Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Žemdirbiams nerimą kelią peraugę žieminiai pasėliai

Šiais metais ūkininkai didelius plotus skyrė žieminiams augalams. Daugiausiai auginama žieminių kviečių – per 464 tūkst. ha ir žieminių rapsų – per 145 tūkst. ha. Žieminiai kvietrugiai užima per 47 tūkst. ha. Kai kuriuose ūkiuose per anksti pasėtos kultūros peraugo, todėl žemdirbiai baiminasi dėl jų peržiemojimo.

Susiduria su gamtos išdaigomis

Daugiau nei tris dešimtmečius Ukmergės rajone ūkininkaujantis Valentinas Genys sakė, kad žemdirbiai kiekvienais metais susiduria su įvairiomis gamtos išdaigomis. Kokie bus šie metai – neaišku. „Jei nebus sniego ir spustels šaltis, iškils pavojus žieminiams augalams, ypač jautrioms veislėms“, – teigė ekologinio ūkio šeimininkas, auginantis hibridinių ir linijinių veislių rugius bei spelta kviečius. V.Genys pastebėjo, kad šiltas ruduo pakoregavo žieminių augalų, kurie buvo pasėti optimaliais terminais, augimą. Todėl dabar jo laukuose žieminių rugių aukštis siekia sprindį, augalai yra suformavę po 7–8, o kai kurie net po 12 produktyvių stiebų. „Žieminiai rugiai ir spelta kviečiai nuo pirmųjų šalčių kol kas nenukentėjo, tačiau rizikos visuomet yra. Belieka gyventi santarvėje su Dievuliu ir laukti pavasario“, – šypsodamasis pasakojo V.Genys.

Valentinas Genys

To paties rajono ekologinio ūkio šeimininkas Saulius Daniulis teigė, kad permainingi orai nieko gero žieminiams augalams nežada. „Praėjusią savaitę Ukmergės rajone naktimis oro temperatūra buvo nukritusi iki 14 laipsnių šalčio, šią savaitę vyrauja pliusinė temperatūra ir lietūs. Dirva dabar yra įšalusi. Tačiau jei oro temperatūra dažnai svyruos, vyraus atodrėkiai ir stiprūs šalčiai, gali nutikti taip, kad augalų šaknys sutrūkinės“, – nuogąstavimus išsakė ūkininkas. S.Daniulis pastebi, kad labiausiai gali nukentėti tos žieminės kultūros, kurios buvo pasėtos per anksti arba optimaliais terminais ir dabar yra peraugusios.

Nulems orai

Tik vieną kultūrą – žieminius kvietrugius – pasėjęs Anykščių rajono ūkininkas Paulius Leščinskas neprognozuoja, kaip peržiemos augalai. „Pasėjau 300 ha žieminių kvietrugių dėl sėjomainos, nes turėjau daug savos kvietrugių sėklos. Šiuos augalus pasirinkau todėl, kad jų supirkimo kaina – nebloga ir auginimo technologija, lyginant su kviečių ir miežių, yra paprastesnė. Išauginus didesnį kiekį grūdų, juos bus lengviau realizuoti rinkoje“, – sakė jaunas ūkininkas. P.Leščinskas žieminius kvietrugius pasėjo optimaliu laiku. Rugsėjo viduryje ūkyje buvo pasėta 70 proc. augalų. Kad žieminiai kvietrugiai nesubręstų vienu metu, jis pasirinko skirtingo brandos laiko veisles. „Pastebėjau, kad žieminius kvietrugius geriausia sėti pirmą arba antrą rugsėjo dekadą. Šiuo metu pasėliai yra labai gražūs, neperaugę. Kaip jie peržiemos – nežinia. Kaip bus, taip bus“, – sakė Anykščių rajono ūkininkas.

Gretimo rajono – Molėtų – jaunojo ūkininko Andriaus Arlausko ūkyje žiemojimui pasiruošę kviečiai, kvietrugiai ir rapsai. Šiais metais vyras plėtė savo ūkio valdas, tvarkė apleistus plotus, todėl javus pasėjo anksčiau. „Žieminių kvietrugių sėją pradėjau rugpjūčio pabaigoje ir baigiau rugsėjo pradžioje. Šie augalai buvo pasėti ankstokai, todėl peraugo“, – pastebėjimus išsakė A.Arlauskas. Kokiomis mintimis ūkininkas pasitinka žiemą? Pasak pašnekovo, pirmosios šaltos dienos ir iškritęs sniegas jį buvo nuteikę optimistiškai. Tačiau šios savaitės orų kaita, o ypač lietus – neramina. „Žiema dar tik prasideda. Todėl būsimą derlių prognozuoti dar ankstoka“, – sakė A.Arlauskas.

A. Arlauskas

Puoselėja viltį

Keturis dešimtmečius žemės ūkiui paskyręs Kupiškio ūkininkų sąjungos skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius sakė, kad šie unikalūs metai ūkininkams leido atlikti labai daug darbų. Todėl žemdirbiai dirbo ir pasėjo daug žieminių kultūrų. Kupiškio rajone vyrauja žieminių kviečių, žieminių miežių ir žieminių rapsų pasėliai. „Ankstesniais metais bandėme auginti naujas kultūras. Sėjome žieminius žirnius. Europoje jau seniai sėjamos ir žieminės pupos. Tačiau šių, naujų žieminių augalų, dėl įvairių priežasčių nepavyko išpopuliarinti“, – paminėjo pašnekovas. Pasak Z.Aleksandravičiaus, Kupiškio rajono ūkininkai puoselėja viltį, kad ateinantys metai jiems bus geri, nes kultūros gražiai suvešėjo ir puikiai atrodo. „Ūkininkai – jautrūs žmonės. Jei dar vieni metai bus blogi, situacija žemės ūkyje bus tragiška. Jau dabar mūsų krašte kai kurie ūkininkai parduoda techniką, žemes, nes nebeišgyvena. Šis procesas – labai liūdnas. Tačiau tai – tiesa“, – atviravo Kupiškio ūkininkų sąjungos skyriaus pirmininkas. Z.Aleksandravičius paminėjo, kad jų krašto žemdirbiai, siekdami geresnių darbo rezultatų, nuolat bendrauja ne tik su konsultantais, bet ir su mokslininkais. Jie laikosi optimalių sėjos terminų ir žieminių augalų sėjos laiko nevėlina. „Teoriškai optimalus žieminių rapsų sėjos laikas Lietuvoje yra rugpjūčio 10–25 dienos. Tačiau šiais metais, kuomet oro temperatūra rugsėjo ir spalio mėnesiais buvo ganėtinai šilta, mes išgirdome, kad žieminius rapsus galėjome sėti ir vėliau. Sprendimus visuomet priima patys žemdirbiai, todėl patys ir atsako už rezultatus. Šiuo metu mes laukiame švenčių ir Kalėdų senio, kurio prašome dovanų – gerų orų“, – sakė pašnekovas.

Ūkininkai nuogąstauja

Dzūkijos krašto ūkininkai nenašias žemes išnaudojo žieminiams rugiams ir kvietrugiams auginti. Žieminiams rapsams jie skyrė nedidelius plotus. Pasak Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) vadovės Danutės Karalevičienės, žieminius rapsus daugiau rinkosi ir sėjo Lazdijų, Marijampolės, Alytaus ir Šalčininkų žemdirbiai. Pastaraisiais metais Dzūkijoje atsisakoma žieminių kvietrugių auginimo. Šie augalai „išeina iš mados“ dėl per mažos paklausos rinkoje ir dėl iššalimo rizikos.

Nemaža dalis Varėnos rajono ūkininkų, atsižvelgdami į daugiametę patirtį, žieminius rugius pasėjo rugsėjo 5 dieną ir dabar nuogąstauja, nes augalai šiuo metu yra vešlūs ir aukšti. Jie mano, kad peraugę augalai gali neperžiemoti. Žieminių rugių sėją dviem savaitėmis suvėlinę žemdirbiai tikisi geresnių augalų peržiemojimo rezultatų. „Manome, kad šiltėjant klimatui, reikėtų keisti nusistovėjusius sėjos standartus ir sėją vėlinti. Tuomet, esant nepalankioms oro sąlygoms, augalai mažiau nukentėtų“, – nuomonę išsakė D.Karalevičienė. LNŽNA vadovė pastebėjo, kad žieminiai rapsai, pasėti rugpjūčio mėnesį, puikiai suvešėjo, nes rugsėjo ir spalio mėnesiais vyravo neįprasta šiluma. Nors ūkininkai naudojo augalų augimą stabdančius preparatus, kai kurie laukus purškė net du kartus, tačiau yra plotų, kuriuose žieminiai rapsai sužydėjo. Augalai augo pustrečio mėnesio. Kada jiems žiemoti? „Pliusinė gruodžio mėnesio temperatūra ir lietus augalams – ne į gerą. Neaišku, kiek ir kokių pasėlių peržiemos. Lauksime pavasario“, – sakė D.Karalevičienė.

Ankstyva sėja – nenaudinga

Neįprastai daug žieminių kultūrų pasėjo Šiaulių krašto žemdirbiai. Pasak Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovo Raimundo Juknevičiaus, ankstyva javapjūtė pakoregavo kai kurių ūkininkų sėjos planus, ir jie, nesilaikydami technologinių sėjos terminų, žieminį rapsą pasėjo ypatingai anksti. Žieminiams rapsams augti ir suvešėti buvo išskirtinai šiltas ir dėkingas ruduo. Todėl kai kuriuose plotuose jie jau yra peraugę. „Peraugusių augalų augimo kūgeliai yra pakilę nuo žemės paviršiaus daugiau nei 3 centimetrus. Esant besniegei žiemai ir šalčiui pasiekus daugiau nei 18 laipsnių, atsiranda tikimybė, kad augimo kūgeliai bus pažeisti ir pavasarį bus žuvę“, – sakė Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas. R.Juknevičius akcentavo, kad žieminių kultūrų potencialas, lyginant su vasarojumi, yra didesnis, pvz. rapsų – net 30 proc. Tai yra labai reikšminga žemdirbiams. „Jei žiema bus dėkinga, šiek tiek pašals ir pasnigs, žemdirbiai turėtų sulaukti puikaus derliaus. Tačiau, jei pasnigs ant neįšalusios dirvos, peraugusiems pasėliams gresia iššutimo pavojus“, – akcentavo pašnekovas. Jis pridūrė, kad praėjusios savaitės šaltis jų rajone nesukėlė grėsmės žieminėms kultūroms, augalai yra grūdinimosi stadijoje.

Didėja iššalimo pavojus

Doc. dr. Vytautas Ruzgas, LAMMC Žemdirbystės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas

Žemdirbystės instituto eksperimentiniai žieminių augalų laukai atrodo puikiai, peraugusių augalų nėra. Tačiau Lietuva – labai marga, meteorologinės sąlygos skiriasi net už 10 km. Ten, kur rudenį buvo pakankamai drėgmės, yra tikimybė, kad augalai peraugo. Peraugusioms kultūroms didėja iššalimo pavojus. Praėjusią savaitę dirva truputi įšalo. Labai gerai, kad prieš įšalimą dirva nebuvo drėgna. Kas bus po mėnesio, po kelių, kas bus pavasarį – neaišku. Šiuo metu situacija yra gera.

Būtini teisingi sprendimai

A.Macijauskas2

Aušrys Macijauskas, LGAA tarybos pirmininkas

Ūkininkams dar ankstoka nerimauti dėl pasėlių peržiemojimo. Be abejo, žieminių augalų peržiemojimas visuomet rizikingas. Jo niekada negalime prognozuoti. Neretai augalus pažeidžia rekordiniai vasario mėnesio šalčiai, arba ankstyvą pavasarį pasireiškiantys periodiniai neigiamų ir teigiamų temperatūrų svyravimai. Šiuo metu pastebime, kad peraugusių pasėlių labai yra nedidelė dalis, didžioji dalis jų yra geros arba labai geros būklės. Pastaruoju metu ūkininkai daug diskutuoja dėl sėjos terminų vėlinimo. Lygindami šiaurinę ir pietinę Lietuvos dalis pastebime, kad sėjos terminai jose skiriasi dviem savaitėmis. Todėl kaip ir iki šiol, žemdirbiai turėtų vadovautis patikrintais duomenimis ir mokslininkų rekomendacijomis ir nedaryti kategoriškų išvadų. Stengdamiesi diversifikuoti rizikas ūkininkai savame ūkyje galėtų dalį pasėlių pasėti anksčiau, dalį – vėliau. Žemės ūkyje viską būtina atlikti atsargiai ir apgalvotai.

 

Rekomenduojami video