Ar kada bandėte dirvą gydyti žaliosiomis trąšomis – sideratais? Savybėmis jie beveik nenusileidžia kompostui ar mėšlui, o poveikis derliui išlieka 3–4 metus.

Organinių medžiagų šaltinis

Norint užsiauginti sveikų augalų, juos reikia tinkamai maitinti. Kenkėjai ir ligos dažniausiai pažeidžia nusilpusiuosius. Kaip reikėtų pasielgti, jei negalite įsigyti kokybiškų organinių trąšų? Jas sėkmingai pakeis žaliosios trąšos – sideratai.

Organinės žemdirbystės praktikoje šios trąšos naudojamos nuo neatmenamų laikų. Užtenka pacituoti Romos rašytojo ir mokslininko Plinijaus Vyresniojo, gyvenusio 23–79 mūsų eros metais, žodžius: „Visi sutinka su tuo, kad nėra nieko naudingesnio už lubinus, jei juos iki ankščių susiformavimo įterpsime į dirvą <…>, užkasime prie vaismedžių ir vynmedžių šaknų <…>. Tai yra tokios pat geros trąšos, kaip ir mėšlas.“

Pagrindinė sideratų paskirtis – papildyti dirvą organinėmis medžiagomis ir azotu. Juos, skirtingai nei mineralines medžiagas, augalai lengvai pasisavina. Daugelio sideratų šaknys fosforo rūgštį, kalcį, magnį ir kitus elementus ima iš gilių dirvos sluoksnių. Įterpus sideratų į dirvą, šie elementai tampa prieinami kultūriniams augalams. Veikiamos mikroorganizmų augalinės atliekos suyra ir virsta humusu.

Nuo ligų ir kenkėjų

Augalų apsaugos nuo ligų požiūriu žaliosios trąšos užima ypatingą vietą – atlieka svarbų sanitarų darbą. Pirma, jos nustelbia piktžoles. Kad sideratai netaptų piktžolėmis, juos būtina nušienauti arba įterpti į dirvą prieš subręstant sėkloms. Tai pasakytina apie greitai augančius ir daug sėklų subrandinančius augalus (rapsus, garstyčias).

Antra, kai kurių rūšių sideratai padeda išnaikinti kenkėjus ir ligų sukėlėjus. Pavyzdžiui, tankiai pasėjus garstyčių arba rugių, sumažėja sprakšių lervų populiacija. Manoma, kad daugiamečių lubinų alkaloidai yra nuodingi kolorado vabalams, todėl šalia šie kenkėjai nežiemoja. Jei tokiame sklype pasodinsime bulvių, pirmuosius du mėnesius kolorado vabalų nebus. Vėliau jie suskrenda iš aplinkinių laukų, bet didelės žalos jau nepadaro.

Žaliosios trąšos pagerina vaisių kokybę: jie sukaupia organinių rūgščių, vitamino C, pagerėja skonis. Paaiškėjo, kad žirniai ne tik didina obelų derlingumą, bet ir obuoliai užauga didesni, gražesnės spalvos. Tarpueilių užželdinimas velėna ir sideratų auginimas sustiprina vaismedžių atsparumą žemoms temperatūroms ir pagerina vaisių kokybę – jie išsilaiko ilgiau.

Be trąšų ir pesticidų

Atliekant daržo sėjomainą, svarbu rasti vietos ir žaliosioms trąšoms. Norint gauti didžiausią sideratų teikiamą naudą ir išvengti auginimo klaidų, reikia gerai išmanyti jų poveikį. Sideratai naudingi tik tada, kai gerai auga ir sukaupia daug žaliosios masės. Jokiu būdu negalima jų sėti į nesukastą arba prastai sukastą dirvą.

Patartina sideratus įterpti butonizacijos laikotarpiu, kol dar nelabai sukietėję. Jie užkasami negiliai: lengvoje dirvoje 12–15 cm gylyje, o sunkioje – 6–8 cm gylyje.

Parengė Petras Klimas