Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Voljero gamybos ypatumai

„Norėčiau pats padaryti šuniui voljerą. Ką būtina žinoti?“ –klausia Vilius.

Atsako voljerų gamintojas Rolandas Simukaitis

Pirmiausia reikia parinkti tinkamą vietą, tada galima planuoti voljero matmenis, numatyti, kur daryti vartelius ir medines sieneles. Nepatartina voljero statyti prie pastato, ypač toje pusėje, kur yra stogo nuolydis, nes žiemą ant augintinio gali užkristi sniego. Geriausia voljerui parinkti tokią vietą, iš kurios šuo matytų pastato duris ir teritoriją. Taip augintiniui svarbu kuo daugiau matyti šeimininką – tai padeda jam išvengti streso. Išsirinkus vietą, galima planuoti jo dydį. Vidutinio dydžio šuniui rekomenduojamas 6–12 kv.m voljeras. Rekomenduojami jo matmenys – 2 x 3 m. Dažniausiai perkami 2 x 3 m, 2 x 4 m ir 3 x 4m matmenų voljerai.

Patartina voljerą daryti su medinėmis grindimis. Jos turėtų būti iš obliuotų terasoms skirtų lentų, kurių storis – apie 35 mm. Tarp lentų reikėtų daryti 5–10 mm tarpus. Jeigu jų nebus, grindys greitai supus, atsiras nemalonus kvapas nuo šlapimo, išmatų, maisto likučių. Lentas patarina prisukti medsraigčiais, tada jos tvirčiau laikysis, o esant reikalui jas bus galima atsukti ir pakeisti lentas. Plačių lentų dėti nepatartina – kuo jos platesnės, tuo labiau linkusios klaipytis, skilinėti. Medieną rekomenduojama padengti gyvūnams nekenksmingu impregnantu. Grindis nuo žemės reikia pakelti apie 10 cm. Tarpas reikalingas, kad grindys jos vėdintųsi. Be to, jeigu grindų nepakelsime nuo žemės, po jomis gali rinktis parazitai, nepageidaujami gyviai. Kai yra tarpas, plotą po grindimis lengva valyti grėbliu ar vandens srove. Būtina paminėti, kad grindys turi būti platesnės už voljerą maždaug po 5–10 cm. To reikia, kad šuo kišdamas koją pro voljero sienelę, ar jos apačią nesusižeistų

Statant voljero sienas taip pat būtina paisyti tam tikrų taisyklių. Dvi sienos turėtų būti iš metalinių cinkuotų virbų (rekomenduojamas skersmuo 16 mm), o kitos dvi iš medžio, kad augintiniui būtų užuovėja, galimybė pasislėpti nuo saulės. Svarbu ir tai, kad jis mažiau kontaktuotų su pašaliniais žmonėmis. Voljerui būtinai reikalingas stogas, kuris šunį apsaugos nuo lietaus, sniego, lapų ir kaitrios saulės.

Vartelius patartina įrengti prie voljero krašto (kampe), kad juos į atidarant vidų šuo būtų priverstas atsitraukti. Tada lengviau suvaldyti augintinį. Kitas privalumas – saugumas, nes į išorę atidaromus vartelius šuo gali įveikti atkakliai krapštydamas kojomis ar stumdamas kūnu. Vartelių plotis turėtų būti ne ne mažiau kaip 60 cm, kad būtų patogu užeiti žmogui. Labai plačių nereikia – tuomet silpnėja konstrukcija, sunkėja patys varteliai.

Augintinio šėrykla turi būti pakelta nuo grindų. Geriausia, jei ji reguliuojamo aukščio, kad augant šuniui būtų galima pakelti.

Daugiau informacijos skaitykite ČIA

Rekomenduojami video