Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vingiuotas kalakutų kelias link Kalėdų stalo

Šie metai nebuvo dėkingi paukščių augintojams. Anykščių rajono veislinių kalakutų fermos šeimininkui Vladislovui Tamošiūnui nepavyko realizuoti numatyto skaičiaus savo augintinių, todėl kalakutus, pasiekusius 7 kg svorį, jau pradėjo skersti ir pardavinėti. Kiti paukščiai bus realizuojami prieš Kalėdas.

Buvo sudaręs sutartį

V.Tamošiūnas kalakutus augina daugiau nei du dešimtmečius. Šiais metais, atsižvelgdamas į praėjusių metų rezultatus, jis sudarė sutartį ir pavasarį įsigijo 11 tūkst. kalakučiukų, vėliau – dar kelis tūkstančius. Augintojas turėjo įsivežti dar daugiau paukščių, bet sutarties nebeįvykdė. Į aštuntą dešimtį įkopęs vyras teigė, kad paukščių pardavimas strigo dėl šalto pavasario – žmonės laukė šiltesnių orų ir delsė pirkti. „Žinoma, reikiamą temperatūrą ir mikroklimatą galima sudaryti fermoje, bet žmonės iš tvartų į ganyklas vėlai išginė gyvulius. Todėl klientai paukščių neišpirko, ir jie peraugo“, – sakė Anykščių rajono ūkininkas. Jis teigė, kad nepavyko visų paukščių parduoti ir dėl į mūsų šalį įvežtų pigių kalakutų iš Lenkijos. „Šioje šalyje kaimynėje daug mažesnis pridėtinės vertės mokestis ir subsidijos kitokios, lesalai taip pat pigesni. Dėl mažesnės savikainos jie gali pigiau pardavinėti paukščius. Spekuliantai į mūsų šalį įveža vakcinuotų ir nevakcinuotų sparnuočių, neretai tarp jų būna sergančių. Tačiau žmonės dar mažai rūpinasi sveikata, mėsos kokybe, jiems svarbiausia – mažesnė kaina“, – dėstė V.Tamošiūnas.

V.Tamošiūnas - Siekdamas pagerinti mėsos kokybę Vladislovas bendradarbiavo su Gyvulininkystės instituto mokslininkais. Jie padėjo suderinti ir subalansuoti visavertį lesalų racioną. J. Žurauskienės nuotr.

Ypatingas dėmesys

Paukščių augintojas teigė, kad spekuliantų, įvežančių ir perparduodančių paukščius iš Lenkijos, niekas nekontroliuoja. Vienoje mašinoje jie veža vienadienius ir paaugintus, vandens ir sausumos paukščius, kiaušinius ir maisto produktus. „Juk suaugę paukščiai – ligų nešiotojai, o jie vežami kartu su mažais paukščiukais, kurie imlūs ligoms. Todėl ne paslaptis, kad mūsų paukščiai, papuolę į sergančių sparnuočių terpę turgavietėje ar ūkyje, taip pat suserga“, – teigė V.Tamošiūnas. Jis pridūrė, kad dažniausiai paukščiai užsikrečia kvėpavimo takų ligomis. Anykščių rajono augintojas, siekdamas išlaikyti sveikus kalakučiukus, jiems skiria ypatingą dėmesį. Pasak V.Tamošiūno, paukščiukai yra tarsi kūdikiai. Todėl, kol jie mažiukai, su jais reikia labai kruopščiai ir atsakingai elgtis, naudoti įvairias profilaktikos priemones, vakcinuoti nuo užkrečiamųjų ligų, tiekti švarų vandenį, 3–4 kartus per dieną plauti girdyklas, naudoti kokybiškus lesalus.

Anot ilgametę kalakutų auginimo patirtį turinčio ūkininko, daugumai pirkėjų trūksta elementarių žinių, kaip auginti šiuos paukščius, jie nežino, kad kalakutus galima auginti ne tik fermose, bet ir nedideliuose mūriniuose pastatuose. „Naują patalpą visuomet svarbu išdezinfekuoti, visiškai išnaikinti bakterijas, virusus ir parazitus. Paukščiai turi būti kaip įmanoma švaresnėje aplinkoje“, – patarė V.Tamošiūnas. Ūkininkas pabrėžė, kad kalakutai mėgsta komfortą ir šilumą. Todėl patalpą, kurioje laikomi paukščiai, rekomenduojama drėkinti. Lesalas turi būti kokybiškas, nesupelijęs. Būtina stebėti ir kraiką, kad jis nebūtų drėgnas.

Bendradarbiauja su mokslininkais

Siekdamas pagerinti mėsos kokybę, Vladislovas bendradarbiavo su Gyvulininkystės instituto mokslininkais. Jie padėjo suderinti ir subalansuoti visavertį lesalų racioną. Instituto mokslininkai jo ūkyje atliko tyrimus, su probiotikais dirbo šios srities specialistai ir iš Vokietijos. Lesalų racionas V.Tamošiūno ūkyje sudarytas iš Lietuvoje auginamų baltyminių augalų – žirnių, saldžiųjų lubinų, pupų, rapsų, linų sėmenų išspaudų. Lesalų gamybai jis nenaudoja modifikuotų sojų, antibiotikų, augimą skatinančių priemonių. Juk, pasak ūkio šeimininko, nuo to, kuo paukštis lesinamas, priklauso ne tik jo sveikatingumas, bet ir mėsos kokybė . Siekdamas įvertinti lesalų poveikį mėsai V.Tamošiūnas atliko mėsos kokybės tyrimus. Gauti rezultatai ūkininką nustebino— jie buvo labai geri. Nors V.Tamošiūno ūkyje išauginta kalakutiena yra natūrali, beveik ekologiška, parduoti ją tikrai nėra lengva. Todėl jis ieško visokių bendradarbiavimo su klientais galimybių ir džiaugiasi, kai klientai sugrįžta pas jį su teigiamais atsiliepimais.

Siūlo bendradarbiauti

Anykščių rajono ūkininkas norėtų, kad jo ūkyje apsilankytų kuo daugiau šeimų, auginančių mažus vaikus ir besirūpinančių savo sveikata. Jie galėtų išsirinkti patinkantį paukštį, pažiūrėti, kaip jis auginamas, kuo lesinamas. O vėliau gal jį ir įsigytų. V.Tamošiūnas sakė, kad į jo ūkį, esantį Leliūnų kaime, nusipirkti kalakutų užsuka Anykščių, Rokiškio, Kupiškio rajonų gyventojai, sulaukia net klientų iš šalies kaimynės Latvijos.

„Žinoma, jei gyvenčiau arčiau Vilniaus ar Kauno, klientų srautas būtų didesnis. Mano manymu, ūkininkams reikėtų sudaryti kuo palankesnės sąlygos prekybai kiekviename mažame kaimelyje, ji tikrai klestėtų“, – teigė paukščių augintojas. Jis sakė, kad šalia kelio Anykščiai–Rokiškis jis buvo įrengęs prekyvietę, kurioje pardavinėdavo kiaušinius ir paukščius. Jis turėjo vilties, kad joje galės prekiauti ir daržovių augintojai bei kiti kaimo žmonės, turintys savo žemės ūkio produkcijos. Deja, geri sumanymai greitai žlugo, nes maisto ir veterinarijos tarnyba neleido prekiauti šalia kelio. „Mes mokame mokesčius, lesalams naudojame vietines žaliavas. Todėl, atrodo, turėtume būti lyg ir svarbesni valstybei už spekuliantus. Mums turėtų būti sudarytos pačios geriausios sąlygos realizuoti išaugintus paukščius“, – savo nuoskaudas išsakė vyras.

Pradedama skersti

Kadangi V.Tamošiūnas pavasarį pardavė tik pusę kalakučiukų, kiti pasiekė reikiamą svorį, ir ūkininkas juos jau pradeda skersti. Todėl pirkėjai kokybiškos mėsos galės įsigyti vasaros pabaigoje ir rudenį. Kiti sparnuočiai bus skerdžiami prieš Kalėdas. Augintojo teigimu, kalakutienos kaina šiuo metu yra prieinama kiekvienam klientui, ji nekils ir prieš Kalėdas. Pasak Vladislovo, užsakymų kalakutienai įsigyti itin pagausėja nuo gruodžio 10-osios. Tuomet vos spėjama tenkinti užsakovų poreikius. „Kaip bus šiais metais, dar neaišku. Valgytojų skaičius mažėja, vis dažniau pageidaujama išfasuotos mėsos. Galbūt ateityje pradėsime teikti ir šią paslaugą“, – sakė pašnekovas. Jis pridūrė, kad tik perdirbant produkciją galima pelningai išlaikyti ūkį. Tačiau garbaus amžiaus sulaukęs ūkininkas dvejoja, ar jam verta investuoti į ūkį. Iki Kalėdų kalakutai gali užaugti iki 20 kg, tačiau tokio svorio sparnuočiai nėra populiarūs tarp pirkėjų. Jie pageidauja, kad paukštis svertų ne daugiau kaip 10 kilogramų. V.Tamošiūnas viliasi, kad šiųmetinė prieššventinė prekyba jam klostysis sklandžiai.

Rekomenduojami video