Neseniai pristatytas mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapis itin papiktino Vilkaviškio rajono ūkininkus. Iki tol žemėlapyje buvusios dvi šio rajono seniūnijos – Vištyčio ir Gražiškių – nuo šių metų prarado mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusą, o šių kraštų žemdirbiai turėtų netekti dalies ES skiriamų išmokų.

Prastos žemės

Žemės ūkio ministerijai pristačius naują mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapį kai kurie Vilkaviškio rajono ūkininkai negalėjo patikėti savo akimis. Itin nederlingomis žemėmis pasižyminčių Vištyčio ir Gražiškių seniūnijų žemėlapyje neliko. Nors šiose vietovėse žemės našumo balas yra mažesnis nei 32, šios seniūnijos neperėjo pirmojo iš dviejų vykusių atrankos etapų. Iš viso pirmojo etapo, kurio metu buvo remiamasi biofizikiniais kriterijais (temperatūra, dirvožemio tekstūra, drenažu ir cheminėmis dirvožemio savybėmis), neįveikė vos 5 proc. šalies seniūnijų.

„Jeigu būtume perėję pirmą etapą, mūsų seniūnijos turėtų būti pripažintos didelio nepalankumo ūkininkauti vietovėmis. Nesuprantu, kam buvo reikalingas pirmasis vertinimo etapas, juk jis visiškai neatspindi iš žemės gaunamų ūkininkų pajamų. Vištyčio ir Gražiškių seniūnijose žemės ūkio gamybos efektyvumas yra daug mažesnis, palyginti su kitomis rajono seniūnijomis. Deja, sudarant naują žemėlapį į tai nebuvo atsižvelgta“, – apgailestavo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Galinaitienė.

Vištyčio ir Gražiškių seniūnijose vidutinis žemės našumo balas nesiekia 31 – tai labai dideliam nepalankumui priskiriamas balas. Šiame rajone yra vietovių, kur žemės našumo balas siekia net 60, o Lietuvos vidurkis yra apie 40 balų.

Net Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka, reaguodamas į nepalankią jo krašto žemdirbiams padėtį, žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui buvo išsiuntęs prašymą dar kartą peržiūrėti mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapį, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.

Didelis smūgis

Gražiškių seniūnė Ramutė Didvalienė apgailestavo, kad jos vadovaujama seniūnija išbraukta iš naujo mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapio. Anot jos, Gražiškių kraštas – labai nederlingas, čia gausu žvyringų ir pelkėtų plotų.

„Mes neturime gerų tvarkingų žemės sklypų, jie visi nedideli. Dėl šios priežasties ūkininkai negali naudoti galingos ir našios žemės ūkio technikos. Dirbdami mažuose sklypuose, jie sunaudoja daugiau degalų. Be to, į žemę tenka investuoti daug daugiau lėšų nei kitų seniūnijų žemdirbiams. Gražiškių seniūnijoje gausu apleistų žemių. Čia atvyksta net Lenkijos ūkininkai, nusišienauja pievas ir išvažiuoja nė kiek neinvestuodami į žemes. Mūsų teritoriją išbraukus iš naujojo žemėlapio, žemdirbių laukia skaudus smūgis. Yra žemių, kur našumo balas nesiekia net 25, tad iš jos išgauti padorią produkciją beveik neįmanoma“, – apgailestavo R.Didvalienė.

Gražiškių seniūnė Ramutė Didvalienė

Gražiškių seniūnei pritarė ir Vištyčio seniūnas Bronislavas Polita. Pasak jo, ant kalvų javus auginantys ūkininkai iš hektaro prikulia vos 3–3,5tonos grūdų. Lygumose žemdirbiai iš tokio paties ploto prikulia bent dvigubai didesnį kiekį.

„Šios žinios mus labai nuliūdino. Į Vištytį ar jo apylinkes jaunų šeimų beveik neatsikrausto, tad dabar išvis nebebus jaunimui stimulo grįžti į kaimą. Gaila, kad Lietuvoje pamirštami jos pakraščiai, viskas koncentruojama didžiuosiuose miestuose. Turbūt šią pertvarką rengusiems Vilniuje sėdintiems specialistams atrodo, kad visa Suvalkija yra vienos lygumos. Deja, ir pas mus yra daug kalvotų, nederlingų žemių“, – kalbėjo B.Polita.

Vištyčio seniūnas Bronislavas Polita

Ūkininkai – sutrikę

Gražiškių seniūnijoje ūkininkaujanti Raimonda Durneikienė tvirtino, kad už ūkininkavimą mažiau palankiose vietovėse iki šiol gauta parama buvo itin svarus indėlis į šeimos biudžetą.

„Dėl prastų žemių šiuose kraštuose žmonės daugiausia verčiasi gyvulininkyste. Ne išimtis ir mes. Mūsų žemės – kalnuose, pilnos akmenų. Pavyzdžiui, šiemet iš hektaro neprikūlėme net trijų tonų grūdų. Blogiausia, kad investicijų čia reikia ne mažiau nei lygumose ūkininkaujantiems kolegoms. Bijau, kad tokie valdžios sprendimai dar labiau paskatins emigraciją“, – apgailestavo R.Durneikienė.

Maždaug 150 ha nederlingų žemių Gražiškių seniūnijoje turintis dar vienas Vilkaviškio rajono ūkininkas Marijus Janušauskas tvirtino išgyvenantis ne tiek dėl savęs, kiek dėl smulkesnių žemdirbių, kuriems prarastos ES išmokos skaudžiai kirs per kišenę.

„Nesuprantu, kaip mūsų žemės staiga pasidarė našios. Gražiškių seniūnijoje žemės labai prastos, aplink Vištytį – išvis tragedija. Ten net pievos neauga. Pamirštama, kad ūkininkai turi įsipareigojimų, o dabar, iš jų atėmus išmokas, bus atimta ir dalis pajamų. Juk žemdirbiai visada prieš ką nors planuodami gerai viską pasveria, apskaičiuoja savo galimybes. Galbūt sąžiningiausia būtų, kad išmokas gautų ne į nenašių žemių žemėlapį patenkančių seniūnijų gyventojai, o visi, kurių žemių našumo balas yra mažesnis nei 32. Juk žemės dokumentuose šie skaičiai yra nurodomi. Tarkime, ir dabar Gražiškių seniūnijoje yra dalis gana derlingų žemių, tačiau išmokas iki šiol gaudavo ir jų šeimininkai, ir tie, kurie tikrai dirbdavo varganuose plotuose“, – mintimis dalijosi M.Janušauskas.

Iš hektaro – dvi tonos grūdų

Vištyčio seniūnijoje ūkininkaujanti Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Onutė Kartavičienė teigė, kad šią problemą ne kartą kėlė Lietuvos ūkininkų sąjungos posėdžiuose, ją išsakė ir Vilkaviškio rajone renkamiems Seimo nariams Kęstučiui Smirnovui bei Algirdui Butkevičiui, tačiau jos pastangos buvo bevaisės.

„Sakoma, kad į žemėlapį mes nepatekome dėl klimato sąlygų. Tikrai to negaliu suprasti. Pas mus klimatas šaltesnis nei kitur rajone, augalų vegetacijos laikotarpis trumpesnis. Su pavydu žiūriu į kitus rajono ūkininkus, kurie vasarą suka šieno ritinius, kai mes dar neturime iš ko to daryti. Kai, pavyzdžiui, Kybartuose žmonės jau braškes valgo, pas mus jos dar tik žydi. Viskas pas mus ateina vėliau“, – tikino O.Kartavičienė.

Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Onutė Kartavičienė

Anot jos, tiek Vištyčio, tiek Gražiškių seniūnijų ūkininkai vasaromis labai vargsta. Ji net juokavo, kad šių vietovių žemdirbiai per sezoną turi du derlius – javų ir akmenų. Nuo kalvotų ir smėlėtų vietovių rinkti akmenis tenka itin dažnai, o tai reikalauja daug laiko ir darbo jėgos sąnaudų.

„Maždaug pusė iš mano šeimos dirbamų 500 hektarų žemių yra nederlingose vietovėse. Man nereikia klausyti kitų, pati matau skirtumą. Kad ir kiek nederlinga žemė būtų tręšiama, purškiama, kad ir kokiais metodais ji būtų dirbama, tokio rezultato, kaip ten, kur našumo balas aukštas, niekada nebus. Prie mano namų net pušys neprigyja. O juk jos auga bet kokioje žemėje. Yra ūkininkų, kurie iš hektaro prikulia vos dvi tonas grūdų. Kaip jiems susitaikyti, kad dabar neteks dalies išmokų? Mums siūloma verstis gyvulininkyste. Bet juk ir šiai žemės ūkio šakai reikia didelių investicijų, reikia turėti atitinkamą bazę. Iš kur visa tai gauti?“ – svarstė Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė.

Ragino neprarasti vilties

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė taip pat negalėjo suprasti, kaip Vilkaviškio rajono seniūnijos galėjo būti išbrauktos iš naujo mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapio. Anot jos, tai yra didžiulė klaida, kuri privalo būti ištaisyta.

„Šiuo metu minėtas žemėlapio projektas jau pristatytas Briuselyje ir panašu, kad sulaukė pritarimo. Tiesa, mums patiems kol kas kyla daug neaiškumų, todėl tikrai nežadame nusileisti. Nors mūsų asociacijai nepriklauso nė vienas narys iš Vilkaviškio rajono, mes reikalaujame, kad dvi šio rajono seniūnijos dar būtų įtrauktos į žemėlapį, o jeigu nebus tai padaryta, turi būti nustatyti tam tikri teisės aktai, kurie įpareigotų tų seniūnijų ūkininkams mokėti tam tikras išmokas už nenašias žemes. Juk žemėlapyje ir dabar yra įtraukta ne viena seniūnija, kur žemės našumo balai yra daug aukštesni nei Vištytyje ar Gražiškiuose“, – sakė D.Karalevičienė.

Ji svarstė, kad šiuo atveju griežtesnį žodį turėtų tarti žemės ūkio ministras B.Markauskas, reikėtų ir mokslininkų bei teisininkų įsikišimo. Juk visoje ES ūkininkai, dirbantys prastesnėse nei 32 našumo balų žemėse, gauna išmokas.

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė taip pat išsakė nuomonę apie numatytą pereinamąjį dvejų metų laikotarpį. Anot jos, tai ne visai sąžininga kai kurių vietovių atžvilgiu. Pavyzdžiui, iki šiol prie mažai palankių ūkininkauti vietovių priskirtoje Ukmergėje žemės našumo balas siekė nuo 40 iki 50, todėl, anot D.Karalevičienės, šio rajono ūkininkai ir taip neteisėtai gaudavo ES išmokas.

Vilkaviškio rajono ūkininkams ji patarė neprarasti vilčių ir patiems aktyviau kovoti už savo teises. Pašnekovė tvirtino, kad jos vadovaujama organizacija ir toliau aktyviai reikalaus įtraukti Vištyčio ir Gražiškių seniūnijas į minėtą žemėlapį.

„Manau, kad dar viskas įmanoma. Kone kas trečią dieną vykstu į Vilnių ir sprendžiu šiuos reikalus. Vadovaujuosi principu, kad reikia belstis į duris, ir jos bus atidarytos. Tikiuosi, mums pavyks pasiekti norimą rezultatą“, – vylėsi D.Karalevičienė.

Vis dėlto, jei niekas nesikeis, iš naujojo žemėlapio bus išbraukta 100 šalies seniūnijų. 78 iš jų šiuo metu turi mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusą (tarp jų ir Vištyčio bei Gražiškių seniūnijos), o likusiose esama specifinių kliūčių.

Minėtose 78 seniūnijose bus taikomas pereinamasis laikotarpis. 2018 ir 2019 metais šių kraštų ūkininkams bus skiriamos minimalios 25 eurų už hektarą metinės išmokos. Iki šiol šių vietovių žemdirbiai gaudavo kone dvigubai didesnes sumas.