Nuošaliame Prienų rajono Pašventupio kaime ūkį valdanti vieniša moteris sulaukė pasalūniško puolimo. Nežinomi piktadariai į karvės pašarą ganykloje pribėrė vinių. Tuo ūkininkės bėdos nesibaigė.

Iš neteisingai apkaltintos ūkininkės policija atėmė teisėtai įsigytą ginklą. Tačiau blogų darbų ir melo kojos trumpos – karvutė išgyveno, vienas policijos vadovų ištaisė pavaldinių klaidą, ir ūkininkė savo nuošalioje sodyboje piktadarius vėl gali pasitikti su ginklu rankoje.

Taikos pypkės neuždegė

Apie Pašventupio kaime gyvenančios ūkininkės Reginos Garmienės konfliktą su Prienų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėju Donatu Šimukoniu „Valstiečių laikraštis“ rašė prieš metus (2015 07 20, „Žūtbūtinė kova dėl žemės pėdos“).

Konfliktas tąkart kilo, kai minėtas valdininkas užsėjo Danutei Skiecevičienei priklausančią žemę. Gal Panevėžio rajone gyvenanti senjorė apie tai net nebūtų sužinojusi, bet atsitiktinumas lėmė, kad valdininko vežimas užvažiavo ant kieto akmenuko. Savininkė savo žemę buvo išnuomojusi ūkininkei R.Garmienei, o šios nedidelio ūgio moters nedrįsta pastumti net Prienų rajono vyrai milžinai, ką jau kalbėti apie kuklias Žemės ūkio skyriaus vedėjo galimybes.

Prieš metus įvykusio R.Garmienės ir vedėjo D.Šimukonio pokalbio liudininku buvo ir „Valstiečių laikraščio“ korespondentas, to pokalbio įrašas pasiekė ir ikiteisminį tyrimą atlikusių policijos tyrėjų rankas ir taip išgelbėjo ūkininkę nuo didesnių nemalonumų.

Su konflikto esme supažindintas Prienų r. meras Alvydas Vaicekauskas tikino su D.Šimukoniu pasikalbėjęs kaip vyras su vyru. Deja, tolesni įvykiai leidžia daryti išvadą, kad Žemės ūkio skyriaus vedėjas paprasčiausiai ignoravo mero patarimą atsiprašyti ūkininkės ir gyventi taikiai bei ramiai. „Valstiečių laikraštis“ irgi pasiūlė vedėjui nepasididžiuoti, su ūkininke surūkyti taikos pypkę ir pagaliau išspręsti įsisenėjusią problemą.

„Kokią problemą? Aš su ja nesusipykęs ir nesuprantu, ką ir kam esu padaręs?“ – aiškino D.Šimukonis.

Dėl šio įvykio apgailestavo ir Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Visockas, tačiau raštu pasiteisino, kad ūkininkė nepateikė įtikinamų įrodymų, kurie būtų pagrindas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą D.Šimukonio atžvilgiu. O kaipgi moralinis valdininkų įvaizdis?

Užsirašė numerius

Rusai turi taiklų posakį: „Kol griaustinis nesugriaudės, mužikas nepersižegnos“. Šis posakis, ko gero, labai tiktų aprašomo konflikto atveju. Štai praėjusių metų spalį R.Garmienė Prienų policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad jaučiasi persekiojama ir stebima.

„Gyvenu nuošaliame vienkiemyje, todėl turiu atidžiau rūpintis savo ir savo ūkio apsauga. Kiekvienas nekviestas svečias kelia įtarimų. Kaip jūs jaustumėtės, jeigu prie nuošalios jūsų sodybos kažkas šmirinėtų, žvalgytųsi ir fotografuotų. Juk ir jūs įtartumėte, kad toks žmogus turi negerų tikslų. Spėjau užfiksuoti automobilio valstybinius numerius ir apie tai pranešiau policijai“, – aiškino motyvus R.Garmienė.

Pagal automobilio valstybinį numerį Prienų policijos pareigūnai sužinojo, kad tas paslaptingasis stebėtojas buvo Kazys Šimukonis, t. y. to paties Žemės ūkio skyriaus vedėjo tėvas.

Apklausiamas policijoje K.Šimukonis paaiškino esą tą dieną važiavęs netoli R.Garmienės ūkio esančiu keliuku į savo ganyklas, taip pat užsukęs pas savo draugą. Jis patikino neturintis užmačių persekioti V.Garmienę.

Abiejų Šimukonių apklausa įvykis ir pasibaigė, o Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja Rosita Mieldažytė padarė išvadą, kad viešoji tvarka nebuvo pažeista. Pritrūko objektyvių įrodymų, kad būtų galima apkaltinti Šimukonius nedideliu chuliganizmu. Tačiau, kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Ūkininkės R.Garmienės manymu, apklausa buvo naudinga ir kaip prevencijos priemonė.

Karvutę pašėrė vinimis

Ūkininkė Regina apstulbo, kai kartą pamatė kraujais plūstančią savo karvutę. Tą pačią, kurią prieš mėnesį nufotografavo Žemės ūkio skyriaus vedėjas D.Šimukonis, bandydamas įrodyti, kad nuo grandinės nutrūkusi R.Garmienės karvė ganėsi jo pievoje. Kaip įrodymą valdininkas Pakuonio seniūnei tąkart pateikė pareiškimą ir karvutės snukio nuotrauką, tačiau iš jos niekaip negalėjai nustatyti, kur ta karvutė ganėsi, nors vedėjo ir ūkininkės sklypai ribojasi.

„Paskambinau veterinarijos gydytojui, papasakojau simptomus ir paprašiau atsivežti magnetą – įtariau, kad kažkas mano karvutę pašėrė vinimis“, – pasakojo anksčiau zootechnike dirbusi Regina, prisiminusi atvejį, kai ant jos į sodybą vedančio keliuko kažkas buvo išbarstęs kelias saujas vinių.

Atvykęs veterinarijos gydytojas patvirtino ūkininkės įtarimus – karvutės skrandyje yra vinių. Tai jis patvirtino ir pažyma. Kas taip niekšingai galėjo pasielgti?

„Nujaučiu, tačiau neturiu įrodymų. Tegul to žmogaus veiksmus įvertina Dievas“, – kalbėjo Regina.

Nežinomo piktadario veiksmus paprašėme įvertinti ir D.Šimukonį, juk jo ir ūkininkės Reginos sklypai ribojasi, taigi dėl vinių galėjo nukentėti ne tik ūkininkė.

„Nieko apie tai nežinau, todėl nekomentuosiu“, – rėžė D.Šimukonis.

D.Šimukonis

Ikiteisminis burbulas

Besirūpindama karvute, ūkininkė net nenujautė, kad vedėjas D.Šimukonis ir jo brolis kaip tik tomis dienomis Prienų r. policijos komisariatui pateikė pareiškimą, esą ji prieš keturis mėnesius nukūlė jų kviečius. Pareigūnai šių metų kovo 16 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau netrukus jis subliuško – Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Jonas Gylys jį be užuolankų nutraukė jau gegužės 9 d.

Prokuroro pasirašytame nutarime, be kita ko, rašoma: „Ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys leidžia teigti, kad D.Skiecevičienei priklausančiame žemės sklype D.Šimukonis neturėjo teisės sėti grūdų ar kitaip disponuoti šiuo sklypu, nes susitarimo tarp jo ir D.Skiecevičienės nebuvo. D.Skiecevičienė šį žemės sklypą yra išnuomojusi R.Garmienei.“

Taigi parašyta labai aiškiai – jeigu neturėjo teisės šiame sklype sėti, tai neturėjo teisės ir kulti ar dar ką nors daryti. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau baudžiamasis buldozeris jau traiškė ūkininkės teises.

Ranka nesudrebėtų

Nutiko tai, ką sunku logiškai paaiškinti. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, R.Garmienei buvo panaikintas leidimas laikyti ir nešiotis ginklą – revolverį „Jaguar“.

„Prienų policijos pareigūnų paklausiau, kokiu pagrindu iš manęs atimtas ginklas? Ar aš esu nuteista? Ne! O gal jie buvo įsitikinę, kad būsiu nuteista?“ – retoriškai klausė ūkininkė Regina.

Padėtis darėsi absurdiška – ginklas ūkininkei nebuvo grąžintas net ir nutraukus ikiteisminį tyrimą. Moteris jau ketino savo teises ginti teismuose ir eiti iki pat Europos Žmogus Teisių Teismo Strasbūre, tačiau padėtį išgelbėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Alvydas Jurgelevičius.

„Prisipažįstu, pas viršininko pavaduotoją prasiveržiau suktumu, nes pavaldiniai visaip stengėsi, kad pas jį nepatekčiau. Prasiveržiau ir iš širdies išklojau visą savo istoriją“, – prisiminė Regina.

Už pavyzdingą tarnybą ir gerus darbo rezultatus net 63 kartus skatintas ir nuo 2013 m. šias pareigas einantis A.Jurgelevičius negalėjo patikėti ūkininkės papasakota istorija. Patikrinęs faktus, jis atsiprašė ūkininkės už savo pavaldinių veiksmus. Ginklas ir leidimas jį laikyti R.Garmienei buvo grąžinti per kelias dienas.

Vis dėlto ar nesudrebėtų R.Garmienės ranka, jei reikėtų paspausti revolverio gaiduką? „Lemiamais gyvenimo momentais elgiuosi ryžtingai. Žinau įstatymus, treniravausi šaudykloje. Patikėkite – mano ranka nesudrebėtų“, – atsakė nuošalioje sodyboje gyvenanti moteris.

Sąstingis savivaldybėje

Martynas Butkevičius, Prienų r. savivaldybės tarybos Bendruomenių ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Su ūkininke nutikusi istorija rodo, kad Prienų rajono savivaldybės valdininkai atvirai demonstruoja, kad jie gali nebaudžiami elgtis kaip panorėję. Mano nuomone, visos valdiškos tarnybos glaudžiai susijusios – ranka ranką plauna. Rajono valdžia rūpinasi ne paprastų žmonių, bet tunkančių valdininkų sluoksnio reikalais. Kitaip būtų gėda štai taip pulti paprastą kaimo moterį.

Gerai, kad ji atkakli – silpnesnis žmogus jau būtų palūžęs. Apstulbau sužinojęs, kad buvo bandoma iš ūkininkės atimti net ginklą, kuris šiais laikais gyvenant nuošalioje sodyboje yra tiesiog būtinas. Deja, mes, ūkininkai, savivaldybėje esame mažuma, todėl tik savo jėgomis susidariusios padėties pakeisti negalime.

Nusivyliau ir atlaidžia mero pozicija. Bendruomenių ir kaimo reikalų komitetas ir rajono Ūkininkų sąjungos skyrius jį ne kartą informavo apie Žemės ūkio skyriaus vedėjo veiklą, tačiau atsakymo nesulaukėme. Turbūt valdininkai nenujaučia artėjančių rinkimų audros, kuri, tikiuosi, nušluos juos kaip pernykščius lapus.