Jungtinėms Valstijoms (JAV) atakavus Sirijos kariškių oro bazę, iš kurios kilo lėktuvai, vykdę chemines atakas šiaurės vakarinėje šalies dalyje, tikėtinas diplomatinių santykių paaštrėjimas su Rusija, kuri nuosekliai palaiko Bašaro al Asado (Bashar al-Assad) režimą. Tačiau Rusija neturėtų veltis į tiesioginę karinę konfrontaciją, teigia Vytauto Didžiojo universiteto politologas dr. Giedrius Česnakas.

Kita vertus, politologas atkreipė dėmesį, kad pats B. al Asadas su cheminėmis atakomis įstūmė jį palaikančią Rusiją į nepatogią padėtį. Rusija, kuri nori būti žaidėja Vidurio Rytuose, dabar nebeturi kur dėtis, tad toliau palaikys diktatorių, tačiau jos pozicijos taikos derybose, prie kurių veikiausiai bus grįžta, bus silpnesnės dėl cheminių atakų, interviu Eltai teigė VDU politologas.

- Kaip vertintumėte JAV veiksmus Sirijoje ir kokią matytumėte jų perspektyvą?

- JAV veiksmus Sirijoje turėtume vertinti kiek platesniame kontekste nei Sirijos krizė ar įvykdyta cheminė ataka. Mes turime vertinti tai, kad naujasis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), kuris laikėsi labai griežtos pozicijos ir sakė, kad jis bus stipresnis prezidentas tarptautinėje arenoje nei Barakas Obama (Barack Obama), turėjo nusiųsti žinutę, jog yra pasirengęs imtis labai stiprių atsakomųjų priemonių, jeigu atsiranda poreikis.

Šiame kontekste mes turime vertinti Šiaurės Korėjos klausimą, apie kurį dabar kalbama, Siriją parodyti prieš artėjančias derybas su Kinija, kad JAV yra stipri valstybė ir nusiteikusi elgtis labai ryžtingai, jeigu nebus atsižvelgiama į jos politiką ar jos deklaruojamas vertybes.

- Kodėl D. Trampas padarė tai, ko nepadarė B. Obama?

- Mes turime pripažinti, kad B. Obama kovoje su terorizmu dažnai pasitelkdavo įvairius smūgius, pavyzdžiui, dronais, tačiau B. Obama ieškojo diplomatinių galimybių spręsti cheminio ginklo problemą ir nenorėjo siųsti JAV sausumos pajėgų karių būtent į Siriją, ko, manoma, kad galiausiai reikėtų, jeigu būtų norima nuversti B. al Asado režimą.

Šiuo atveju D. Trampo pasirinkimas ir smūgiai yra tiesiog pasirinkimas iš turimų instrumentų, nes smūgiai buvo nukreipti į karinių oro pajėgų bazę. Apie juos buvo iš anksto pranešta Rusijai, kad ji patrauktų savo karius. Neabejotina, kad Rusija pranešė ir Sirijos režimui apie tą smūgį. Buvo bandoma sunaikinti infrastruktūrą, kad nebūtų galimybių kilti ir leistis lėktuvams, tačiau nepaveikti patį režimą labai plačiai.

- Nepaisant D. Trampo kontroversiško portreto, kai kurie analitikai socialiniuose tinkluose svarsto, kad tokie veiksmai parodo, kad Amerikoje valdžioje vis dėlto tikrai yra respublikonai. Ar sutiktumėte su tuo?

- Taip, galima iš dalies sutikti, nes respublikonai yra dažniausiai linkę atsakyti stipresniais, akivaizdesniais kariniais instrumentais. Bet mes neturime pamiršti, prie kokios eskalacijos tas potencialiai galėtų vesti. Dabar yra labai svarbus pačios Rusijos klausimas, kiek ji potencialiai galėtų padidinti paramą Sirijos režimui ar kažkur eskaluoti problemas, kad ir Ukrainoje, nes viskas šiuo atveju yra susiję.

Akivaizdus CNN, arba žiniasklaidos, efektas politikai net ir D. Trampo kalboje išryškėjo, kad pamatyti vaizdai privertė imtis atsakomųjų priemonių, kad jis būtų laikomas stipriu prezidentu ir sprendžiamos problemos. Bet vėlgi, kyla klausimas, ar JAV yra nusiteikusios tęsti karinės infrastruktūros Sirijoje naikinimą, ir koks bus galiausiai rezultatas, ar tai paveiks režimą, ar jį labai susilpnins? Kol kas negalime pasakyti. Aišku, tai labai apribos galimybes vykdyti režimui smūgius, tuo pačiu apribos galimybes ir kovoti su ISIS (Islamo valstybe - ELTA).

- Kaip vertinate Rusijos reakciją?

- Rusijos pasakymas, kad tai yra smūgis prieš suverenią valstybę, yra ginantis. Natūraliai Rusija kitos reakcijos negali turėti, ir kai Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje bus rengiamas posėdis, Rusija neabejotinai kaltins JAV pažeidus Sirijos suverenitetą ir galimybes spręsti vidaus klausimus taikiomis priemonėmis. Atsižvelgiant į visą kontekstą, aš nemanau, kad Rusija imsis kažkokios labai kitokios taktikos negu dabar deklaruoja. Patys vykdydami panašius veiksmus jie sako, kad tai yra legitimu, o kai oponentai imasi veiksmų gindami civilius gyventojus nuo cheminių atakų, juos jau laiko agresoriais.

Be abejo, bus įdomu pamatyti ir Vladimiro Putino reakcijas, ir neatmeskime, kad tai gali būti ne tik Sirijoje, gali būti reakcijos ir Ukrainoje ar kitur - galbūt provokacijos. Nepamirškime, kad D. Trampas dar tik trečią mėnesį yra JAV prezidentas, ir dabar jau prasidėjo JAV užsienio ir saugumo politikos testavimas, kuris bus ir iš Kinijos, ir iš Rusijos pusės.

- Atkreipėte dėmesį, kad Rusija buvo perspėta prieš pradedant veiksmus. Jos reakcija apsiribojo retorika. Ar tai neliudija, kad galbūt Rusijos parama B. al Asado režimui nėra tokia jau vienareikšmė?

- Rusijos paramą Asado režimui reikėtų vertinti platesniame kontekste. Rusija nori sugrįžti į Vidurio Rytų politiką ir dabar mato kaip galimybę tai padaryti su Sirija. Be to, nepamirškime, kad Rusija turi dislokavusi S300 raketas Sirijoje, kurios yra priešlėktuvinės gynybos raketos, ir jos nesuveikė. Jos veikiausiai nebuvo įjungtos.

Todėl Rusija bent jau diplomatiškai labai negatyviai pasisakys apie JAV veiksmus, tačiau tiesioginio atkirčio prieš JAV tai sunku būtų numatyti. Tuo labiau, kad jai imtis veiksmų kainuotų labai brangiai dėl vis dar besitęsiančių ekonominių sankcijų, dėl biudžeto problemų, o didesnis karinių pajėgų, įrangos dislokavimas yra susijęs su kaina ir didėlėmis išlaidomis. Galima tikėtis ne visai tikėto atsako ir ne visai Sirijoje, bet būtent Sirijos stiprinimui Rusija turi pakankamai ribotas lėšas ir galimybes.

- Taigi Trečiojo pasaulinio karo užuomazgų neįžvelgiate?

- Žinote, karai prasideda nuo smulkių dalykų. Tai priklausys nuo atsako, bet neabejotina, kad Rusija į tiesioginį karinį konfliktą su JAV nesivels. Būtent Sirija yra ta erdvė, kur JAV ir Rusija kovoja, bet netiesiogiai. Tas netiesioginis interesų susikirtimas ir kova, skirtingų grupių finansavimas šiek tiek primena Šaltojo karo laikus.

- Kokią tolesnę įvykių eigą matytumėte?

- Kol kas tą įvykių eigą labai sunku prognozuoti, nes mes turime pamatyti, kokios bus pozicijos Rusijos atžvilgiu ir kaip į jas bus JAV priverstos atsakyti. Diplomatinis paaštrėjimas tarp Rusijos ir JAV, kurio Lietuvos apžvalgininkai labai bijojo, panašu, kad jis artimiausiu metu neįvyks. Galbūt šie įvykiai sustiprins JAV dėmesį Europai ir bus pradėtas platesnis bendradarbiavimas karinėje dimensijoje su Europos valstybėmis, bus mažiau neigiamų pasisakymų apie NATO, bet galbūt bus reikalavimų, kad ir kitos NATO šalys prisidėtų prie tokių žiaurių išpuolių Sirijoje prevencijos ir kažkokio karinio įsitraukimo, jeigu vyks eskalacija.

- Iš kitos pusės, ko galima tikėtis iš tam tikrus svertus lyg ir prarandančios Rusijos, kuri tarsi buvo matoma laimėtoja Sirijos karo kontekste?

- Nemanau, kad Rusija buvo suinteresuota tokia cheminio ginklo ataka, veikiausiai B. al Asadas įvykdė nepasitaręs su Rusija tokią ataką, ir tai nėra jos interesas. Matome, kad Asadas ne kartą yra pastatęs Rusiją į nepatogią padėtį.

Rusija negali dabar jau palikti B. al Asado nuošalėje ir turėtų palaikyti jį, kitos išeities kaip ir nėra. Klausimas, kiek Rusija sugebės paspausti B. al Asadą, kad nebūtų ateityje panašių išpuolių, ir aš neabejoju, kad bus bandoma sėsti prie taikos derybų stalo. Jos tęsiasi jau kurį laiką, buvo ir tarp Džono Kerio (John Kerry, buvęs JAV valstybės sekretorius - ELTA) ir Sergejaus Lavrovo (Rusijos užsienio reikalų ministro - ELTA) daug susitikimų, taip pat ir pernai. Veikiausiai bus bandoma sugrįžti prie labai intensyvių taikos derybų, tačiau šiuo atveju, po cheminio ginklo atakos, Rusijos derybinės pozicijos yra kiek susilpnėjusios.

- Dėkoju už pokalbį.