2015 m. privačios žemės ūkio paskirties žemės rinkos aktyvumas Lietuvoje, palyginti su 2014 m., buvo nedidelis. Įtakos turėjo ne tik vadinamųjų „saugiklių“ įstatymas, bet ir nuo 2015 m. sausio 1 d. įvestas euras, sustojęs žemės ūkio produktų ir maisto prekių eksportas į Rusiją.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, per metus sulaukiama vidutiniškai 20 tūkst. prašymų dėl leidimų parduoti privačios žemės ūkio paskirties žemę, tarnyba išduoda apie 5 tūkst. leidimų šios paskirties žemei įsigyti. Tarnybos duomenimis, užsieniečių aktyvumas siekiant įsigyti dirbamos žemės išlieka labai menkas – iki 2015 m. pabaigos buvo išduoti vos 6 leidimai.

Derlingos ariamos žemės, kurių našumo balas aukštas, kainos po prekybos suvaržymų įvedimo ne tik nesumažėjo, bet padidėjo. Registrų centro duomenimis, vidutinė ariamos žemės kaina 2014 m. paskutinį ketvirtį pasiekė rekordą ir buvo 2 383 eurai už 1 ha. 2015 m. I ketvirtį, juntamai sumažėjus rinkos aktyvumui, buvo užfiksuotas ariamos žemės vidutinės kainos sumažėjimas iki 2 299 eurų. Tai pirmas neigiamas kainos pokytis nuo 2010-ųjų pradžios.

2015 m. žemės ūkio paskirties žemės nuomos aktyvumo augimas, prasidėjęs 2014 m. pradžioje, ir toliau išliko stabilus tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuose. Neabejotinai didžiausią įtaką šiai tendencijai turėjo sugriežtinti žemės įsigijimo reikalavimai, kurie apribojo žemės perpardavimą ir apsunkino jos įsigijimą: žemės ūkio valdų savininkams nuoma tapo parankesnė, o potencialiems žemės pirkėjams išsinuomoti žemę tapo paprasčiau nei ją įsigyti.