Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Viešnagė kavos plantacijoje

Vienoje iš didžiausių Centrinės Amerikos šalių – Panamoje, Boquetės miestelyje, įsikūrusios kavos plantacijos „La Milagrosa“ pavadinimas reiškia stebuklą. Jos savininkas Tito Vargas mums, turistams iš Europos, papasakojo, kaip jam pavyko realizuoti savo svajonę be didelių išteklių, vien tik sumanumo, darbo ir didelio tikėjimo dėka. Šiandien jo kava savo kokybe garsėja ne tik Panamoje. Kasmet jis pagamina nuo 20 iki 25 tūkst. svarų (1 svaras – apytikriai 0,5 kg) kavos, kurią eksportuoja ne tik į Europą, bet ir į Japoniją, Taivaną, JAV, Norvegiją ir Kanadą.

Ekologiška kalnų kava

T.Vargo plantacija plyti aukštai kalnuose, beveik 1 800 metrų virš jūros lygio. Puikus klimatas – nei per karšta, nei per vėsu, švari aplinka garantuoja puikų kavos derlių, nuostabų pupelių skonį bei aromatą. Ūkyje gaminama 8 rūšių kava. Iš jų bene geriausiai žinoma populiarioji „Geisha“, kurios vertė – maždaug 100 JAV dolerių už svarą visame pasaulyje. Kavos pavadinimas nesusijęs su Japonija, jis kilęs nuo to paties pavadinimo nedidelio Etiopijos slėnio. Tačiau būtent pavadinimas nulėmė, kad šia kavos rūšimi susidomėjo japonai ir nusprendė užsisakyti didelį jos kiekį. Japonijoje kavos „Geisha“ populiarumas labiausiai siejamas su spalva – šios kavos spalva primena jazminų su citrina arbatą, ji kvepia mandarinais.

Apžiūrėję kavos plantacijos lauką, susipažinę su atskirų kavos rūšių medžiais ir netgi krimstelėję gana saldžių rusvų kavos pupelių tiesiai nuo medžio, sugrįžome į dirbtuves, kur nuolat vyksta gamybos procesas.

Tėvai linkėjo tapti mokslininku

T.Vargas savo pasakojimą pradėjo nuo kavos pakelio etiketės, ant kurios parašyta: „Naminė kava „Royal“, pagaminta ir supakuota don Alfredo įmonėje „La Milagrosa“. Pasirodo, į skambų pavadinimą „Royal“ telpa abiejų Tito tėvų – Rozos ir Alfredo vardų pirmosios raidės (Rosa y Alfredo).Tokiu būdu įmonės šeimininkas tarsi atsidėkoja tėvams, kažkada pradėjusiems šį verslą. Matydami visokeriopus sūnaus gabumus, tėvai jam linkėjo baigti aukštuosius techninius mokslus ir gal net tapti mokslininku. Tačiau Tito net nesvarstęs pasuko jau pramintu tėvų keliu.

Pasak plantacijos savininko, jis iš tikrųjų galėjo studijuoti aukštojoje ar net keliauti į užsienį, bet Panamoje jį tarsi prirakintą laikė meilė gimtajam kraštui – ypač Boquetei. Jo tėvas, kavos plantacijos meistras, dažnai diskutuodavo su Tito apie išsilavinimo svarbą, tačiau vaikinui tai nerūpėjo. „Tuomet maniau, kad, nepaklusdamas kitų norams, elgiuosi protingai“, – šypsojosi Tito.

Svajodamas apie savo kavos plantaciją, 1980-ųjų pradžioje jis įsigijo 5 hektarus Alto Jamarillo vietovėje, esančioje 1 800 metrų virš jūros lygio, ir pradėjo sodinti kavos medžius.

T. Vargo kava garsėja toli už Panamos ribų. Autorės nuotr.

Kavą užsimojo pardavinėti Japonijoje

Nuėmęs pirmąjį derlių, patyrė, kad užsakomųjų paslaugų gamyba gana brangi, todėl viską ėmė daryti pats. Tvirtai tikėdamas šiuo projektu, jis pats sukonstravo pirmuosius įrankius, mašinas ir pradėjo dirbti savo garaže. Netrukus draugams jis paaiškino sukūręs įspūdingą kavos gaminimo aparatą, neturintį analogų visame pasaulyje... Ir visai linksmai pridūrė, kad kavą ketina pardavinėti Japonijoje bei kitose pasaulio šalyse. Aišku, tuomet niekas šiuo užmoju nepatikėjo.

Pradžia buvo tarsi pokštas, tačiau tėvai suprato sūnaus ryžtą, visokeriopai ėmė jį palaikyti. Iš pradžių visas gamybos procesas buvo atliekamas rankomis, tačiau vėliau, kai Tito gavo verslo leidimą, jo išradingumas darė stebuklus. Sunku net patikėti, kad daugumą mašinų jis sukonstravo iš savo senojo džipo detalių ir skalbyklės dalių...

„Apie 2005-uosius mano ūkyje apsilankė turistų grupė iš Japonijos, ir vienas verslininkas paklausė, ar aš galėčiau jam parduoti visą savo produkciją. Taip prasidėjo rimta prekyba, ir tai buvo nuostabu“, – prisiminė Tito.

Ne darbas, o hobis

Po trejų metų jam pavyko sudaryti pirmąją tiesioginę sutartį su JAV, vėliau jis ėmė pardavinėti savo kavą Europoje. Ant medinio fabrikėlio pastato, kurį jis pastatė savo rankomis, Tito eksponuoja daugybę apdovanojimų už kokybiškai užaugintą kavą. Šiuo metu šioje plantacijoje užauginta kava yra viena geriausių Panamoje – užima antrą vietą. Dabar jis mėgaujasi tikros pergalės skoniu, tačiau norint pasiekti tai reikėjo nuolat įtemptai dirbti. Kai kas nors plantacijos šeimininko paklausia, ar jis kada nors buvo užsiėmęs kita veikla, Tito atsako: „Niekada nieko nedirbau, nes kavos auginimas nėra darbas, tai mano hobis.“

Procesas trunka 9 mėnesius

Šiame ūkyje visos pupelės sezono metu renkamos rankomis. Derlių nuėmus, išretinamos kavamedžių šakos, kad kitais metais ir vėl būtų geras derlius.Ūkyje naudojamos organinės trąšos, kurių pagrindą sudaro kavos pupelių lukštai.

Brandžios pupelės pereina ne vieną procesą. Pirmiausia pašalinami jų lukštai, tada branduoliai surūšiuojami ir net 20–30 valandų fermentuojami. Išimtos iš fermentacijos rezervuarų kavos pupelės vėl nuplaunamos ir perrenkamos, išrūšiuojamos pagal dydį net į keturias dalis, tuomet natūraliai saulėje 15 dienų džiovinamos.

Po greito džiovinimo proceso pupelės perkeliamos į vėsią saugojimo vietą ir papildomai džiovinamos ne vieną mėnesį, kol visiškai išdžiūsta. Visas gamybos procesas trunka 9 mėnesius.

Autorei pati gardžiausia - prancūziško skrudinimo kava.

Maloniausias etapas – degustacija

Paskutinis, pats maloniausias, svečiavimosi plantacijoje etapas – degustacija. Rankiniame skrudinimo aparate pupelės pakaitinamos iki maždaug 200–300 laipsnių, pasklinda jų aromatas. Skrudinimo metu nuo pupelių atsiskiria sausa jas dengusi plėvelė. Tuomet pupelės suskirstomos pagal spalvą. Šiuo metu labai svarbu neliesti jų rankomis, nes taip galima pakenkti kavos kokybei. Jos maišomos metaliniu šaukštu.

Šeimininkas mums paskrudino kavos pagal tris ruošimo būdus: amerikietišką (šviesaus atspalvio), prancūzišką (vidutinio atspalvio) ir itališką (tamsaus atspalvio).

Itališko skrudinimo rezultatas – tamsesnė kava, tačiau joje mažiau kofeino. Amerikietiškas skrudinimo būdas lengvesnis, pupelės mažiau veikiamos šilumos. Bene stipriausias yra prancūziškas skrudinimo būdas.

Paragavome visais trimis būdais paruoštos kavos. Mano skoniui pati gardžiausia – prancūziško skrudinimo kava – ji ne per stipri, neturi kartumo, yra malonaus kvapo ir skonio.

Keli faktai apie kavą

*Kavos dėkite pagal savo skonį ir poreikius.

*Espreso kavos sudėtyje yra mažiau kofeino.

*Kava be kofeino gaminama virinant žalias pupeles. Išgautas kofeinas parduodamas gaiviųjų gėrimų ir energetinių gėrimų kompanijoms.

*Patartina vengti kavos aparatų su popieriniais filtrais. Jie sunaikina kavos kokybę ir kvapą.

 

Rekomenduojami video