame finansavimo etape dėl labai riboto ES fondų biudžeto dydžio ES skyrė vos 10 proc. mūsų prašomos sumos.
Tai, kad veikloms Lietuvoje skirta ženkliai mažesnė nei prašyta suma, riboja mūsų galimybes vykdyti darbus numatytais terminais ir apimtimis. Tikimės, kad artimiausiu metu pabaigus derybas dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės finansavimo, „RailBalticos“ projektui bus skirta ir likusi prašoma finansavimo dalis.
