Nors vis daugiau šalies gyventojų tvirtina neduodantys kyšių, tačiau organizacijos „Transparency International“ nustatytas Korupcijos suvokimo indeksas (KSI), parodantis, kaip valstybėms pavyksta kontroliuoti korupciją viešajame ir politikos sektoriuose, per praėjusius metus vėl pablogėjo.

Kyšininkų sumažėjo

Prieš metus, kai buvo paskelbtas 2015 metų KSI, buvo džiaugiamasi, kad Lietuva, lyginant su dar ankstesniais metais, pakilo per 7 vietas ir yra 32, turi 61 balą iš 100 (vertinimo skalėje 0 reiškia absoliučiai korumpuotą šalį, 100 – labai skaidrią valstybę). Tuomet „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sakė, kad „verslininkų nuomone, korupcijos lygis Lietuvoje mažėja, korupcija ne taip trukdo verslui“. Deja, prabėgus metams galime tik konstatuoti, kad mūsų šalis 2016 metų tyrime vėl smuktelėjo 6 vietomis žemyn. Lietuva su 59 balais tarp 176 šalių yra 38 vietoje. Pagal šį rodiklį mes lenkiame Latviją (44 vieta), bet gerokai atsiliekame nuo Estijos (22 vieta) ir Lenkijos (29 vieta). Kaip ir ankstesniaisiais metais pirmosios vietos neužleidžia Danija. Mažai nuo jos atsilieka ir kitos Skandinavijos šalys: Suomija (3 vieta), Švedija (4 vieta), Norvegija (6 vieta).

Kai kurių teigiamų pokyčių vis tik pasiekta ir pas mus. Lyginant su 2015 metais, 2016-aisiais žymiai (apie 40 proc.) sumažėjo užregistruotų korupcinių nusikalstamų veikų, kvalifikuotinų pagal BK 225-228 straipsnius (kyšininkavimas, prekyba poveiku, papirkimas ir piktnaudžiavimas), jų padarymu įtariamų asmenų bei pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičiai.

Šios rūšies nusikalstamumo mažėjimo tendencija stebima nuo 2014 metų. Atsižvelgiant į tai, kad teisėsaugos institucijų, atskleidžiančių ir tiriančių korupcines nusikalstamas veikas, pajėgumai pastaraisiais metais nemažėjo, šiuos nusikalstamumo pokyčius galėjo lemti kelios priežastys: buvo padaryta mažiau korupcinių veikų arba šias nusikalstamas veikas tampa sunkiau išaiškinti dėl kintančio jų padarymo mechanizmo.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) užsakymu 2016 metais atlikto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“ rezultatai parodė, kad, lyginant su 2014 metais, žymiai padidėjo respondentų, nurodžiusių, kad siekdami išspręsti savo problemas neduotų kyšio, procentinė dalis. Pernai tik 5 procentai verslininkų pripažino, kad davė kyšį (2014 m. – 6 proc.), o 56 proc. jų sakė, kad kyšio neduotų (2014 m.– 43 proc.). Gyventojai kyšius duoda dažniau, bet jų skaičius irgi mažėja. Pernai 33 procentų gyventojų mokėjo kyšius (2014 m. – 45 proc.), o 37 procentai sakė, kad kyšių tikrai neduotų (2014 m. – tokių buvo tik 24 proc.).

Pranešti bijo

Tačiau „Pasaulio korupcijos barometro 2016“ rezultatai parodė, kad tik 7 proc. neoficialų mokestį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui mokėjusių Lietuvos gyventojų apie tai pranešė atitinkamoms institucijoms, o viena pagrindinių priežasčių, užkertančių kelią gyventojams aktyviau pranešti apie korupciją, yra padarinių baimė. Todėl Generalinė prokuratūra kartu su kitomis atsakingomis institucijomis parengė Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso papildymo ir pakeitimo įstatymų projektus, kuriais siūloma įtvirtinti galimybę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, tačiau aktyviai padėjusį atskleisti kito asmens padarytą pavojingesnę korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Taip būtų stiprinami teisėsaugos institucijų gebėjimai atskleisti tokias nusikalstamas veikas bei skatinamas gyventojų antikorupcinis aktyvumas.

Popierinės programos

2015 metais Seimas priėmė Nacionalinę kovos su korupcija programą, kurioje numatyta „užtikrinti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tinkamą kriminalizavimą“, o tam, sakoma programoje, bus „parengti teisės aktų dėl korupcijos viešajame ir privačiame sektoriuose kriminalizavimo projektai“. Tačiau eilinį kartą įsitikinta, kad teisės aktai neveikia. Yra galybė visokiausių priemonių „ant popieriaus“, tik dauguma įstaigų, kurios turi įgyvendinti Nacionalinę kovos su korupcija programą, nesiruošia, o blogiausia, kad nelabai ir supranta, kaip tai daryti. Todėl akivaizdu, kad per ateinančius kelerius metus būtina keisti pokalbį apie korupciją ir skaidrumą iš esmės.

Naujoji Sauliaus Skvernelio vyriausybė savo programoje jau numatė skirti daug dėmesio skaidrumui ir korupcijos mažinimui. Skaidrumui užtikrinti Vyriausybė planuoja atsisakyti valstybės valdomų įmonių vykdomų perteklinių funkcijų ir vykdyti valstybės valdomų įmonių centralizavimą, atskiriant politikos formavimą nuo valstybės įmonių valdymo. Ir netgi konkrečiai numatyta, kad, pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerija sieks iki 2020 metų kyšininkavimo lygį gydymo įstaigose sumažinti 2 su puse karto – iki 10 proc. Kelių policijos pavyzdys liudija, kad tai padaryti galima.

Genda nuo galvos

Tačiau yra ir tokių įstaigų, kurios visų vadinamos korupcijos liūno pavyzdžiais. Viena tokių – Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Jos veiklą kritikuoja ne tik su tarnyba susidūriantys verslininkai, bet net ir pats premjeras.

Įtariama, kad piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, išsinuomodamas valstybinę žemę, galėjo net pats įstaigos vadovas Danielius Kuprys. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), vasario pabaigoje baigusi pirminį D. Kuprio veiklos tyrimą, nerado pažeidimų, tačiau Vyriausioji tarnybinė etikos komisija (VTEK) rekomendavo tyrimą atnaujinti ir praplėsti. VTEK pernai rugpjūtį jau svarstė D. Kuprio elgesį ir nusprendė, kad jis nepažeidė viešųjų ir privačių interesų. Komisijos duomenimis, valstybinę žemę D. Kuprys nuomojosi, nebūdamas NŽT vadovu.

NŽT vadovo privačių interesų deklaracijoje nurodoma, kad jis iš valstybės yra išsinuomojęs 35,4 hektaro žemės ilgalaikės nuomos būdu ir dar apie 20 ha – laikinam naudojimui. Jo sklypai yra Zarasų, Kupiškio ir Varėnos rajonuose. Pernai juose NŽT vadovas augino žieminius kviečius ir žirnius, o šiemet ketina auginti avižas.

Vienu metu ūkininkaujantis ir NŽT vadovaujantis D. Kuprys sako, jog dvi žemės nuomos sutartis dėl sklypų Varėnos rajone jis pasirašė, kai dar nevadovavo NŽT, o kitų sutarčių jis nepasirašė. Be to, jis tikino niekam nedaręs jokio spaudimo, kad sutarčių pasirašymas būtų paspartintas.

„Kai kuriems žmonėms patinka savaitgaliais būti sode, tai man patinka būti prie traktoriaus vairo. Aš tame nieko blogo nematau. Turiu laisvas dienas, savaitgalius ir atostogas ūkininkavimui“, – tvirtino D. Kuprys.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas stebėjosi, kaip per keletą rajonų tokie nedideli sklypai galėjo būti dirbami. „O ir tarnybos vadovui, turbūt, nelabai tas viskas gražiai atrodo“, – kalbėjo ministras.

Beje, ir ūkininkavo D. Kuprys ne itin pavyzdingai. 2015 metų rugpjūtį Alizavos seniūnijos Buožių valstybiniame geologiniame draustinyje, valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje, D. Kuprys be jokio leidimo iškirto 41 saugotiną medį – beržų, vinkšnų, baltųjų gluosnių, klevą. D. Kupriui už tai buvo skirta bauda. Jis jos nenorėjo mokėti ir bylinėjosi iki pat Aukščiausiojo teismo, kuris vasario 28 dieną galutine ir neskundžiama nutartimi konstatavo: saugotini medžiai, augę ne miškų ūkio paskirties žemėje, buvo iškirsti neteisėtai. 150 eurų bauda už šį pažeidimą skirta pagrįstai. Bauda už gamtai padarytą žalą gali siekti iki 16 000 eurų.

Paskendo korupcijos liūne

Tačiau įtarimai NŽT vadovui yra tik uogelės. STT atliko NŽT veiklos sričių analizę, kuri parodė, kad priimant sprendimus dėl grąžintų sklypų padidinimo taikoma per didelė veiksmų laisvė, ne kiekvienu atveju vienodi kriterijai taikomi siekiantiems gauti lygiaverčius sklypus, nepakankamai užtikrintas sudarytų eilių viešumas, viešai skelbiama neišsami informacija apie laisvus valstybinės žemės plotus.

Paskutinis kantrybės lašas buvo, kai NŽT, beje, prokurorams pareikalavus, paskelbė, kad nutrauks sutartį su verslininko Arvydo Avulio valdoma bendrove „Hanner“ – dėl sklypo, esančio šalia buvusio Vilniaus „Žalgirio“ stadiono, kur šiuo metu įgyvendinamas daugiabučių projektas „Pilies apartamentai“. „Aš matau, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra korupcijos priedangos lizdas ir didžiausias stabdis plėtotis bet kuriam miestui, Vilniui taip pat. Tai yra ypatingai ydinga veikla, kuri trukdo viskam – trukdo vykdyti restituciją, trukdo sąžiningam verslui vystyti miestą, padeda keroti korupcijai. Tai yra absoliučiai korupciją skatinanti įstaiga. Nedrįstu kaltinti kiekvieno ten dirbančio žmogaus, bet pačios funkcijos taip, kaip jos sudėliotos ir vykdomos, yra tragedija“, – LRT televizijai, komentuodamas NŽT ketinimus panaikinti buvusio „Žalgirio“ stadiono sklypų nuomos sutartis, sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Ir tik įsikišus vyriausybei konfliktas buvo išspręstas, tačiau skandalai, murgdantys NŽT, sulaukė atgarsio. Žemės ūkio ministerija joje pradeda pertvarką – kovo 1-ąją visiems jos darbuotojams buvo išdalyti atleidimo lapeliai.

„Transparency International“ vadovas S. Muravjovas mano, kad norint sumažinti NŽT korupcijos lygį, ją būtina pertvarkyti iš esmės. „Abejočiau, kad tik pati NŽT sugebėtų išsklaidyti visas abejones, vykdydama pertvarką ar imdamasi kitų veiksmų. Šiuo atveju turime iš esmės peržiūrėti NŽT veiklą ir veiklos tikslus“, – teigė S. Muravjovas.

Įtariami Seimo nariai

2016 metais buvo pradėtas rezonansinis ikiteisminis tyrimas ir dėl politinės korupcijos atvejų. Kaip pranešama 2016 metų Prokuratūros veiklos ataskaitoje, šiuo metu surinkti ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad 2012-2016 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, parlamentinės politinės partijos  pirmininkas ir šios partijos frakcijos Seime seniūnas Eligijus Masiulis kyšininkavo ir prekiavo poveikiu – koncerno  „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui už tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus pažadėjo, susitarė priimti ir savo bei kitų naudai priėmė 106 000 eurų kyšį (ši suma 11 kartų viršija teisės aktuose nurodytą didelės vertės kyšio – 250 MGL – dydį). E. Masiuliui taip pat pareikšti įtarimai ir dėl neteisėto praturtėjimo – kratos metu jo namuose buvo rasti apie 250 000 eurų, kurie, kaip įtariama, įgyti neteisėtai.

Šiame politinės korupcijos tyrime koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui pareikšti įtarimai dėl papirkimo, prekybos poveikiu ir neteisėto disponavimo valstybės paslaptimi.  Įtarimai prekyba poveikiu ir kyšininkavimu taip pat yra pareikšti ir 2012-2016 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo nariui, parlamentinės politinės partijos  pirmininko pirmajam pavaduotojui Vytautui Gapšiui.  Įtariama, jog V. Gapšys iš koncerno viceprezidento R. Kurlianskio už tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus pažadėjo, susitarė priimti ir kitų naudai priėmė 25 000 eurų  kyšį, užmaskuotą kaip nuolaidą koncerno valdomoje visuomenės informavimo įmonėje už transliuotą politinės partijos politinę reklamą.

Koncernas ginasi

Vasario pabaigoje STT pranešė dar daugiau – pareiškė įtarimus Dariaus Mockaus valdomam koncernui „MG Baltic“. Tai pirmas kartas, kai įtarimai pateikti juridiniam asmeniui.

Daugiau nei puse milijardo eurų pajamų per metus gaunanti „MG Baltic“ yra viena didžiausių verslo grupių Lietuvoje. Ji valdo alkoholio, žiniasklaidos, nekilnojamojo turto, prekybos drabužiais, statybos, logistikos, informacinių technologijų, telekomunikacijų verslus.

STT savo pranešime skelbia, kad atliekant ikiteisminį tyrimą politinės korupcijos byloje, surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad juridinis asmuo padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 str. 3 d. (prekyba poveikiu) ir 227 str. 3 d. (papirkimas). Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad koncerno valdybos narys Raimondas Kurlianskis šio juridinio asmens naudai ir interesais valstybės tarnautojui, tuomečiam Seimo nariui V. Gapšiui už koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą pasiūlė, susitarė duoti ir davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį. Taip pat surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad koncerno valdybos narys R. Kurlianskis šio juridinio asmens naudai ir interesais valstybės tarnautojui, tuomečiam Seimo nariui E. Masiuliui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, už koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą pasiūlė, susitarė duoti ir davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį.

Koncernas šį STT sprendimą apskundė generaliniam prokurorui. Taip pat buvo pranešta, kad dviejų įtakingų politikų – E. Masiulio ir V. Gapšio – papirkimu įtariamas koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis koncerne nedirbo ir nėjo vadovaujančių pareigų, kai vyko jam inkriminuojamos galimos nusikalstamos veikos.

Tik faktai

Pagal Generalinės prokuratūros pateiktą statistiką, 2016 metais užregistruotas 621 asmuo, įtariamas padaręs nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (2015 metais tokių buvo 1019). Iš viso pradėti 676 ikiteisminiai tyrimai  (2015 metais ‒ 1149), iš jų 11 proc. (77) – dėl sunkių korupcinių nusikaltimų (2015 metais ‒ 94, arba 7 proc.).

Atsižvelgiant į tai, kad didžiąją dalį (apie 79 proc.) korupcinių veikų sudaro operatyviai ištiriami bei naudojant supaprastinto proceso formas teismui perduodami papirkimo atvejai, užregistruotų veikų skaičiaus mažėjimą sąlygojo ir tai, kad 40 proc. sumažėjo teismui perduotų bylų skaičius.

Pernai teismui perduotos 535 bylos dėl 566 veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (2015 metais – 898 bylos dėl 990 veikų); 44 veikos (8 proc.) kvalifikuotos kaip sunkūs korupcinio pobūdžio nusikaltimai (2015 metais – 110, arba 11 proc.).

32-ose teismui perduotose bylose (6 proc.) asmenys kaltinti padarę sunkius nusikaltimus, kvalifikuotinus pagal BK 225-228 straipsnius; 2015 metais tokios bylos sudarė 8 proc.

Pernai pirmosios instancijos teismai dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų pripažino kaltais ir nuteisė 503 asmenis (2015 metais ‒ 872), 34 asmenis išteisino (2015 metais ‒ 41), 32 kaltintiems asmenims baudžiamosios bylos nutrauktos (2015 metais ‒ 38).

2016 metais užregistruota 50 kyšininkavimo atvejų (2015-aisiais ‒ 96), iš kurių 30 priskirtini sunkiems nusikaltimams (2015 metais ‒ 56).

Pernai pradėti 42 ikiteisminiai tyrimai dėl kyšininkavimo (2015 metais ‒ 54), iš kurių 74 proc.  (31 tyrimas) – dėl sunkių nusikaltimų  (2015 metais – 76 proc.).

Petras IVANAUSKAS