Valdančiųjų siūlymas lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) taikyti tik šviežiai ir atšaldytai mėsai (paukštiena mėsa nepripažįstama) džiugina kiaulių augintojus, bet pykdo kitos žemės ūkio produkcijos gamintojus, ypač daržininkus ir sodininkus.

Kraštutiniai vertinimai

Premjeras Algirdas Butkevičius, finansų ministras Rimantas Šadžius ir Seimo Socialdemokratų frakcijos atstovai gegužės pradžioje sutarė, kad lengvatinis 5 arba 9 proc. PVM tarifas būtų taikomas atšaldytai ir šviežiai kiaulienai bei jautienai. Jei tam būtų pritarta Seime, mokestinė lengvata įsigaliotų lapkritį, tuoj po rinkimų į Seimą. Tačiau ar sprendimas bus priimtas ir koks jis bus, niekas negali pasakyti. Seime užregistruota ne viena pataisa, kuriose siūloma mažinti tiek visą PVM tarifą, tiek taikyti šio mokesčio lengvatą atskiriems maisto produktams.

Pirmadienį septyni socialdemokratai užregistravo PVM įstatymo pataisą, kurioje siūloma nuo rugsėjo lengvatiniu 5 proc. PVM tarifu apmokestinti šviežią atšaldytą mėsą ir paukštieną, karvių pieną ir jo produktus, išskyrus fermentinius sūrius ir jogurtus. Valdančiųjų koalicijos partnerė Darbo partija savo ruožtu siūlo 5 proc. PVM taikyti 12 produktų: duonai, makaronams, kruopoms, pienui, kefyrui, sviestui, šviežiai mėsai, šviežiai žuviai, aliejui, miltams, daržovėms ir vaisiams bei cukrui.

Kai kurie ekonomistai skeptiškai vertina tokias lengvatas, esą jos bus naudingos prekybininkams ir gamintojams, o pagrindinis tikslas – sumažinti produktų kainas tiek, kiek sumažėjo PVM tarifas, – liks nepasiektas. Ūkininkai taip pat perspėjo: jei nebus griežtos kontrolės, šio mokesčio lengvata pastorins nepažabojamų prekybininkų ir perdirbėjų kišenes.

Pačių žemės ūkio produkcijos gamintojų vertinimai skiriasi: kiaulių augintojams tokia iniciatyva paranki, sodininkai ir daržininkai apmaudauja, kad valdantieji nuolaidas daro tik mėsai, o paukštininkystės kompleksų vadovai piktinasi, kad norima išskirti tik kiaulieną ir jautieną.

„Neseniai nuskambėjo skandalas apie nelegalios paukštienos įvežimą į Lietuvą, nelegalius cechus. Apie 70 proc. importuojamos paukštienos sudaro lenkiška produkcija, su kuria konkuruoti mums sudėtinga. Siūlant mažinti PVM mėsai, paukštiena nežinia kodėl paliekama užribyje“, – stebėjosi Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis.

Apie pelną tik svajoja

Stambaus kiaulininkystės ūkio „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius laukia nesulaukia, kada politikai sumažins PVM mėsai. Jurbarko rajone įsikūrusi bendrovė ne tik augina kiaules, bet ir gamina mėsos produktus.

„Ir vienu, ir kitu atveju tokia lengvata mums būtų naudinga. Prasiplėstų rinka skerdenai ir mėsos gaminiams. Sumažinus PVM, galėtume tikėtis daugiau gauti ir už gyvas kiaules“, – vylėsi kiaulininkystės komplekso direktorius.

K.Jurevičius neabejoja, kad afrikinio kiaulių maro smaugiamiems kiaulininkystės ūkiams PVM lengvata mėsai gali būti kaip gurkšnis gaivaus oro. „Mes esame visiškai parklupdyti. Į prekybos tinklus patenka tik stambiųjų gamintojų produkcija. Šie perdirbėjai prisiveža žaliavos iš didžiųjų Europos fabrikų. O turguje karaliauja pigesnė lenkiška kiauliena. Kai sąžiningai sumokame mokesčius, galo su galu nesuduriame. Manau, nė vienas iš kiaulių augintojų pernai nedirbo pelningai“, – konstatavo Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos tarybos narys.

Konkuravo su kaimynais

K.Jurevičius nesutinka su ekonomistų vertinimu, esą PVM lengvata pradings perdirbėjų ar prekybininkų kišenėse ir nepasieks vartotojo. „Puikiai prisimename tuos laikus, kai mėsai buvo taikomas 9 proc. tarifas. Nors jis buvo 4 proc. didesnis nei Lenkijoje, vis tiek galėjome prekiauti turguose, konkuruoti su lenkiška produkcija. Tai buvo naudinga ir gyventojams“, – prisiminė ilgametis „Dainių“ bendrovės vadovas.

Jurbarkietis nelinkęs per daug priekaištauti perdirbėjams dėl noro pasipelnyti. Tarp mėsos perdirbėjų – aštri konkurencija, kai kurie jų atsidūrę ties išgyvenimo riba. Parduodami kiaules ūkiai kaskart rizikuoja netekti pinigų.

K.Jurevičiui akivaizdu, kad sunkiausia mūsų valstybėje suvaldyti prekybininkus: „Viską valdo „motulė prekyba“. Pabandykite patekti į prekybos tinklus, pamatysite, kokias sąlygas teks išpildyti. Jie murdo perdirbėjus, o šiems nieko kito nelieka, kaip spausti augintojus.“

Pelnosi lenkai

Sodininkai netveria kailyje, kad „kalafiorų“ skandalo pabudinti ir PVM lengvatas siūlyti suskatę valdantieji ignoruoja vaisių ir daržovių augintojus. Dėl šio mokesčio lengvatinio tarifo Verslinių sodų asociacija „Vaisiai ir uogos“ sulaužė daug iečių ir 2008-ųjų krizės išvakarėse šventė pergalę. Buvo priimtas sprendimas 2009 m. vaisiams ir uogoms taikyti 5 proc. PVM.

„Po tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus naktinės mokesčių reformos susitarimas žlugo, o PVM dar padidintas. Valdininkams krizė jau pasibaigė, tačiau lengvatinis PVM tarifas neatkurtas“, – nusivylimo neslėpė buvusi Verslinių sodų asociacijos prezidentė, Dembavos medelyno direktorė Vitalija Kuliešienė.

Sodininkyste užsiimanti V.Kuliešienė stebėjosi, kad valdininkams krizė jau baigėsi, o lengvatinis PVM tarifas neatkurtas (Autorės nuotr.)

Sodininkams ir daržininkams tenka grumtis nelygiavertėje konkurencinėje kovoje su lenkais. Pasvalio rajono „Naradavos“ bendrovės vadovo Aloyzo Grygaliaus manymu, premjero siūlymas PVM mažinti tik mėsai toli gražu nepanašus į jo viešai deklaruojamą rūpinimąsi gyventojais.

„Gal premjeras nemėgsta lietuviškų obuolių ir daržovių? Ar jam rūpi gyventojų gerovė, ar tik biudžetas? Kuo didesnis PVM, tuo valdžiai geriau, nes subyra daugiau pinigų į iždą“, – mintimis dalijosi A.Grygalis.

Šio sodininkystės ūkio vadovo nuomone, jei Lietuvoje nebus įvestas mažesnis PVM visiems maisto produktams, mūsų tautiečiai dar ilgai rems lenkų gamintojus. „Lenkijos parduotuvėse pilna lietuvių, jie šluoja iš lentynų maisto produktus. Kaip nepirks, jei ten viskas pigiau vien dėl nepalyginti mažesnio vartojimo mokesčio. Ir sodo prekėms PVM ten mažesnis – 8 proc. Kaip mums konkuruoti?“ – klausė Lenkijoje darbo reikalais apsilankantis sodininkas.

„Gal premjeras nemėgsta lietuviškų obuolių ir daržovių?“ – klausė sodininkystės ūkio vadovas A.Grygalis (Autorės nuotr.)

A.Grygalis sutiko, kad, Lietuvoje sumažinus PVM maisto produktams, vartotojams nereikėtų iškart ploti katučių. Be griežtos tokios pataisos įgyvendinimo kontrolės vartojimo mokesčio lengvatos nusėstų perdirbėjų ir ypač prekybininkų kišenėse.

Smulkiuosius žlugdo

Mėsinių galvijų augintojai palankiai vertintų politikų sprendimą sumažinti PVM mėsai, tačiau nesitiki, kad PVM pokyčiai turėtų kokios nors įtakos jų pajamoms.

„Galvijiena dažniausiai eksportuojama, tad mums nėra ko tikėtis didesnių kainų. Nebent būtų momentinis pakilimas dėl laikino efekto“, – sakė galvijų augintojas Donatas Vaitelis.

Šiam Kėdainių rajono galvijininkystės ūkio savininkui svarstymai dėl PVM lengvatinio tarifo taikymo atrodo paviršutiniški. Jaunasis ūkininkas galėtų pateikti ne vieną patarimą politikams, kaip atpiginti maisto produktus ir sustiprinti žemės ūkio produkcijos gamintojų pozicijas.

Ūkininkas D.Vaitelis nesitiki, kad, sumažinus PVM, galvijieną parduos brangiau (Autorės nuotr.)

„Tereikia kaimo žmonės sudaryti paprastesnes sąlygas nedideliais kiekiais pardavinėti mėsą, pieną ir kitus produktus, ir kaimas atgytų. Taip pat ir miestiečiai būtų patenkinti, turėdami galimybę įsigyti natūralaus ir pigaus maisto. Visi kalba apie tokį maistą, tačiau jo gamybą smaugia. Visais laikais žmonės galėjo kieme papjauti kiaulę ir ligų neplatino. O dabar dėl jų sukeltas vajus, manau, dažniausiai yra netikras“, – tiesiai šviesiai išklojo D.Vaitelis.

Pasak ūkininko, smulkiųjų gamintojų norai ir iniciatyvos tiesiog žlugdomos, nes jų veikla prilyginama stambiesiems perdirbėjams. „Teigiama, kad ūkiuose galima supaprastinta tvarka įsirengti perdirbimo cechus. Bet iš tikro reikalavimų tiek pat, kiek ir didelėms bendrovėms. Nebent tik vienomis durimis mažiau“, – piktinosi galvijų augintojas.

Faktas

Lengvatinis 5 proc. PVM tarifas šviežiai atšaldytai mėsai, paukštienai ir gyvoms, šviežioms bei atšaldytoms žuvims galiojo nuo 2002-ųjų liepos iki 2008 m. pabaigos.

Dabar lengvatinis 5 proc. PVM taikomas kompensuojamiesiems vaistams, o 9 proc. – keleivių vežimui, spaudai, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, viešbučiams, centralizuotam šildymui.

Įprastas PVM tarifas šiuo metu yra 21 proc., jis galioja nuo 2009 m. rudens.

Gali ir atsisakyti

Algirdas Butkevičius, premjeras

Dar svarstoma, kokį PVM tarifą taikyti – 5 ar 9 proc. Siūlome lengvatą kol kas taikyti tik mėsai dėl kelių priežasčių. Pirmiausia tai padėtų sumažinti mėsos ir jos produktų kainas, tad ji taptų prieinamesnė daugumai Lietuvos žmonių. Tai sudarytų geresnes sąlygas mūsų ūkininkams ir prekybininkams konkuruoti su kaimyninių šalių kolegomis, paskatintų turguje prekiauti vietine produkcija, būtų parama gyvulininkystei.

Daržovių kainos svyruoja priklausomai nuo sezono įtakos. Keliskart per metus kintant kainai, PVM lengvata tampa ne tokia aktuali. Iš pradžių siūlome mažesnį PVM tarifą taikyti vienai grupei ir tam tikrą laiką stebėti poveikį. Jei kaina keisis pirkėjo naudai, galbūt bus galima galvoti ir apie kitas prekių grupes. Bet jei lengvata neduos teigiamų rezultatų, pasiliekame galimybę jos atsisakyti.

Biudžeto praradimus dėl lengvatos gali kompensuoti geresnis mokesčio surinkimas, jei bus sėkmingai įgyvendinamas Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos projektas.

Prošvaisčių yra

Andriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas

Gerai, kad nors mėsai bus taikoma lengvata. Jei ji pasiteisins, galbūt bus pritaikyta ir kitiems produktams. Tačiau premjeras pradėjo blaškytis ir pareiškė, kad dėl to maistas gali ir neatpigti. Tad kam tada siūlo mažinti PVM? Ši lengvata skirta ne žaliavos gamintojams, todėl tiesioginės naudos ūkininkams laukti neverta. Aišku, jiems prošvaisčių daugiau, jei pagyvėja maisto produktų vartojimas vidaus rinkoje.

Kadangi lengvata skirta vartotojams, būtina kontroliuoti, ar ji juos pasieks. Vyriausybė turi užtikrinti, kad toks kontrolės mechanizmas efektyviai veiktų. Galima būtų ir antkainius reguliuoti, ir kitokių priemonių imtis, kad PVM pokyčiu nepasinaudotų prekybininkai ar perdirbėjai.