Po naujo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) vadovo skandalingos pasėlių deklaravimo peripetijos į paviršių išplaukė ilgai glūdėję valstybinės žemės nuomos ir deklaravimo skauduliai. Lietuvos žemdirbiai ragina nukirsti lengvo pasipinigavimo gyslą, kuria tiesioginės išmokos plaukia į vadinamųjų sofos ūkininkų kišenę.

Kviečia kelti aliarmą

Žinia apie tai, kad nauja NŽT galva Danielius Kuprys paskutinę pasėlių deklaravimo dieną, prieš pat vidurnaktį, deklaravo apie 80 arų stambaus pienininkystės ūkio Kupiškio rajone savininkės Danutės Adelės Adamonienės užsėtos dobilienos, kaip reikiant įaudrino ūkininkus. Jie „Valstiečių laikraščiui“ liejo nuoskaudas ir pasakojo istorijas, kurios jiems panašios į ką tik nuskambėjusią per visą Lietuvą.

„Valstiečių laikraštis“ nekart rašė, kaip baigiantis pasėlių deklaravimo terminui atsiradę apsukruoliai deklaruodavo pievas ir ganyklas laisvuose valstybinės žemės plotuose ir siekdavo tiesioginių išmokų. Per tuos metus situacija nepasikeitė. Vien tik Kupiškio rajone paskutinę pasėlių deklaravimo dieną po darbo valandų buvo deklaruota kelios dešimtys valstybinės žemės sklypų.

„Tokių atvejų, kai ūkininkų išdirbtos žemės staiga atsiduria nežinia iš kur atsiradusių veikėjų rankose, Lietuvoje – dešimtys. Tai – ištisa sistema, kai paskutinę akimirką medžiojami ir deklaruojami laisvos valstybinės žemės gabalėliai. Tokie pasipinigautojai, nei sėję, nei pjovę, susižeria nemažai tiesioginių išmokų. Pats metas ūkininkams kelti aliarmą“, – aiškino Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus vadovas Zigmantas Aleksandravičius.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai trina rankas, kad į dvigubo pasėlių deklaravimo istoriją įsipainiojo aukštą postą užėmęs valdininkas. Jie viliasi, kad galbūt šis skandalas padės įveikti į dienos šviesą išvilktas valstybinės žemės nuomos ir deklaravimo ydas.

Prarado pasitikėjimą

Kupiškio rajono ūkininkė D.A.Adamonienė nesitikėjo, kad šiemet pasėta dobiliena teks dalytis su NŽT vadovu. Ji pasakojo, kad daug metų dirbo tą plotą žemės, kurį prieš kelerius metus įsigijo iš kraštiečių.

„Kai žemę pirkau, savininkas man parodė ribas ir aš ten dirbau. Dabar paaiškėjo, kad ten yra įsiterpęs keliasdešimties arų valstybinės žemės sklypelis. Tie žmonės, kurie pardavė, apie tai nežinojo. Aišku, ir aš nežinojau, kitaip būčiau išsinuomojusi“, – aiškino pieno ūkio savininkė.

Tačiau ji nesikremta dėl tų keliasdešimties arų, kuriuos deklaravo D.Kuprys. „Juk esmė ne tuose iš kažkur išlindusiuose valstybinės žemės aruose. Reikia kalbėti apie pasitikėjimą valstybės tarnautojais, kurie geba šitaip elgtis. Jei kaimyno darže prisiskinčiau kibirą braškių, būtų vagystė. O kaip pavadinti tai, kad žmogus deklaruoja svetimus pasėlius? Kaip galima pasitikėti valstybinėmis įstaigomis ir apskritai valstybe, jei taip pasielgęs valdininkas vis dar užima savo postą?“ – stebėjosi akibrokštą patyrusi D.A.Adamonienė.

Ūkininkę suglumino NŽT vadovo išsakytas komentaras, kad ji neteisėtai naudojosi sklypu. „O deklaruoti svetimus pasėlius teisėta? Nesusipratimas, kad daug metų žemę dirbantis ūkininkas paskutinis sužino, kad viduryje jo laukų atsiranda gabalėlis valstybinės žemės. Kam tada tarnauja žemėtvarkininkai? Nė vienoje kitoje ES valstybėje tokių dalykų neišgirsi. Tik Lietuvoje šitaip galima tyčiotis iš dirbančių žmonių. Mūsų valstybėje nelieka vietos teisingumui ir padorumui“, – nusivylimo neslėpė pieno gamintoja.

Darbavosi naktį

Kupiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus specialistė Danutė Juškevičienė pasakojo, kad, baigiantis pasėlių deklaravimo terminui, jokių susidubliavimų nebuvo. Tik kitą dieną iš ryto paaiškėjo, kad po darbo elektroniniu būdu deklaruojant buvo sudubliuota apie 20 sklypų, tarp jų – ir minėtos ūkininkės dobiliena.

„Mūsų rajono ūkininkų dirbamas žemes dar kartą deklaravo žmonės iš Vilniaus, Kauno ir kt. Ir anksčiau tokių susidubliavimų buvo, bet šiemet jų pasitaikė daugiausiai. Žemdirbiai paprasčiausiai nežinojo, kad jų laukuose yra daugiau ar mažiau valstybinės žemės, kurią išsinuomojo kiti asmenys. Tokių sklypų pasitaiko dėl matavimo netikslumų, anksčiau gi juosta buvo matuojama. Tie, kurie prieina prie tokios informacijos, greičiau nei ūkininkai sudaro nuomos sutartis ir deklaruoja“, – aiškino ji.

Deklaraciją atšaukė

NŽT vadovas D.Kuprys, „Valstiečių laikraščio“ paklaustas, kodėl deklaravo svetimą dobilieną ir už ką tikėjosi gauti tiesiogines išmokas, raštu miglotai aiškino, kad „ūkininkės savavališkai naudojamame lauke pasėlius deklaravo siekdamas išvengti konflikto su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) ir nenorėdamas, kad D.A.Adamonienei būtų pritaikytos sankcijos, bei turėdamas teisinį pagrindą naudotis šiuo valstybinės žemės plotu“.

D.Kuprys nurodė, kad jis ūkininkauja nuo 2011 m., o ginčytinu žemės sklypu faktiškai naudojosi nuo 2015-ųjų liepos, kai gavo NŽT Kupiškio skyriaus leidimą laikinai naudoti šį valstybinės žemės plotą.

Atsakyme taip pat rašoma: „Pernai ir šiemet D.A.Adamonienė dalyje šio žemės sklypo savavališkai vykdė ūkininkavimo veiklą, tačiau dėl daromo pažeidimo, siekdamas išvengti konflikto, į NŽT Kupiškio skyrių nesikreipiau. Pernai dalį sklypo suariau, kitoje dalyje, kurią nurodo ūkininkė, buvo jos pasodintas pasėlis, todėl maniau, kad sąžininga būtų leisti jai pasėlį nusiimti, nors šis laukas ir buvo suteiktas man laikinai naudoti žemės ūkio veiklai. 2016 m. pamačiau, kad tame plote jau yra dobilienos įsėlis, todėl papildomai vėlgi šios dalies neapariau.“

Taigi, ūkininkės veiklą stebėjęs D.Kuprys galop nusprendė dobilieną deklaruoti kaip savo. Vėliau NŽT vadovas per šios tarnybos Viešųjų ryšių skyrių perdavė, kad dobilieną deklaravo D.Kuprio įgaliotinis ir kad savo deklaraciją jis jau atšaukė.

Nugvelbė paslapčia

Kitam Kupiškio rajono ūkininkui Jonui Pakalniui gerai pažįstami kolegės D.A.Adamonienės išgyvenimai: mat prieš kelerius metus jis panašiomis aplinkybėmis neteko apie 5 ha žemės. „Prieš 3 ar 4 metus pirkau žemės, jos savininkas nurodė ribas, jų ir laikiausi. Žemė buvo apleista, kai ją išdirbau, paaiškėjo, kad dalis jos – valstybinė. Atsirado ūkininkas, kuris ją išsinuomojo. Buvau ten pasėjęs ir deklaravęs vasarinius rapsus, o jis deklaravo žieminius rapsus. Matyt, iš pažiūros neatskyrė šių kultūrų“, – pasakojo kupiškėnas.

Ūkininkui apmaudu, kad žemėtvarkininkai, išnuomoję dalį jo dirbamų sklypų, jokios informacijos nepateikė. Apie tai jis sužinojo, kai šaukštai jau buvo po pietų. „Chuliganizmas, ir tiek. Tas veikėjas ir daugiau tokių sklypų yra nugvelbęs, žmonėms ganyklas suaręs. Jo tokia moralė, bet kaip gali taip elgtis valstybės tarnautojai? Kodėl jie nepasidomi, kas tą žemę dirba, nepasiūlo jiems ją nuomotis?“ – sakė dar ir sankcijų dėl taisytos pasėlių deklaracijos sulaukęs J.Pakalnis. Ūkininkui dar teko statyti tilto pralaidą, kuri atsiėjo apie 10 tūkst. litų, nes naujas žemės nuomotojas išarė kelią.

Už uolumą išbarė

Laisvų valstybinės žemės sklypų medžiotojai darbuojasi visoje Lietuvoje. Kalbinti Radviliškio, Rokiškio rajonų savivaldybių atstovai patvirtino, kad jų rajonuose ne iš vieno ūkininko buvo „išmušta“ daugiau ar mažiau valstybinės žemės.

Kelmės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Juozas Rimkus papasakojo dar įdomesnę istoriją. Buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius buvo raštiškai paprašęs, kad savivalda padėtų kovoti su apleistų žemių savininkais. Kelmiškiai uoliai puolė vykdyti tokį prašymą, bet už savo stropumą gavo per nosį.

„Sudarę komisiją, apvažiavome visus rajono laukus, užfiksavome apleistus plotus ir duomenis pateikėme Žemės ūkio ministerijai pavaldžioms įstaigoms – NMA, Valstybinei augalininkystės tarnybai ir NŽT. Pirmiausia į pateiktus duomenis sureagavo agentūra ir atvyko tikrinti. O žemėtvarkininkų atstovas paskambino ir išbarė, kad mes drįsome registruoti apleistą valstybinę žemę“, – prisiminė J.Rimkus.

Tąkart kelmiškiai taip pat išsiaiškino, kad paskutinėmis deklaravimo akimirkomis valstybinę žemę deklaruoja visokie vietos gyventojams nepažįstami uabai ir asmenys. Jiems pavyko į dienos šviesą išvilkti vieną veikėją iš Biržų, kuris daug sklypų buvo deklaravęs tiek Kelmės, tiek kituose rajonuose.

NMA Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė „Valstiečių laikraščiui“ tikino, kad vien pievas deklaruojantys pareiškėjai yra papildomos kontrolės taikinyje. Prie didesnio rizikingumo pareiškėjų priskiriami ir tie pareiškėjai, kurie pievas deklaruoja skirtinguose nesiribojančiuose rajonuose ir kurie deklaravo paskutinę dieną ar pavėluotai.

Faktai

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, iki 2016 m. birželio 14 d. visoje Lietuvoje nustatyti 503 dvigubi deklaravimai. Daugiausia susidubliavimų yra Šilutės, Alytaus, Radviliškio, Šalčininkų, Panevėžio, Birštono, Klaipėdos, Utenos rajonuose.

Pernai buvo nustatyti 397 dvigubi deklaravimai.

Registrų centro duomenimis, 2016 m. pradžioje NŽT patikėjimo teise valdė apie 203 257 ha valstybinės žemės.

Laukia išvadų

Virginija Baltraitienė, žemės ūkio ministrė

Tenka pripažinti, kad yra nemažai nesklandumų deklaruojant žemę. Mes nuolat aiškiname NŽT, kad į dirbamus laukus įsiterpę valstybinės žemės sklypai pirmiausia turėtų būti pasiūlomi nuomotis juos dirbantiems ūkininkams. Gegužės pradžioje buvo duotas nurodymas NŽT ir NMA patikrinti tokius atvejus ir įtartinas sutartis net nutraukti. Suprantama, kad toks darbas reikalauja laiko.

Negražu, kad dabar tokioje situacijoje atsidūrė pats NŽT vadovas. Jis žadėjo atsisakyti valstybinės žemės ir deklaravimo. Dėl D.Kuprio veiksmų kreipiausi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Kai bus gautos jos išvados, priimsime sprendimą.

Neįveikė pasipriešinimo

15min. nuotr.

Kazys Starkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys

Tai – sena liga, kurią sunku įveikti. To ėmiausi būdamas žemės ūkio ministru, tačiau nepavyko nugalėti ŽŪM ir kitų valdininkų pasipriešinimo. Dabar vėl lenda yla iš maišo. Gerai, kad Kupiškio rajono ūkininkė viešai apie tai prabilo.

Juk apie laisvą valstybinę žemę pirmiausia turėtų būti informuotas ūkininkas, kuris tą žemę dirba. O dabar valstybinę žemę paskutinę akimirką po visą Lietuvą deklaruoja tie, kurie žino, kur yra tokie sklypai. Vieni jų sėdi sostinėje, kiti – rajonuose. Situacija buvo pagerėjusi, kai tokius pasėlių deklaracijų teikėjus pradėjome specialiai tikrinti. Šią problemą galima būtų išspręsti, jei išmokos būtų skiriamos tik žemės ūkio produkcijos gamintojams.