„Vasara – geriausias laikas atsipalaiduoti, medituoti, džiaugtis bei sveikatintis, nes pati gamta teikia atgaivą sielai ir kūnui. Atsigulkime ant smėlio ar žolės, užmirškime problemas, atsipalaiduokime“, – ragina ilgametis jogos, čigongo, meditacijų, Su Džok, masažų, kvėpavimo praktikų ir kitų alternatyviosios medicinos sričių mokytojas Arūnas Jonuškis.

Džiaukimės aplinka

A.Jonuškis teigia pastebėjęs, jog daugelis žmonių skubėdami, spręsdami kasdienio gyvenimo problemas nuolat patiria neigiamų emocijų bei įtampos. Jie nebemoka džiaugtis, stebėtis, žavėtis aplinkos grožiu.

Vasara – pats laikas išeiti iš užburto rūpesčių rato, apsidairyti aplink. „Kai žiūri į aplinką stebėdamasis, žavėdamasis, – pailsi psichika“, – sako jis ir ragina užsiimti veikla, žadinančia geras emocijas, kuo daugiau judėti, važinėti dviračiu.

Jis taip pat pataria kiekvieną rytą kuo ilgiau rąžytis. Ne minutę ar dvi, o 10 minučių, gal pavyks ir ilgiau. Rąžantis aktyvinama jan energija, kuri kūną budina, lengvina, o dvasią šviesina, kelia, džiugina. Kuo ilgiau rąžysimės, tuo daugiau kūnas patirs lengvumo, tuo daugiau gausime džiaugsmo energijos, – teigia alternatyviosios medicinos atstovas.

Arūnas Jonuškis primena, kad itin stiprų poveikį turi ne vien mechaniškas kvėpavimas, bet ir su įkvėpimu bei iškvėpimu išgyvenamos džiugios emocijos.

Vaikščiokime basomis

Vasarą A.Jonuškis pataria keltis kuo anksčiau, kol nuo žolės dar nenudžiūvo rasa. Ši turinti gerą energetinį poveikį, todėl sveikatos labui labai pravartu pavaikščioti po rasotą žolę, nusiprausti ja veidą. „Galima net paklode perbraukti per rasą ir ta paklode apsigaubti“, – pataria jis.

Basomis sveika vaikščioti ne tik po rasotą žolę, bet ir per akmenukus ar kankorėžius, nes šie pamasažuos pėdose esančius taškus, kurie atitinka tam tikrus vidaus organus, todėl jau po savaitės ar kelių pajusite sveikatos pagerėjimą. A.Jonuškis turi pavyzdžių, kad tokiu būdu žmonėms išnyksta ilgą laiką kamavusios bėdos, pavyzdžiui, pagerėja virškinimas. Tie, kurie patys tai pajuto, stengiasi taip pavaikščioti kiekvieną rytą.

Išsitrinkime žolelėmis

Dar vienas jogos mokytojo patarimas – apsitrynimai vaistažolėmis. Susirinktas žoles reikia sumalti mėsmale ar trintuvu, ant jų užpilti litrą vandens, įdėti kelis šaukštus druskos. Po kiek laiko, kai druska jau ištirpusi, žoles ištraukti iš vandens ir išsitrinti kūną. Tai daryti itin naudinga besiskundžiantiems kojas traukiančiu mėšlungiu. Žolelėse esančios naudingosios medžiagos per odą patenka į organizmą ir suteikia jam sveikatos bei žvalumo.

„Jei kas rytą ir vakarą trinsitės vaistažolėmis, poveikį galite pajusti jau po savaitės“, – žada A.Jonuškis.

Šiai procedūrai tinka įvairiausios žolės, geriausiai – turinčios stipresnį poveikį, pavyzdžiui, dilgėlė. Žoles galima užpilti tiek šaltu, tiek karštu vandeniu, galima net kelias minutes pavirti.

Žiemą šias procedūras galima pasidaryti iš susidžiovintų žolelių.

Kvėpuokite

Meditatyvaus kvėpavimo pratimų mokantis A.Jonuškis primena, kad itin stiprų poveikį turi ne vien mechaniškas kvėpavimas, bet ir su įkvėpimu bei iškvėpimu išgyvenamos džiugios emocijos.

„Kvėpuodami žiūrėkite į debesis, traukite į save jūros gaivą, svaiginantį gėlių kvapą. Mėgaukitės aromatu ir paleiskite visas problemas. Jei norite parūkyti – uostykite vingiorykštės, liepų žiedų, gėlių, citrinos žievelės kvapą. Darykite tai 3–4 kartus per dieną, ir išnyks depresyvios būsenos. Žmonės per daug galvoja, dėl to pablogėja kraujotaka jų galvoje. Reikia išmokti negalvoti, paleisti mintis, būti čia ir dabar. Beje, citrinos, apelsino žievės kvapas tonizuoja ir aktyvina, padeda įveikti liūdesį.“

Dar vienas patarimas – kuo dažniau apsipilkite tyru tekančios upės vandeniu. Jis, surinkęs žemės gelmių, žolynų, medžių šaknų dvasią, suteiks sielai džiaugsmo, kūnui – energijos.

Gerkite vaistažolių girą

Paskutinius 10 metų A.Jonuškis itin domisi maisto rauginimu ir fermentavimu. „Šios mitybos rezultatai mane labai įkvepia“, – sako jis.

Anot jo, itin naudingas gėrimas, kurio galima pasigaminti vasarą, – fermentuota vaistažolių gira. Vaistažolių nauda esanti didžiulė, o raugintų vaistažolių giros dar naudingesnės. Jose yra daugiau gyvybės, gerųjų bakterijų ir grybelių, daugiau fermentų ir peptidų.

Vaistažoles girai A. Jonuškis pataria rinktis pagal sezoną. Štai pavasarį rinkime žydintį šalpusnį, kuris bus naudingas plaučiams. Itin naudinga yra ugniažolės fermentinė gira, fermentuotas šis augalas tampa nebenuodingas, labai gerai veikia virškinimą. Kaštonų žiedų gira labai gerai kraujagyslėms. Gudobelių žiedų gira pastiprins širdį. Tinka dilgėlės, notrelės, ievų, kaštonų, obuolių žiedai, garšvos, šiuo metu dar žydintys lipikai ar vingiorykštė, kuri skystina kraują, yra naudinga kraujagyslių sistemai bei virškinimui.

Kaip pasigaminti sveikatos gėrimą

Norint pasigaminti fermentuotą vaistažolių girą, reikia užvirinti tris litrus vandens, leisti jam atšalti. Tada į tą vandenį įdėti pusę stiklinės medaus (galima ir visą stiklinę), išmaišyti, kol jis ištirps. Į dvigubą marlę kartu su nuplikytu akmenuku sudedame stiklinę žolių – renkamės tas, kurios šiuo metu auga lauke – dilgėles, lipikų žiedus ar kitas. Priešingus marlės kraštus surišame ir turinį atsargiai nuleidžiame į stiklainio dugną. Akmenukas reikalingas tam, kad vaistažolės neiškiltų į paviršių.

Įpilame stiklinę nekaitintų išrūgų arba įdedame arbatos grybą. Išrūgas galima pasigaminti į dvigubą marlę įpylus rūgpienio – skystis, kuris nutekės, ir bus išrūgos.

Užrišame stiklainį dvigubu marliuku su guma, kad nepatektų muselės. Gira rauginama nuo 10 dienų iki kelių savaičių tamsoje, ne mažesnėje nei 20 laipsnių temperatūroje. Gautą girą reikia supilstyti į butelius ir laikyti šaldytuve. Laikant butelius šiltai, šie gali sprogti.

Gerti 15–30 minučių prieš valgį po pusę stiklinės.

Fermentinė gira, anot A.Jonuškio, gerina virškinimą, galvos smegenų kraujotaką, klausą, regą, mažina cypimą, ūžimą ausyse, per aukštą kraujospūdį, migrenos skausmus.

Valgykime raugintą maistą

Galima išmokti rauginti ir fermentuoti beveik visą vegetarinį maistą – vaistažoles, valgomąsias žoles, grūdus, ankštinius, riešutus, uogas, daržoves, vaisius. Žmogaus organizmas augalinius baltymus sunkiai virškina, ir jų įsisavinimas yra tik 3–5 procentai. Išrūgę augalų baltymai savo maistingumu prilygsta mėsai, žuviai, kiaušiniams, – pasakoja A.Jonuškis.

„Rauginti patiekalai ne tik sveiki ir naudingi sveikatai, bet ir be galo skanūs. Dauguma žmonių, pradėję valgyti raugintą ir fermentuotą maistą, be jo nebegali, nes jaučia akivaizdžią naudą savijautai ir sveikatai. Raugintuose produktuose esantys mikroorganizmai normalizuoja žarnyno mikroflorą – padeda pašalinti bloguosius, kenksmingus mikroorganizmus ir pakeičia juos geraisiais. Raugintas ir fermentuotas maistas atkuria organizmo pH lygį, mažina žalingą cholesterolį, skystina kraują, reguliuoja kraujospūdį, gydo vidurių užkietėjimą, valo organizmą, skatina šalinimo procesus, slopina įvairius uždegimus“, – pasakoja jis.

Jis primena, kad senovėje įvairiais rauginiais buvo gydomas padidėjęs skrandžio rūgštingumas: „Dar ir šiandien kaimuose padidėjusį rūgštingumą gydo raugintomis kopūstų, agurkų sultimis. Jas geria po 3–4 gurkšnius 15 minučių prieš valgį. Senoliai, kad rūgštis nekiltų, taip pat patardavo išgerti pusę stiklinės išrūgų ar pasukų 15 minučių prieš maistą. Medus, per pusę sumaišytas su bičių duonele, po šaukštelį sučiulpiamas 15 minučių prieš maistą. Medus ir medaus duonelė yra fermentuoti produktai.“

Kokteilis ir salotos

Iš vaistažolių giros virškinimui gerinti jis pataria pasigaminti ir fermentuotą žaliavalgių kokteilį. Į girą įpilame tokį pat kiekį vandens, dedame žiupsnelį špinatų ar kitų žolių, braškių ar bananų, kriaušių ar obuolių, sutriname trintuvu ir palaikome per naktį. Ryte jau galėsime gerti sveikatinantį gaivų kokteilį.

Kitas skanus ir sveikatai naudingas fermentuotas maistas – raugintos salotos. Sutarkuojame morkas, plonai supjaustome agurkus ir kopūstus. Į kilogramą daržovių dedame desertinį šaukštą druskos, du šaukštus medaus, sumaišome. Parauginame 2–3 dienas ir dedame į šaldytuvą. Skanu ir sveika dėti į sriubas arba valgyti kaip garnyrą.