Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
VMVT prašo lėšų algoms, bet valdžiai svarbesnis augintinių „čipavimas“

Privalomam kačių ir šunų „čipavimui“ – 300 tūkst. eurų, o Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuriai stinga lėšų apsirūpinti ne tik „kovidinėmis“ priemonėmis, bet ir atlyginimais, – nulis. Tokie perskirstomo šių metų biudžeto, orientuoto į pandemijos padarinius, viražai ir stebina, ir kelia nepatogių klausimų.

Neatsižvelgė į siūlymus

Antrus metus kovojant su „kovidu“ ir jo padariniais vis dažniau pribloškia valdžios moterų bei vyrų sprendimai ir išskiriami prioritetiniai darbai. Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) svarstant poreikį Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) skirti papildomų lėšų pandemijos padariniams šalinti ir valdyti, šio parlamentinio komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis pratrūko: „Žemės ūkio ministro norisi paklausti, kodėl perskirstant biudžetą VMVT nenumatyta nieko, o kačių ir šunų „čipavimui“ – 300 tūkst. eurų?! Juk biudžetą tiksliname pirmiausia dėl „kovido“ valdymo priemonių. Komitetas neprašė lėšų augintinių „čipavimui“, bet jos skirtos. „Kovidu“ serga žmonės, ne jų augintiniai. Vyriausybė turėtų rasti atspirties taškų, kad būtų užtikrintas tarnybai reikiamų priemonių finansavimas.“

Primename, kad valdžia parodė išskirtinį dėmesį šunims, katėms bei šeškams ir įvedė privalomą jų „čipavimą“. Tad pandemijos metu, kai žmonių gyvenimas ribojamas, vienas svarbiausių darbų – „sučipuoti“ savo augintinius. Tokią prievolę valdžia palydėjo biudžeto lėšomis.

V.Pranckietis apgailestavo, kad Finansų ministerija (FM) neatsižvelgė į jokius KRK siūlymus, kam reikėtų finansavimo; skirta tik niekinė suma (39 tūkst. eurų) reorganizuotam Lietuvos socialinių mokslų centrui, nors lėšų poreikis reorganizacijos procedūroms užbaigti, būtinam mokslo darbuotojų ir tyrėjų skaičiui išsaugoti, tyrimų kokybei gerinti – 450 tūkst. eurų.

Jis priminė, kad komitetas FM pateikė išvadą dėl tikslinamo biudžeto projekto, kurioje atkreipė dėmesį į tai, jog 2021 m. dėl skirtingo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2022 m. ir 2023–2027 m. programų ES ir bendrojo finansavimo lėšų santykio bei EURI fondo lėšų skyrimo liks nepanaudota 7,473 mln. eurų bendrojo finansavimo lėšų. Komitetas akcentavo, kad ši suma turėtų būti neatimta iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir palikta žemės ūkio ministro valdymo srities priemonėms finansuoti, o ne perskirstyta kitiems asignavimų valdytojams. Buvo prašoma šią sumą perskirstyti papildomiems ŽŪM ir VMVT poreikiams finansuoti.

Priekaištai ministrui

KRK narys Kęstutis Mažeika neslėpė nusivylimo, kad žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nepakovojo, kad patobulintame 2021-ųjų biudžete ŽŪM nebūtų sumažinta lėšų. „Žemės ūkio ministerijos kancleris sakė, kad tuos pinigus galima perskirstyti ir panaudoti, bet rezultatas – nulinis. Apmaudu, kad Vyriausybėje tam vienbalsiai pritarta, žemės ūkio ministras nepabandė atstovėti“, – kalbėjo parlamentaras.

„Kreipėmės, prašėme, bet nei Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, nei Finansų ministerija nesutiko perskirstyti šių mūsų asignavimų“, – teisinosi ŽŪM kancleris Valdas Aleknavičius.

Patobulintame 2021 m. biudžete ŽŪM mažinama 10,912 mln. eurų, iš jų 7,473 mln. eurų – bendrojo finansavimo lėšų, 3,4 mln. eurų – ES lėšų.

Prašymą atmetė

COVID-19 pandemijos padariniams šalinti ir valdyti VMVT šiemet prašė papildomai 884 tūkst. eurų. Nurodoma, kad didžioji dalis iš jų (600 tūkst. eurų) reikalinga nešiojamiesiems kompiuteriams bei kompiuterinei įrangai įsigyti, siekiant užtikrinti nuotolinio darbo organizavimą, 100 tūkst. eurų – pasienio veterinarijos postų infrastruktūriniams pakeitimams, siekiant užtikrinti saugų srautų reguliavimą, ir 184 tūkst. eurų – dezinfekcijai reikalingoms priemonėms.

FM atstovė Diana Dirgėlaitė-Uktverienė aiškino, kad klausimas dėl papildomo finansavimo ŽŪM ir VMVT turėtų būti svarstomas tik kartu su kitais 2022–2024 m. numatomais prisiimti įsipareigojimais. „Gavome komiteto prašymą dėl 7 mln. eurų bendrojo finansavimo lėšų perskirstymo papildomiems ŽŪM ir VMVT poreikiams. Ministerijos išvada tokia, kad atsižvelgiant į 2021-ųjų biudžeto tikslinimo priežastis, t. y. numatyti reikalingas lėšas daugiau nei planuota trunkantiems COVID-19 pandemijos padariniams mažinti, atsiradusiems naujiems būtiniausiems poreikiams finansuoti, taip pat būtinybę numatyti asignavimus numatomoms įgyvendinti Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo priemonėms, ir, be abejonės, įvertinus bei atsižvelgus į Biudžeto ir finansų komiteto išvadą, kur nepritarta minėtam KRK pasiūlymui, ministerija irgi tam nepritaria“, – aiškino FM atstovė. Ji pridūrė, kad tokiam perskirstymui neprieštaravo ir ŽŪM.

Kaupiasi problemos

Naujas VMVT vadovas Mantas Staškevičius KRK pristatė ir daugiau problemų, kurios kaupiasi šioje tarnyboje: „Šiose pareigose dirbu tik apie pusantro mėnesio, atlikus analizę matosi didžiulės problemos dėl finansų, darbo užmokesčio, žmogiškųjų išteklių trūkumo.“ Atsižvelgiant į tai, tarnybai šiemet papildomai reikėtų 3 mln. eurų.

Jis aiškino, kad tarnybos darbuotojams labai stinga dezinfekcinių ir apsaugos priemonių, kurių poreikis nemažėja. „Per pasienio postus, kurių turime trylika, pravažiuoja pakankamai didelis eksporto, importo ir tranzito siuntų kiekis. Vienas žmogus per dieną peržiūri apie 500 siuntų, turi tiesioginių kontaktų su įvairiais interesantais, todėl dezinfekcinės, vienkartinės apsaugos priemonės būtinos, taip pat reikalingos priemonės nuotoliniam darbui organizuoti. Be to, vykdome kontrolę skerdyklose, kitose įmonėse. Mūsų daktarai tiesiogiai kontaktuoja su žmonėmis“, – dėstė VMVT direktorius.

Jis užsiminė, kad stinga lėšų ir pasienio veterinarijos postų infrastruktūrai finansuoti. ŽŪM kancleris patvirtino, jog pasienio postuose reikia nemažai investicijų, ir atskleidė, kad situacija tokia, kad kai kur gali būti sustabdyta veikla.

Bijo likti be atlyginimų

M.Staškevičiui didelis galvos skausmas ir dėl lėšų trūkumo darbuotojų atlyginimams. Dabar tam stinga apie 1,5 mln. eurų. Iki metų pabaigos suma dar gali išaugti. „Tai didžiulis minusas. Nenorėčiau, kad metų pabaigoje pristigtume lėšų atlyginimams. Jie ir taip pas mus 200–300 eurų mažesni nei kitose institucijose. Kaip vadovas negaliu motyvuoti darbuotojų“, – susirūpinimą išsakė VMVT vadovas.

Jis paaiškino, kad problemos tempiasi iš ankstesnių metų. 2019 ir 2020 metais buvo keičiamas Valstybės tarnybos įstatymas, įsigaliojo nauji minimalūs pareiginių algų koeficientai valstybės tarnautojams, tačiau, pasak M.Staškevičiaus, tarnyba papildomo finansavimo negavo. „Bandėme optimizuotis, sumažinti darbuotojų skaičių, išnaudoti įstaigos vidinius išteklius. Turime 188 laisvus etatus, bet į šias vietas konkursų nevykdėme. Tai didelis trūkumas, nes negalime priimti naujų reikalingų žmonių ir išlaikyti turimų gerų ekspertų“, – problemas išklojo VMVT vadovas.

VMVT dabar kontroliuoja 120 tūkst. subjektų, įskaitant kiaulių, paukščių ūkius, kur didelė rizika ligoms plisti. „Suprantama, kad esant tokiam skaičiui tikrinamų subjektų, 800 inspektorių nepakanka. Jų darbo krūvis didelis“, – teigė M.Staškevičius.

Perspėjo dėl galimo skandalo

VMVT direktorius taip pat pateikė duomenų, kiek rinkliavų jie surenka į šalies biudžetą. Ir pasiūlė, kad bent dalis tos sumos galėtų tekti tarnybos išlaikymui. „Pasienio veterinarijos postuose surenkama daugiau kaip 7 mln. eurų, o vykdant veterinarijos kontrolės funkcijas – daugiau kaip 3 mln. eurų rinkliavų. Taigi į biudžetą patenka apie 10 mln. eurų. Kasmet vis daugiau surenkame ir atiduodame Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kaip biudžetinė įstaiga negalime panaudoti už paslaugas gautų pinigų, juos grąžiname į biudžetą. Bet galbūt būtų galima iš to kažkiek skirti tarnybai“, – svarstė jis.

K.Mažeika ŽŪM kanclerio prašė paaiškinti, kokių priemonių bus imtasi, kad VMVT darbuotojai metų gale neliktų be atlyginimų, ir kokios šios tarnybos finansavimo perspektyvos. „Reali situacija verčia sunerimti. Dabar tarnyba dėl finansavimo trūkumo kamšo skyles, bet jei bus uždarytas bent vienas pasienio veterinarijos postas, bus mažų mažiausiai skandalas“, – perspėjo seimūnas.

V.Aleknavičius sakė, kad pasienio veterinarijos postai apžiūrėti, vyksta pokalbiai, kitais metais planuojama 2,4 mln. eurų padidinti VMVT finansavimą. Jis pastebėjo, kad problemų iškyla ir dėl to, jog VMVT pavaldi ne ŽŪM, o Vyriausybei.

Rekomenduojami video