Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Virš Baltarusijos tvenkiasi debesys

Minsko ir Maskvos santykius vėl kausto įtampa. Šįkart tokia didelė, kad ruošiamasi blogiausiam.

Pokalbis su savimi

Jau įpratome prie pastaraisiais metais nuolat svyruojančios Rusijos ir Baltarusijos tarpusavio santykių fazės: garsius patikinimus apie brolišką abiejų tautų draugystę po kurio laiko keičia antrojo plano politikų pasibadymai kandžiomis replikomis, kol pagaliau nuoskaudą dėl per menkos paramos ar per didelių tarifų viešai išsako Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas į kone atvirą savo Vyriausybės veiksmų Baltarusijos atžvilgiu kritiką mėgdavo viešai atsakyti trumpomis, bet išraiškingomis ir beveik įžeidžiančiomis frazėmis.

Ekonominė Baltarusijos gerovė labai priklauso nuo rusiškos naftos, dujų ir šalies pramonei būtinų žaliavų. Kadangi kritus naftos kainoms Rusijos galimybės ekonomiškai remti kaimynę, su kuria formaliai yra susijungusi į vieną valstybę, smarkiai sumažėjo, Minskui tenka mažinti apetitą. O tai skausmingas procesas.

Nenuostabu, kad vasario pradžioje Minske vykusi didžiulė prezidento A.Lukašenkos spaudos konferencija, pavadinta „Dideliu pokalbiu su prezidentu“, iš esmės buvo skirta dvišaliams santykiams su Rusija aptarti. Šio renginio, trukusio ilgiau nei 7 valandas, metu Baltarusijos vadovas daugiausia kalbėjosi pats su savimi, pats keldamas jį dominančius klausimus ir pats į juos atsakydamas. Daugeliui netikėtai, nemaža dalis jo pasisakymų Rusijos valdžios ir net asmeniškai prezidento V.Putino atžvilgiu buvo pikti, kandūs ir net atvirai įžeidūs.

„Kam mus griebti už gerklės?“

Kalbėdamas apie Maskvos reikalavimą grąžinti bemaž 425 mln. JAV dolerių siekiančią skolą už Baltarusijai tiekiamas gamtines dujas bei Rusijos Vyriausybės sprendimą sumažinti baltarusių naftos perdirbimo gamykloms tiekiamos naftos kiekį, A.Lukašenka emocionaliai klausė: „Kam reikia mus griebti už gerklės? Juk visi supranta, kad galime apsieiti be rusiškos naftos, nors ir bus labai sunku.“

Vėliau, plėtodamas šią temą ir tvirtindamas, kad Baltarusija per teismą bandys užginčyti „Rusijos padarytus naftos tiekimo pažeidimus“, prezidentas energijos išteklių problemą iškėlė į dar neregėtą politinį lygį. „Laisvė, nepriklausomybė – labai rentabilūs dalykai. Jų negalima įkainoti jokiais pinigais, įvertinti jokiais skaičiais, – sakė A.Lukašenka ir pridūrė: –Jei vienoje svarstyklių lėkštėje – nepriklausomybė, o kitoje – rusiška, iranietiška, azerbaidžanietiška ar amerikietiška nafta, tai visiškai nelygintini dalykai.“

Baltarusijos vadovas prikišo Rusijai, kad ši nesilaiko pasirašytų susitarimų. „Mes turime tarpvalstybines sutartis. Baltarusija nė vienos iš jų nėra pažeidusi. O Rusija jas laužo kiekviena proga“, – tvirtino prezidentas. Jis kritikavo Rusijos valdžios sprendimą atkurti pasienio kontrolės režimą, kuris gali trukdyti baltarusiškų maisto produktų eksportui į Rusijos rinką. Rusijos tarnyboms sugriežtinus jų patikrą (rusai kaltina Minską patylomis vykdant maisto iš ES šalių reeksportą), o vėliau uždraudus mėsos produktų įvežimą iš Minsko srities, kur ES gaminius importuojančios įmonės neva tik perklijuoja etiketes ir siunčia juos į Rusiją, A.Lukašenka paragino Maskvą išvis uždrausti įvežti mėsą iš Baltarusijos. Jis puikiai supranta, kad rusai negali sau to leisti.

Prabilo apie nepriklausomybę

Politiniai stabdžiai nesuveikė net kalbai pasisukus apie karinius Rusijos interesus Baltarusijoje. A.Lukašenka pareiškė nemanantis, kad Babruiske reikėtų kurti Rusijos karinę bazę, kurios steigimą 2015 m. savo įsaku patvirtino V.Putinas, remdamasis Rusijos ir Baltarusijos tarpvalstybine sutartimi. „Kam ši bazė kariniu požiūriu mums reikalinga? Jos čia nereikia. Ši bazė ir kariniai lėktuvai, kuriuos Rusija nori čia nutūpdyti , tėra demonstracija“, – pareiškė A.Lukašenka. Pasak jo, užuot stačiusi Babruiske karo aviacijos bazę, Maskva verčiau perduotų Baltarusijai karo lėktuvų. „Mes turime puikių pilotų, puikią jų mokyklą. Mes ne blogiau (už rusus – red. past.) kovojame karo lėktuvais. Duokite mums 20 lėktuvų: juk mūsų karinė grupuotė yra bendra“, – retoriškai siūlė prezidentas.

Žinoma, kad Kremliuje neliko nepastebėta ir A.Lukašenkos frazė apie tai, jog Ukraina kovoja už savo nepriklausomybę. Pokalbio kontekste galėjo susidaryti įspūdis, kad ir pačios Baltarusijos gali laukti toks išbandymas. Sausio pabaigoje A.Lukašenka šia tema pasisakė dar aiškiau. „Mums nepriklausomybė labai pigiai atiteko: visos tautos už ją kovojo, šiandien kovoja mūsų broliškoji Ukraina. Neturime leisti, kad prasidėtų karas. Mes – taikūs žmonės. Turbūt Dievas mums iškėlė šiuos sunkius uždavinius, kad pajustume, kas yra nepriklausomybė“, – sakė Baltarusijos prezidentas per susitikimą su šalies pedagogais.

Apžvalgininkų teigimu, tai pirmas kartas, kai A.Lukašenka išdrįso pavadinti daiktus tikraisiais jų vardais. Įdomių minčių kelia ir politinis Minsko ir Maskvos santykių fonas: gruodžio pradžioje A.Lukašenka atsisakė pasirašyti Maskvos suburtos Muitų sąjungos muitinės kodeksą, kurį savo parašu patvirtino Rusijos prezidentas. Baltarusijos vadovas tada paragino apsvarstyti, ar jis naudingas Baltarusijai. Gruodžio pabaigoje A.Lukašenka demonstratyviai ignoravo Sankt Peterburge vykusį Eurazijos ekonominės sąjungos valstybių vadovų susitikimą. Jis nedalyvavo ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos viršūnių susitikime. Abi šios organizacijos – Kremliaus politiniai projektai, tad demonstratyvus nusišalinimas gali būti įvertintas kaip iššūkis.

Baltarusijos ir Rusijos santykių padangėje pastaraisiais mėnesiais besikaupiantys audros debesys kelia nerimą ir Minske veikiančio Strateginių ir užsienio politikos tyrimų centro direktoriui Arsenijui Savickiui bei Rusijos tyrimų programos vadovui Jurijui Carikui. Jie mano, kad Maskva šiuo metu ruošiasi „kietam“ hibridinio karo su Baltarusija variantui, įskaitant karinį perversmą ir savo kariuomenės įvedimą. „Jei kalbėtume apie galimą kitą Kremliaus žingsnį, tai gali būti bandymas surengti Baltarusijoje valstybinį perversmą. Tuo būtų galima pasinaudoti kaip pretekstu įvesti savo kariuomenę ir ją čia dislokuoti nuolatinai. Iš esmės tai reikštų Baltarusijos suvereniteto likvidavimą“, – teigė A.Savickis.

 

Rekomenduojami video