Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vidutinio greičio matuoklių tolerancijos riba – paslaptis

Mėgėjus viršyti greitį Lietuvoje jau daugiau nei savaitę fiksuoja veikiančios 25 vidutinio greičio matuoklių sistemos. Jų sukaupti duomenys kol kas patenka tik į tarpinį Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) archyvą. Direkcijos Informacinių ryšių departamentas derina savo sistemas, kad pažeidėjus galėtų perduoti policijai. Kokios yra vidutinio greičio matuoklių sistemos tolerancijos ribos ir ko reikėtų nedaryti, norint išvengti šios daugeliui vairuotojų dar neįprastos drausminimo priemonės?

Stebėti kelio ženklus

„Patarimas paprastas – neviršykite greičio ir nereikės sukti galvos, kaip išvengti baudos. O kalbant rimtai – patarčiau atidžiau stebėti kelio ženklus, mat prieš kiekvieną sektorinę vidutinio greičio matavimo atkarpą sustatyti apie ją įspėjantys kelio ženklai. Tad įvažiavus į šią kelio atkarpą, reikia tiesiog nusiteikti važiuoti ten leistinu greičiu. Skubėti tiesiog nebėra prasmės“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Vytautas Grašys, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas.

Iki šiol vidutinio greičio matuokliais užfiksuotų pažeidėjų kiekis gali paaiškėti ne anksčiau kaip per mėnesį, tad nuobaudų viršijusieji greitį gali sulaukti ne anksčiau kaip spalio pabaigoje, tikriausiai – dar vėliau.

Iki rugsėjo 1-osios fiksavusios pažeidimus vidutinio greičio matavimo sistemos duomenis apie pažeidėjus perdavė Administracinių nusižengimų registrui. Tačiau tie, kurie prasižengė tada, kai dar nebuvo pastatyti įspėjamieji kelio ženklai, informuojantys apie tai, kad kelio ruože matuojamas vidutinis greitis (kelio ženklai Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ ir Nr. 805 „Galiojimo zona į priekį“), baudžiami nebus.

LAKD vadovo pavaduotojas Eduardas Grinaveckas teigė, kad nuo rugsėjo pradžios pradėjo veikti 25-iuose šalies kelių ruožuose įrengtos vidutinio greičio matavimo sistemos. Per kelerius artimiausius metus tokių ruožų, kur matuojamas vidutinis važiavimo greitis, kiekis išaugs iki 150.

„Tikimės, kad vairuotojai įsisąmonins, jog bandyti važiuoti greitai ir rizikuoti tiesiog nebeliks prasmės. Kai Lietuvoje galutinai pradės veikti visa vidutinio greičio matuoklių sistema, net važiuojant nuo vieno Lietuvos krašto iki kito ir bandant, kur įmanoma, viršyti leistiną greitį, vargu ar pavyks sutaupyti bent kelias minutes pasiekus tikslą“, – mano pašnekovas.

Tolerancija – paslaptis

Daugeliui vairuotojų aktualus klausimas, kokios yra nustatytos vidutinio greičio matuoklių tolerancijos ribos? Mat vieša paslaptis, kad įprasti stacionarūs greičio matuokliai paprastai fiksuoja daugiau nei 20 km/val. viršytą greitį. Tad jeigu leistinas greitis yra 90 km/val., labiausiai tikėtina, kad būsite matuoklio užfiksuotas važiuodamas maždaug 112 km/val. greičiu.

Tačiau kokios yra vidutinio greičio matuoklių sistemos tolerancijos ribos, nepanoro atskleisti nė vienas „Valstiečių laikraščio“ pašnekovas.

Visas vidutinio greičio matavimo sistemas Lietuvoje įrengė technologijų bendrovė „Fima“. Pasak bendrovės atstovų, šių sistemų matuokliams taikoma standartinė 2 km/val. paklaida vairuotojo naudai. Tačiau realią ribą, kurią viršijus pradedami fiksuoti pažeidimai už leistino greičio viršijimą, gali būti nustatoma kiekvieną dieną vis kitokia. Tai daro Kelių policijos pareigūnai.

V.Grašys šiuo klausimu buvo lakoniškas: „Siekdami išvengti bet kokių spekuliacijų šia tema, nematome prasmės kalbėti apie vidutinio greičio matuokliuose nustatytas tolerancijos ribas. Apsistokime ties standartiniu skaičiumi – vos 1–2 km/val. vairuotojo naudai.“

Įspėjamieji kelio ženklai, informuojantys apie tai, kad kelio ruože matuojamas vidutinis greitis, turi būti įrengti prieš kiekvieną matuojamą atkarpą.

Kiek sugebės apdoroti?

Dar pernai metų lapkričio mėnesį, kai vidutinio greičio matuokliai Lietuvoje buvo tik bandomi, jie užfiksavo net 220 tūkst. atvejų per mėnesį, kai vidutinis greitis buvo viršytas bent 1 km/val. Vitalijus Andrejevas, LAKD laikinai einantis direktoriaus pareigas, tuomet teigė, kad tai labai dideli skaičiai, nes visa administracinių pažeidimų sistema per metus pajėgi apdoroti „tik“ 300 tūkst. atvejų. Juolab kad tuo metu buvo įjungti ne visi vidutinio greičio matuokliai.

Taigi, realus pažeidėjų skaičius bus gerokai didesnis, o tai lems, kad ir vidutinį greitį matuojančių sistemų tolerancija tikrai negalės būti 2 km/val., – ji bus didesnė. Be to, reikėtų nepamiršti, kad pagal Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnį už greičio viršijimą iki 10 km/val. piniginės baudos nėra skiriamos, tik įspėjimas.

Galima daryti prielaidą, kad ir vidutinį greitį matuojančios sistemos fiksuos pažeidimą, kai greitis bus viršytas daugiau nei 10 km/val. Žinoma, tai jokiu būdu nėra siūlymas važiuoti greičiau nei galima, tačiau leidžia pagrįstai manyti, kad atkarpoje, kur vidutinis matuojamas greitis yra 90 km/val., galima važiuoti 96–99 km/val. nesibaiminant būti nubaustam.

„Šaudo“ ir į galą

Kitas dažnas klausimas: ar vidutinio greičio matuokliai „šaudo“ tik į vieną pusę?

Pasirodo, vidutinio greičio matuokliai geba nuskaityti tiek priekinį, tiek galinį transporto priemonės numerį. Nesvarbu, kurioje eismo juostoje važiuoji, nes viena kamera dengia visą važiuojamąją kelio dalį. Gali būti, kad tuo metu daromas lenkimas, kažkuris automobilis važiuoja per vidurį ar pan., bet jis vis tiek bus užfiksuotas.

Vidutinio greičio matuoklių kameros geba atpažinti judėjimo kryptį, taip pat ir tai, kai vaizde yra dvi transporto priemonės, nesvarbu, ar jos važiuoja ta pačia kryptimi, ar priešingomis. Vidutinio greičio matavimo kameros turi gausybę daviklių, kurie skirti kameros būsenai stebėti. Pavyzdžiui, fiksuojami bet kokie pašaliniai judesiai – jeigu kas mėgintų judinti stulpą, ant kurios įtaisyti matuokliai ir kameros, automatiškai būtų išsiųstas pavojaus pranešimas.

Pavojaus pranešimas atkeliautų ir tuo atveju, jei, pavyzdžiui, kamera būtų pasukta kita kryptimi nei reikia, palenkta ir pan.

Siunčia automatiškai

Vidutinio greičio matuoklis darbą pradeda tada, kai į stebimą atkarpą įvažiuoja transporto priemonė. Tuomet nufotografuojamas valstybinis numeris ir atpažįstamas. Išvažiuojant iš stebimos atkarpos vykdoma ta pati procedūra. Kartu su numeriu užfiksuojama ir konkreti automobilio vieta, važiavimo laikas. Be to, laiką įrašo du skirtingi laikrodžiai – taip užtikrinamas sistemos tikslumas.

Visi šie duomenys perduodami į centrinį kompiuterį, kur vyksta skaičiavimas ir duomenų sulyginimas. Sistema susieja dvi nuotraukas ir atpažįsta, kad tai yra viena ir ta pati transporto priemonė. Toliau vyksta duomenų sutikrinimas, žiūrima, ar jie galiojantys, ar nebuvo jokių nukrypimų.

Vidutinio greičio skaičiavimas vykdomas tik sutikrinus visus duomenis. Ir tai, pasak specialisto, daroma su absoliučiai visomis transporto priemonėmis, todėl centriniam kompiuteriui tenka ypač didelės apkrovos.

Jeigu apskaičiuotas vidutinis greitis yra didesnis nei leistinas, automatiškai suformuojamas nusižengimo protokolas, kuris perduodamas tiesiai į policiją su visais užfiksuotais duomenimis. Greičių neviršijusių vairuotojų nuotraukos nėra saugomos.

Oro sąlygos nesvarbios

Sudėtingos oro sąlygos, gausus sniegas, lijundra ar kruša įrengtoms vidutinio greičio stebėjimo sistemoms netrukdys. Kameros bet kokiu atveju užfiksuos visas pravažiuojančias transporto priemones ir atpažins numerius. Nuo įprastų greičio matuoklių naujieji, įrengti 25-iose atkarpose Lietuvoje, skiriasi tuo, kad greičio jie nematuoja ir jokių radarų neturi. Įrengtos kameros tik fiksuoja vaizdą, o greitį apskaičiuoja sistemqa.

Daugiausia vidutinio greičio matavimo sistemų – po šešias – įrengta aplink Vilnių ir Panevėžį, po keturias – valstybinės reikšmės keliuose aplink Prienus ir Marijampolę.

Įrengtos 25-ios vidutinio greičio matavimo atkarpos – toli gražu ne pabaiga. Kai visi vidutinio greičio matuokliai pradės veikti realiu režimu, LAKD įvertins jų efektyvumą ir poveikį eismo saugumui. Tuomet, pasak V. Andrejevo, bus sprendžiama, kur dar reikėtų statyti naujus matuoklius, kaip plėsti jų tinklą. Juk tai – nepigus malonumas, projekto kaina – 1,5 mln. eurų, įskaičiuojant ir priežiūrą per metus.

 

Rekomenduojami video