Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vienur jau per sausa, kitur dar per šlapia

Šalies žemės ūkyje ketinama atšaukti ekstremaliąją situaciją, paskelbtą praėjusiais metais dėl neįprastai didelio kritulių kiekio. Mat šiemet kai kuriose vietovėse žemdirbiai jau nebesiskundžia dėl drėgmės, atvirkščiai – sausose dirvose sėjant ir esant stipresniam vėjui kai kur kildavo vos ne žemės pūgos.

Dzūkijoje drėgmės trūksta

Lazdijų rajone pavasario sėja artėja pabaigtuvių link. Žemdirbiai jau nori, kad kai kurias aukštesnes vietas, dzūkiškus kalnelius, lietutis palaistytų – jis sudrėkintų išbertus grūdus. Mat šiemet per sėją, stipresniam vėjui pučiant, net žemių sūkuriai kildavo.

Tą patvirtino atidžiai laukus stebintis Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Algis Balčius. Anot jo, balandžio mėnesį Dzūkijoje tikrai labai trūko drėgmės, ypač ten, kur lengvesnės žemės – nuo Lazdijų, Veisiejų ir Kapčiamiesčio link.

Savivaldybės atstovo duomenimis, Lazdijų rajone šiuo metu drėgmės perteklius jaučiamas tik ten, kur sugedę melioracijos įrenginiai. Kitur lengvai įvažiuoja žemės ūkio technika. A.Balčiaus teigimu, žiemkenčiai jų krašte neblogai peržiemojo. Nors yra ir išmirkusių, bet jų plotai palyginti labai nedideli. Kitur tiek žieminiai rapsai, tiek žieminiai javai sėkmingai sulaukė pavasario.

„Nesulaukiau jokių nusiskundimų. Ir pats matau, kai nuvažiuoju, gražius, žaliuojančius ūkininkų laukus. Dabar tik reikia, kad palytų ir būtų šilta. Tada dzūkai už viską dėkavos“, – juokėsi A.Balčius.

R. Kazakevičienės nuotr.

Aukštaičiai laukus lopo

Anykščių rajone laukai, pernai gerokai įmirkę nuo drėgmės pertekliaus, šį pavasarį išdžiūvo, tačiau pavasario darbus apsunkina kitos bėdos.

Pasak Anykščių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vadovo Virmanto Velikonio, šiame krašte užmirkusių žemės plotų yra likę, bet tai jau ne tik šio pavasario galvos skausmas. Bėdos dėl prastos melioracijos sistemų būklės tose vietose kartojasi kiekvieną pavasarį.

Anykštėnai dar neskambina pavojaus varpais, kad jų dirvose būtų per sausa, bet situaciją vertina atsargiai. Mat šiemetį pavasarį darbų kaip niekada gausu ir jie neįprasti. „Anksčiau niekada nebūdavo, kad tiek daug reikėtų arti. Kaip sakome, ruošti dirvas nuo pradžios. Todėl yra rizikos, kad suartos dirvos gali uždžiūti ir paskui bus sunku sėkloms sudygti“, – apie dideles darbų apimtis ir rūpesčius Anykščių rajone pasakojo vedėjas.

Šio krašto žemdirbiams šiuo metu tenka ne tik sėti, bet ir arti, akėti. Tad visiems darbams tinkamo oro, anot V.Velikonio, tikrai nebus. Balandžio 25 dieną pavažinėjęs po Kavarsko seniūniją įsitikino, kad daug laukų jau apsėta, aparta, išakėta. „Manyčiau arti 50 proc. šio pavasario sėjos darbų per visą savivaldybę jau įveikta“, – sakė Anykščių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vadovas.

Jo teigimu, tokias dideles darbų apimtis nulėmė praėjusių metų liūtys. Dauguma laukų dėl drėgmės pertekliaus liko arba nenuimti arba nesuarti. Todėl šį pavasarį žemdirbių nugaras lenkia dviguba darbų našta.

„Žiemkenčiai įvairiai peržiemojo, daug ir išmirkusių, – sakė V.Velikonis. – Vieni ūkininkai juos aparia, atsėja, kiti bando laukus lopyti, treti taip ir palieka, jeigu tai sėkliniai. Sprendimus priima atsižvelgdami į savo galimybes ir tikslus.“

Gydo žaizdas

„Džiaugiamės, kad šis pavasaris pakankamai anksti prasidėjo, ir šilumos yra normaliai, ir liūčių nebuvo. Kaip sako ūkininkai, toks pavasaris geras praėjusio labai blogo rudens žaizdoms gydyti“, – teigė UAB „Baltic Agro“ agronomė-konsultantė dr. Marija Čižauskienė.

Agronomė-konsultantė ūkininkų bėdas išgyvena skausmingai, nes šį pavasarį nuolat būna jų laukuose. Neseniai M.Čižauskienė lankėsi Jonavos rajone pas pažangų ūkininką Vladą Tūzovą. Jis išsiskiria tuo, kad visada viską padaro laiku, kokybiškai, tad jo laukuose agronomė-konsultantė geriausiai gali įvertinti pernykščių liūčių padarinius. Šiam ūkininkui nė vienais metais nereikėjo žieminių kviečių lopyti arba atsėti, o šiemet teko tai daryti. „Tūzovų šeima labai darbšti. Ūkininkauja ne tik tėvas, bet ir dukra Simona Tūzovaitė. Šio ūkio šeimininkas man pavyzdys, aš pati iš jo mokausi, ir kitus ūkininkus jis pakonsultuoja. Žmogus labai išsilavinęs, viską padaro gaspadoriškai. Deja, net ir tokie ūkininkai bejėgiai prieš gamtą“, – aiškino agronomė.

Šis Jonavos rajono ūkininkas pernai rudenį pasėjo apie 300 ha žieminių kviečių bei apie 150 ha žieminių rapsų. „Rapsų lauką nuo ankstyvo pavasario jau nežinau kiek kartų apėjau skersai išilgai. Ieškojau ūkiško sprendimo, ką toliau daryti – naikinti ar palikti rapsus? Man visada labai gaila naikinti. Tad mes abudu su ūkininku nutarėme vis dėlto juos palikti – tegul bus retesnis, prižiūrėsime. Svarstėme, kad gal rapsai išaugins daugiau šoninių šakų ir derliaus 3 tonas iš hektaro nuimsime“, – pasakojo M.Čižauskienė. Vis dėlto, kaip parodė laikas, šis sprendimas nepasiteisino.

Anot agronomės-konsultantės, dirva nuo vasaros vidurio, kai nuolat pylė liūtiniai lietūs, iki sausio pašalimo buvo itin prisotinta vandens. Tad jai peršasi mintis, kad galbūt smulkiausias ir derlingiausias molio daleles lietus infiltravo gilyn ir žemiau ariamojo sluoksnio, 25–30 cm gylyje, susiformavo savotiškas drėgmei nelaidus padas. Pavasarį lietaus nebuvo, bet dirva visai nedžiūvo.

„Manau, kad vanduo atsiremia į tą padą. Jau įšalo dirvoje nebuvo, bet vanduo nesifiltravo gilyn“, – žieminių pasėlių nykimo priežastis aiškino agronomė.

Panaši padėtis ir kitų ūkininkų laukuose. Nepadėjo nei azoto trąšos, nei šviečianti saulė. Vietoj augimo vyko atvirkštinis procesas. „Vadinasi, šaknys nekvėpavo, buvo drėgmės perteklius, todėl rapsai nyko“, – padarė išvadą specialistė. Todėl ir Jonavos rajono ūkininkui V.Tūzovui, kurį visiems ji rodanti kaip pavyzdį, vis dėlto jau teko iškultivuoti 60 ha žieminių rapsų, kuriuos iš pradžių jiedu buvo nutarę palikti. „Skausmingai stebime ir tariamės, turbūt reikės dar 6 hektarus rapsų lauko naikinti. Jau gailimės, kad neiškultivavome visų 150 hektarų“, – susirūpinusi pasakojo M.Čižauskienė.

Jai neseniai teko matyti panašią situaciją Raseinių rajono ūkininkų laukuose. Ten padėtis panaši kaip Jonavos rajone. „Vaikščiojome su ūkininkais kiaurai išilgai žieminių pasėlių laukų, skaičiavome, koks augalų tankis, kaip juos įvertinti ir ką daryti toliau – palikti ar naikinti. Pavasaris labai sunkus, reikia daug kūrybos ir išmąstymų“, – tikino dr. M.Čižauskienė.

Rekomenduojami video