Kur žiemą ieškoti nuostabios žalumos, gydančios širdį ir akis? Idealiausia – žiemos sode arba oranžerijoje, kurioje tarpsta žalioji egzotinė gamta. Vienintelė Vilniuje visuomenei prieinama Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) oranžerija yra atvira visiems augalų mylėtojams.

Šilta ir drėgna

Vilniuje šalia LEU Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto įsikūrusiame žiemos sode – tikra vasaros oazė. Čia šilta ir drėgna kaip tropikų miškuose. Jame eksponuojama daugiau kaip 800 rūšių augalų. Čia galima susipažinti su Amerikos, Australijos, Azijos, Afrikos, Europos šiltųjų kraštų augalais, pamatyti Lietuvos klimatui nebūdingas augalų gyvenimo formas: epifitus, lianas, sukulentus, gausias palmių, gegužraibinių (orchidėjų), kaktusų, karpažolių, fikusų, filodendrų, valgomus vaisius vedančių ir kitokį praktinį pritaikymą turinčių augalų kolekcijas. Gausu ir vabzdžiaėdžių augalų.

Oranžerija įkurta prieš dvidešimt metų. Ją sumanyta kurti kaip studentų mokomąją bazę – biologijos, gamtos, geografijos specialybių būsimųjų mokytojų studijoms gilinti. Todėl stengtasi surinkti kuo daugiau ir kuo įvairesnių augalų, kad visų poreikiai būtų patenkinti. Augalų skaičių ir rūšių įvairovę lemia oranžerijos plotas ir klimato sąlygos. Oranžerija yra vėsaus atogrąžų klimato, nes pagal technines galimybes žiemą čia galima 14–16 °C temperatūra. Kita vertus, daugelis augalų prisitaiko augti esant gana plačiam temperatūrų intervalui, todėl čia auginama ir atogrąžų, ir paatogrąžių augalų.

Oranžerijos šeimininkei botanikei Janinai Žolnerovič visi augalai tarsi vaikai. „Augalai kaip nebyliukai stovi vietoje ir kiekvieną iš jų reikia pamatyti, sužinoti, ko jam reikia, – pasakojo egzotinių augalų augintoja. – Kadangi esu žemės žmogus, augalai man yra visas gyvenimas, su jais dirbu nuo vaikystės, todėl išmokau kalbėtis ir pastebėti jų poreikius.“

M. Ambrazo nuotr.

Žolės ir prieskoniai

Ekskursiją po didžiausią netradicinę žaliąją edukacinę erdvę ji pradėjo nuo to, kas labiausiai matoma. Pirmiausia į akis krito iki pat stogo išvešėję bananai. Nors 16 metrų aukščio augalai atrodo labai tvirti, įlipti į juos neįmanoma, nes tai pati aukščiausia pasaulio žolė ir žmogaus svorio ji neatlaikytų. Pasak J.Žolnerovič, banano amžius neilgas – vos ketveri metai. Įspūdinga ir Madagaskarinė ravenala. Šis įdomus augalas primena vėduoklę. Dažnai jis dar vadinamas „keliautojų medžiu“. Madagaskarinė ravenala siekia 4–12 metrų aukščio, o jos lyg išskleista vėduoklė išsidėsčiusios šakos savyje kaupia vandenį, galintį numalšinti troškulį. Lubas remia palmės ir fikusai. Noksta citrinos, figos, papajos ir kiti vaisiai. Tarp lapų žydi orchidėjos. Į medžių kamienus lipa filodendrai, o ant šakų klesti epifitiniai paparčiai ir bromelijos.

„Visi oranžerijoje prižiūrimi augalai mūsų klimato sąlygomis natūraliai gamtoje neauga, – pasakojo augalų šeimininkė. – Žinoma, daugelis mėgėjų juos augina savo namuose – beveik visi oranžerijoje auginami augalai puikiai gali augti ir mūsų butuose.“

Prieskoniniai augalai – oranžerijos pasididžiavimas. Čia auga tikrasis kardamonas, vienas iš brangiausių prieskonių po šafrano ir vanilės. Kardamoną kaip prieskonį naudojo jau romėnai, šiandien iš europiečių jį bene labiausiai mėgsta skandinavai. Sėklos naudojamos visame pasaulyje – patiekalams ir kramtomiesiems produktams (kramtomosios gumos giminaičiams) gardinti. Tai mėgstamas indų, Pakistano, persų virtuvės prieskonis.

M. Ambrazo nuotr.

Epifitai

Ant įmantriai išsirangiusios sausos šakos susodinti epifitai, dėl vietos stokos įsigudrinę augti ant medžių. „Čia galima pamatyti ir vabzdžiaėdžių augalų, daugybę orchidėjų rūšių, patirti, kaip augalas, prisilietus prie jo, pradeda krutinti visus lapelius, tarsi bandydamas nuo jį liečiančio žmogaus pabėgti“, – pasakojo J.Žolnerovič.

Aukšto kompasinio medžio platūs lapai vieni atsigręžę į pietus, kiti – į šiaurę. Medis todėl taip ir pavadintas, nes pagal lapus nesunku nustatyti kryptį. O štai sveikatai naudingus avokado vaisius užaugina amerikinė persėja, kilusi iš Centrinės Amerikos. Dar viena labai įdomi augalų grupė – cikūnai. Rudaplaukė zamija ir paprastasis cikas iš augalo pagrindo išaugina kankorėžius.

M. Ambrazo nuotr.

Ypatingieji chlorofitai

Įdomus dėmėtasis filodendras, kuris orinėmis šaknimis kabinasi į visa, kas yra šalia, kad tik būtų arčiau dangaus. Jis gali užaugti net iki 300 metrų ilgio. „O chlorofitą reikėtų auginti visiems, nes jis valo orą, – pripažino botanikė. – Jis augina palaipas, turinčias šaknis, todėl labai greitai prigyja pasodintas į žemę.“

Chlorofitas nusipelno išskirtinio dėmesio, nes jis, kaip nė vienas kitas augalas, sugeria ir nukenksmina formaldehidą, anglies monoksidą, benzolą, azoto oksidą, taip pat ir chloretileną, sunkiuosius metalus. Be to, jis turi daugiau naudingų savybių: išskiria fitoncidus, drėkina orą, sugeria triukšmą bei skleidžia „draugišką“ energetiką.

Gebėjimu švarinti orą chlorofitas pranoksta net specialiai šiam tikslui sukurtus techninius įrenginius. Buvo atliktas toks bandymas: į tam tikrą kamerą patalpinus ir gerai apšvietus kelių rūšių augalus, į vidų buvo prileista aplinkos taršą imituojančių dujų. Vėliau tyrėjai pagal sugertą teršalų kiekį atpažino „darbingesnius“ augalus. Paaiškėjo, kad chlorofitas bandomojoje kameroje per parą „suvirškino“ visas kenksmingas priemaišas. Chlorofitas labai pageidautinas virtuvėje su dujine virykle. Vienas augalas sėkmingai susidoroja su jos išskiriamais dujų degimo produktais. Veikimą galima sustiprinti: tam į vazoną pakanka įdėti aktyvuotos anglies.

M. Ambrazo nuotr.

Vertingasis citrinmedis

Vandenyje augantis papirusas stebina kuokštu švelnių lapų. Itin vertas dėmesio, pasak J.Žolnerovič, citrinmedis. Japonų mokslininkai nustatė, kad eterinis citrinų aliejus padeda sutelkti dėmesį dirbant kompiuteriu. Tuomet dirbama net 70 proc. našiau. Citrinų kvapas naikina bakterijas, tad namuose verta auginti net ir nederančius, iš sėklos užaugintus citrinmedžius. Įspūdingas augalas – alyvmedis, galintis augti kelis šimtus metų. Alyvmedžio lapai padengti vašku, apsaugančiu augalą nuo kaitrių saulės spindulių. Norint, kad alyvmedžiai žydėtų, žiemą jie būtinai turi būti laikomi vėsiai – turi būti ne daugiau kaip 12 laipsnių šilumos. Tiktų užsandarintas balkonas ar terasa.

Sukulentai mena dinozaurų laikus. Natūraliai auga Japonijoje. Iš išorės švelniai, viliojančiai atrodančio ciko lapai – kieti ir šiurkštūs. Sukulentų pasaulyje pasitinka daugiau kaip 4 m aukščio ir kelių centimetrų kaktusai. Labai įdomūs augalai – litopsiai. Jie tarsi gyvi akmenėliai, primena grybus. Turi tik du lapelius, auga ten, kur labai sausa. O štai mamiliariją reikia liesti labai atsargiai, nes augalo spygliai su kabliukais. Jei įsisegs į odą, bus sunku ištraukti. Araukarija taip pat ne veltui vadinama medžiu, ant kurio niekada nenutupia paukščiai. Kiekviena jos šakelė pasipuošusi statmenai augančiais spygliukais.

M. Ambrazo nuotr.

Valgo vabzdžius

Palmė paprastoji vašingtonija išaugo tokia, kad rėmė stogą, todėl teko nupjauti viršūnę. Nupjovus ją, augalas žūva, todėl dabar palmės kamienas tarnauja kaip atrama kitiems augalams. Paprastoji vašingtonija yra pavadinta pirmo JAV prezidento Džordžo Vašingtono garbei. Natūraliai auga Pietų Kalifornijoje, Vakarų Arizonoje, Vakarų Meksikoje. Užauga iki 20 m aukščio. Sumanius auginti tokią palmę namuose, reikia susitaikyti su mintimi, kad anksčiau ar vėliau ji atsirems į lubas.

Stebina ir vabzdžiaėdis asotenis, kuris saldžiu nektaru vilioja vabzdžius. O štai papajinius melionmedžius galima auginti patalpoms puošti. Tai yra pigus ir malonus būdas paįvairinti interjerą. Iš jų užauga dideli augalai puošniais lapais. Melionmedžiu šie augalai vadinami todėl, kad vaisiai yra panašūs į melionus. Kartais vadinamas duonmedžiu, nes šutinant nesunokusius vaisius sklinda duonos kvapas. Melionmedžių stiebai ir nesubrendę vaisiai turi lateksą, iš kurio yra išskiriamas papainas. Tai fermentas, naudojamas mėsai minkštinti. Šią savybę žmonės žinojo ir ja naudojosi jau prieš kelis tūkstančius metų. Papainas taip pat naudojamas žaizdoms ir išbėrimams gydyti. Sunokę vaisiai valgomi švieži, spaudžiamos sultys. Nesunokę vaisiai naudojami kaip daržovės – kepami, šutinami ir t. t. Melionmedžių sultys gali pažeisti žmonių odą – sukelti paraudimus ir nudeginimus. Jų sėklų galima prisirinkti iš parduotuvėje nusipirktų vaisių arba įsigyti sėklų parduotuvėse. Jos sudygsta gana greitai. Uždarose patalpose žydi ir dera jau 3–4 metais. Augalai sodinami į dideles talpyklas, naudojamas derlingas, purus substratas. Tręšiami ir laistomi gausiai. Statomi šviesiose vietose. Aukštis priklauso nuo indo talpos – kuo ji didesnė, tuo aukštesni užaugs melionmedžiai.

„Augalai yra labai protingi, mes viską kopijuojame iš motinos gamtos, nesame tokie tobuli, kad sukurtume tai, ką padarė gamta, o tiesiog mėgdžiojame, – pripažino J.Žolnerovič. – Tarkim, pandanas moka apsisaugoti nuo žvėrių savo spygliais.“

Nuspręsta sunaikinti

Deja, ateityje šios žaliosios erdvės gali nelikti. Prijungus Aleksandro Stulginskio universitetą ir LEU prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), nutarta oranžeriją panaikinti, o augalus perkelti į VDU oranžeriją Kaune. Taigi sostinė liks be jos. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro biologijos mokytojas Gintaras Nenartavičius pripažino – parašų dėl oranžerijos išsaugojimo surinkta tūkstančiai, kreiptasi į Seimą, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją: „Čia su egzotiniais augalais susipažįsta ne tik studentai, bet ir moksleiviai iš visos Lietuvos, vyksta įvairūs edukaciniai užsiėmimai, organizuojamos parodos ir kiti renginiai, – pasakojo pedagogas. – Kaip galima sostinę palikti be tokio objekto? Stadionui skiriama šimtai milijonų ir negali pabaigti, tai negi sostinė negali išlaikyti vos poros šimtų kvadratinių metrų erdvės miesto gyventojų poreikiams?“

Deja, sprendimas, ko gero, jau įsigaliojo – augalams pervežti VDU skyrė 91 tūkst. eurų.