Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Valstybinė žemė supriešino kaimynus

Žemės reformos klystkeliais klaidžiojo daugybė Lietuvos gyventojų. Dėl žemėtvarkininkų ir matininkų aferų ir nesąmoningų klaidų nemažai kaimynų, giminaičių ir šeimos narių tapo pikčiausiais priešais. Patys žemėtvarkininkai pripažįsta, kad žemės reforma privirė tiek košės, kad ją dar ilgai srėbsime.

Nesijaučia kaltas

Į „Valstiečių laikraščio“ redakciją kreipęsis Panevėžio rajono Paliūniškio kaimo gyventojas Antanas Bložė papasakojo istoriją, kaip šiemet pavasarį netikėtai neteko apie 30 metų naudoto valstybinės žemės lopinėlio, kuriame buvo pasodinęs juoduosius serbentus.

Šiuos sodinukus iškirto kaimynas, išsinuomojęs šalia A.Bložės sklypo esantį laisvą valstybinės žemės plotą, į kurį pateko ir serbentynas. „Širdį skaudėjo, kai mano augintos uogos lakstė į šalis. Pernai serbentus išgenėjau, tikėjausi gero derliaus“, – krimtosi vyras.

A.Bložė prisipažino, kad neturi valstybinės žemės, kur augino serbentus, nuomos sutarties, bet apeliavo į žmoniškumą: „Negi valstybės tarnautojai negalėjo perspėti, kad sutvarkyčiau reikiamus dokumentus. Galėjo bent informuoti, kad kitas žmogus nori ją nuomoti. O dabar man už nugaros žemėtvarkininkai atidavė žemę kaimynui.“

Kai vyras ėmė varstyti įvairių įstaigų duris ir aiškintis, kam užkliuvo jo sodinukai, teisybės paieškos atsisuko prieš jį patį. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos specialistai jam paskyrė 144 eurų baudą už tai, kad jis valstybine žeme naudojosi neteisėtai.

Vyras baudą sumokėjo, tačiau jaučiasi nepelnytai nubaustas. „Buvau apkaltintas ir nubaustas dėl nežinojimo. Vakarų šalyse kaltę prisiima tarnautojas, kad neišaiškino ir nepadėjo, o mūsų šalyje baudžiamas paprastas pilietis“, – nusivylimo neslėpė A.Bložė.

Sutartimi nepasirūpino

Apie keturiasdešimt metų Paliūniškyje gyvenantis ir ilgus metus Panevėžio rajono poliklinikoje vaikų gydytoju dirbęs vyras prisiminė, kad tais 5 arais, kurių dabar neteko, jam leido naudotis tuometinė agrarinė tarnyba. „Paprašiau, kad duotų daugiau ploto avims ganyti. Man pasakė, kad galiu naudotis. Kurį laiką ten laikiau avis, o vėliau tą plotą užsodinau juodaisiais serbentais. Šiuos uogos labai vertingos, jose gausu vitaminų ir mikroelementų“, – pasakojo sveiką mitybą propaguojantis gydytojas.

Gavęs žodinį leidimą A.Bložė valstybinės žemės nuomos sutartimi nesirūpino, tiesiog žeme naudojosi, ir tiek. Niekas esą nesiūlė ir neragino pasirašyti kokios nors sutarties, o pats nesiteiravo, kokiu būdu reikia įteisinti valstybinės žemės naudojimą. „Juk tuomet daug kas turėjo daržus, ganyklas ir nesuko galvos dėl įteisinimo“,– pridūrė vyras.

Dokumento nepripažino

Paliūniškio gyventojas parodė savo sklypo planą, kuriame nurodyta, kad minimų maždaug 5 arų naudotojas yra Antanas Bložė. Tai – pagrindinis dokumentas, kuriuo rėmėsi teisybės ieškoti ėmęs A.Bložė. Tačiau šio dokumento žemėtvarkininkai nepripažįsta.

NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Aušrinė Lisauskienė „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad NŽT darbuotojai neturi jokių dokumentų, patvirtinančių, kad A.Bložė naudojasi valstybine žeme, kurioje augino serbentus.

Anot NŽT atstovės, vienas Paliūniškio kaimo ūkininkas praėjusių metų gruodžio 29 d. Panevėžio skyriui pateikė prašymą laikinai naudotis 0,25 ha valstybinės žemės sklypu, į kurį pateko ir juodieji serbentai. O pats A.Bložė prašymą nuomoti 3 arų žemės sklypą prie savo namų pateikė šiemet balandžio 6 d.

Anot NŽT direktoriaus pavaduotojo Tomo Laduko, pagrindinis kriterijus, kuriuo remdamasis NŽT Panevėžio skyrius suteikė ūkininkui teisę laikinai naudotis žemės sklypu, kurio dalyje augo A.Bložės serbentai, buvo laikas – jis pirmiau pateikė prašymą. Kas pirmas, tas ir karalius. Tai įteisinta NŽT direktoriaus įsakymu 2012 m. patvirtintame Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos apraše. Jame nurodoma, kad jeigu keli asmenys pretenduoja į tą patį žemės plotą, juo leidžiama laikinai naudotis tam, kuris pirmiau pateikė prašymą.

NŽT atstovai taip pat aiškino, kad šios tarnybos darbuotojai neprivalo nieko informuoti apie gautus prašymus laikinai naudotis valstybine žeme, nes to daryti jų neįpareigoja galiojantys teisės aktai. „Žmogiškai suprantame, kad A.Bložei gaila sodintų serbentų, bet paaiškėjo, jos jis valstybine žeme naudojosi neteisėtai. Tai nustačius, jam buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų aktas ir paskirta bauda“, – aiškino A.Lisauskienė.

NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė taip pat pabrėžė, kad informacija apie laisvą valstybinę žemę skelbiama NŽT interneto svetainėje, dėl laisvų valstybinės žemės plotų galima kreiptis ir į tarnybos teritorinius padalinius.

Konfliktuoti nenori

A.Bložės serbentus iškirtęs Paliūniškio ūkininkas piktinosi, kad be pagrindo įtraukiamas į intrigas. „Savo ateitį noriu susieti su žemės ūkiu ir nenorėčiau, kad dabar man mestumėte šešėlį. Aš sąžiningai išsinuomojau valstybinės žemės sklypą ir dabar jame tvarkausi, kaip man reikia“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė jaunas ūkininkas.

Jis pridūrė, kad kaimynas A.Bložė pats elgiasi nesąžiningai, o kitus tuo kaltina neturėdamas jokios priežasties. Vaikinas tikino, kad pyktis su A.Blože nenorintis, tačiau kaimynas vis rašo skundus, kviečia pareigūnus.

Kontroliuoti sudėtinga

Buvusio vienos apylinkės agrarinės tarnybos vadovo vertinimu, tokių atvejų, kai žmonės neteisėtai naudojasi valstybine žeme, yra nemažai. Vieni į tokią situaciją pakliūva dėl nežinojimo, kiti tiesiog užmerkia akis ir mano, kad niekam neužklius. Anot jo, sukontroliuoti visus, kurie nelegaliai naudojasi žeme, gana sudėtinga.

Nenorėjęs prisistatyti pašnekovas (jo pavardė redakcijai žinoma) pabrėžė, kad tuometinės agrarinės tarnybos be nuomos sutarčių niekam žemės šiaip sau nedalijo. „Gal tam žmogui kas nors ir sakė, kad jis ramiai naudotųsi valstybine žeme, bet tai nereiškia, jog nereikėjo tvarkytis dokumentų. Nesvarbu, kokios buvo aplinkybės, bet valstybinės žemės naudojimas turi būti įteisintas“, – konstatavo jis.

Matavo, kaip mokėjo

Žemės reformos pradžioje agrarinei tarnybai vadovavęs vyras sakė dabar nepavydintis nei NŽT specialistams, nei žmonėms, turintiems problemų dėl žemės. „Vykdant žemės reformą padaryta tiek painiavos, kad dabar neįmanoma išsrėbti privirtos košės. Juk reformos pradžioje žemė buvo matuojama neturint jokių planų, vėliau buvo matuojama sieksniais. Tuomet buvo nubraižyta daug gerokai šleivų planų. Pasikeitė šimtai žemėtvarkininkų ir matininkų, nuolat keitėsi įstatymai. Tad galima įsivaizduoti, koks dabar yra sklypų tikslumas ir reformos rezultatai. Nauji specialistai dabar klaidžioja tarsi tamsiame kambaryje“, – teigė pašnekovas.

Jis įsitikinęs, kad vienintelis būdas įveikti šitą painiavą – surengti visuotinę žemės sklypų inventorizaciją. Tam reikėtų panaudoti europinės paramos lėšas. „Kol dar yra paramos žemės konsolidacijai, reikia aktyviai rengti projektus ir masiškai konsoliduoti sklypus. Reikėtų imtis didesnių projektų – konsoliduoti ne kelių kaimų, o visos kadastro vietovės žemės sklypus. Tada išlįs visi nesutvarkyti galai ir nebeliks problemų dėl žemės“, – būdą, kaip taisyti žemės reformos klaidas, siūlė buvęs žemėtvarkininkas.

Rekomenduojami video