Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Valstybinę žemę parduoti ūkininkams ar perkelti į Marsą?

Ne vienam ūkininkui į jo žemę įsiterpę valstybinės žemės sklypai tampa tikru galvos skausmu. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimas šiuo metu sustabdytas, tačiau nedidelius įsiterpusius plotus leidžiama įsigyti. Bet ne visiems lemta pasinaudoti tokia teise. Kodėl ūkininkai, sumokėję už tokių sklypų projektavimo ir kadastrinių matavimų darbus, atsimuša į sieną?

Pasiūlė pirkti

Vienas iš tokių ūkininkų – ne tik Rokiškio krašte, bet ir Lietuvoje gerai žinomas Vytautas Šlikas, ilgus metus buvęs šio krašto ūkininkų organizacijos lyderiu. Kelerius metus rokiškėnas laukė, kad jam būtų leista įsigyti į nuosavos žemės laukus įsiterpusius valstybinės žemės plotelius. Ūkininkas sakė sumokėjęs už tų sklypų projektavimo darbus ir kadastrinius matavimus, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) jų pirkti neleidžia.

Ploteliai nedideli, bet negali būti tikras, kad neatsiras koks „skrajojantis olandas“, nešinas žemės grąžinimo išvada, pagal kurią nusitaikys į ūkininko dirbamą ir prižiūrimą valstybinę žemę. Tokių atvejų apstu, juk žemės kilnojimo procesas, unikalus lietuviškas reiškinys, dar nepasibaigęs.

„2014 metais Nacionalinė žemės tarnyba atsiuntė raštą, kuriame man siūlė nusipirkti tris valstybinės žemės plotelius, esančius prie mano laukų. Ta pati tarnyba pasiūlė atlikti kiekvieno plotelio kadastrinius matavimus ir parengti projektus. Užsakiau tuos darbus, tiesa, vieno plotelio (0,35 hektaro) neėmiau, nes jis yra tolėliau, apaugęs krūmais. Už darbus sumokėjau dar lietuviška valiuta – 1 800 litų ir laukiau, kada galėsiu pirkti paruoštus du valstybinės žemės sklypelius – apie 1,1 ir 0,4 hektaro. Po kurio laiko tarnyba pranešė, kad žemės neparduos, nes šalia eina keliukas. Prie didesnio sklypo jis yra, bet prie kito, mažesnio, jokio keliuko nėra“, – pasakojo V.Šlikas.

Užkliuvo keliukas

Valstybinė žemės ūkio paskirties žemė šiuo metu neparduodama, tačiau Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme yra numatytos kelios išimtys. Viena jų taikoma įsiterpusiems valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotams. Privačių žemės sklypų savininkai, kurie valdo tarp jų nuosavų sklypų įsiterpusią valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, gali ją įsigyti, jeigu kaimo gyvenamosiose vietovėse jos plotas ne didesnis kaip 1 hektaras.

Teisės aktuose numatyta ir išlyga, kad savininkui įsiterpę valstybinės žemės plotai parduodami, jeigu juose negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų.

Kai NŽT Rokiškio skyriaus vedėjo Arvydo Šarkos pasiteiravome, kodėl V.Šlikui neleista įsigyti 1 hektaro nesiekiančio sklypo, šis pirmiausia priminė, kad šiuo metu valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, ir pridūrė, kad ūkininkui buvo atsakyta ir paaiškinta, kodėl jis negali pirkti tos žemės.

„Iki 1 hektaro galima įsigyti, jeigu plotas atitinka įsiterpusios žemės statusą, t. y. ten nėra privažiavimo kelio, yra dar ir kitų sąlygų, kurios buvo nurodytos ūkininkui pateiktame atsakyme“, – nedaugžodžiavo NŽT atstovas.

V. Šlikas

 Išvada – parduoti negali

„Valstiečių laikraštis“ V.Šliko atvejį paprašė pakomentuoti NŽT centrinio padalinio, tačiau po jų atsiųsto atsakymo nepasidarė aiškiau, kodėl rokiškėnui nebuvo leista įsigyti mažesnio suprojektuoto sklypo.

 „Situacijos nagrinėtos dar 2015 metais Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriuje, apskundus skyriaus sprendimą, išnagrinėta ir Nacionalinės žemės tarnybos centriniame padalinyje. Direktoriaus vardu buvo parengtas ir pateiktas atsakymas, kad pageidaujami pirkti žemės sklypai piliečiui yra išnuomoti ir suformuoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais, ir padaryta išvada, kad žemės sklypai negali būti laikomi įsiterpusiais valstybinės žemės plotais, todėl jie negali būti parduodami“, – lakonišką atsakymą pateikė NŽT.

Pernai ūkininkas NŽT Rokiškio skyriui parašė naują prašymą pirkti minėtus sklypus. Kadangi, pasak NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiosios specialistės Aušrinės Lisauskienės, situacija buvo išnagrinėta dar 2015 m. ir aplinkybės nepasikeitusios bei nepakeistos teisės aktų nuostatos, NŽT negalėjo prašymo tenkinti ir apie tai jį pakartotinai informavo.

„Gavusi šio piliečio prašymą, Nacionalinė žemės tarnyba suprojektavo du sklypus nuomai. Jis 2015 metais sumokėjo tam tikrą pinigų sumą už dviejų žemės sklypų suprojektavimą nuomai, o ne įsigijimui iš valstybės, todėl nėra pagrindo jam grąžinti sumokėtų pinigų“, – pabrėžiama NŽT atsakyme.

Laukė pokyčių

V.Šlikas sakė turėjęs vilties, kad šiemet Seimas pavasario sesijoje išspręs šį klausimą. Tada buvo svarstomos parlamentaro Andriejaus Stančiko pasiūlytos minėto įstatymo pataisos, kurios leistų be aukciono įsigyti didesnius (iki 10 hektarų) įsiterpusios valstybinės žemės plotus, taip pat besiribojančius su ūkininkų laukais valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus.

„Seime pakilojo tą klausimą, pasiginčijo, ar parduoti iki 2, 5, ar iki 10 hektarų plotus ūkininkams, kurie yra apmokėję už projektavimą ir kadastrinius matavimus, ir tuo, matyt, viskas pasibaigė. Dabar savivaldybė atsiuntė deklaraciją, kad už tuos man suprojektuotus žemės plotelius sumokėčiau apie 35 eurus nuomos mokesčio. Jeigu neleidžia pirkti žemės, tada tegu grąžina man pinigus už projektavimą ir kadastrinius matavimus ir tą žemę kelia į Marsą ar Mėnulį“, – valdininkams išeitį ironiškai siūlo ūkininkas.

V.Šlikas, tarybiniais metais vadovavęs stambiam daugiašakiam ūkiui, kuris dirbo didžiulius žemės plotus, apgailestavo, kad dabar nusirista iki to, jog iš žemdirbių šaipomasi. „Tokių kaip aš, sumokėjusių pinigus už žemės matavimus ir nieko negaunančių, yra nemažai. Istorija su tais žemės ploteliais rodo, kad mūsų valstybės valdymas pūva“, – be užuolankų rėžė rokiškėnas.

Apgintų nuo išvadų pirkėjų

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui A.Stančikui pristatinėti V.Šliko nereikia. Parlamentaras sakė girdėjęs apie šio ūkininko rūpesčius dėl valstybinės žemės pirkimo. „Jeigu įsiterpęs plotas didesnis nei hektaras, pagal dabar galiojantį įstatymą iš tikrųjų jo pirkti negalima. Esu įregistravęs pataisą, kad būtų leista be aukciono įsigyti didesnius įsiterpusius valstybinės žemės sklypus. Siūliau padidinti iki 10 hektarų, bet dėl to galima diskutuoti ir plotą mažinti.

A. Stančikas

Mažesnius nei hektaras plotelius ir dabar galima pirkti, bet ten yra niuansų. Jeigu yra galimybė suformuoti atskirą sklypą, pavyzdžiui, yra kelias, tada gali būti priimtas sprendimas tam ūkininkui, šalia kurio laukų yra valstybinė žemė, jos neparduoti. Bet jeigu plotelis mažas, abejotina, ar kas kitas jį norės dirbti. Jeigu ūkininkas nori jį dirbti, reikėtų tam ir sudaryti sąlygas. Manau, mūsų valdininkai kartais perlenkia lazdą gindamiesi viešuoju interesu“, – svarstė parlamentaras.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas yra užregistravęs pataisas, kad ūkininkai galėtų už vidutinę rinkos vertę ne aukciono būdu įsigyti ir savaiminiu mišku apaugusius įsiterpusius valstybinius plotus. A.Stančikas aiškino, kad siūlomais įstatymų pakeitimais būtų sudarytos sąlygos sparčiau sujungti žemės sklypus, efektyviau panaudoti žemės ūkio paskirties žemę, taip pat sumažintų išlaidas privažiavimams prie kiekvieno atskiro žemės sklypo.

Be to, tokios pataisos leistų apginti ūkininkus nuo vadinamųjų žemės grąžinimo išvadų pirkėjų, kurie gali bet kada prisistatyti ir pareikšti, kad žemdirbio įdirbtas nuomojamas valstybinės žemės plotas dabar jau priklauso kitam.

„Aukcione žemę paprastai įsigyja stipriausi ir finansiškai pajėgiausi. Atsiradus naujam savininkui, reikia projektuoti kelią. Be to, gali būti tokių atvejų, kad į privačią žemę įsiterpusį valstybinės žemės ar savaiminiu mišku apaugusį sklypą įsigijęs naujas savininkas gali spausti ūkininką, kad jis parduotų savo žemę. Taigi užprogramuojami konfliktai ir problemos žemdirbiams“, – sakė A.Stančikas ir pridūrė, kad artimiausiu metu komitete vėl bus svarstomos šios pataisos ir dar šiemet Seimas turės jas patvirtinti arba atmesti.

Nepamiršta skaudulių

Ūkininkai, pasakodami apie savo problemas, susijusias su valstybine žeme, nepamiršta ir šios žemės nuomos ir deklaravimo skaudulių. „Valstiečių laikraštis“ ne kartą rašė apie laisvų valstybinės žemės sklypų medžiojimo, svetimų pasėlių deklaravimo istorijas, kuriose žemdirbiai taršo žemėtvarkininkus. Jiems priekaištauta, kodėl į dirbamus laukus įsiterpusių valstybinės žemės sklypų pirmiausia nesiūloma nuomotis juos dirbantiems ūkininkams.

Žemdirbiai ilgai prisimins per visą šalį nuskambėjusią į dvigubo pasėlių deklaravimo istoriją įsipainiojusio buvusio NŽT vadovo Danieliaus Kuprio istoriją, taip pat jo unikalius gebėjimus ūkininkauti skirtinguose Lietuvos kampeliuose išnuomotoje valstybinėje žemėje.

D.Kuprys NŽT vadovavo daugiau nei metus, žemės ūkio ministras jį atleido po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintų išvadų, kad D.Kupriui kyla interesų konfliktas nuomojantis žemės sklypus keliolikoje iš 50 NŽT prižiūrimų teritorinių skyrių.

„Skraidančios“ žemės

SAMSUNG CAMERA PICTURES

Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų pirmininkas

Su žeme susijusių istorijų yra labai daug. Žemės reikalai jau seniai būtų pasibaigę, jei mes nebūtume įsivėlę į tik Lietuvai būdingą modelį, pagal kurį žemė tapo kilnojamuoju objektu. Atsirado „skraidančios“ žemės, bet kas gali įsigyti žemės grąžinimo dokumentus-išvadas ir bet kur žemę persikelti. Šiandien yra visokių niuansų, dėl kurių susiduriama su problemomis.

Kalbant apie konkretaus ūkininko rūpesčius, reikia išsamiau pasidomėti, susėsti kartu ir pasigilinti į dokumentus. Apskritai bėda ta, kad žmonių nepasiekia informacija, konsultacijos, galima sakyti, kad stinga kaučerių, kurie padėtų žemdirbiams ir kaimo gyventojams išspręsti problemas. Žmonės kartais ir patys suklysta, nes negauna tinkamos informacijos, gal ko nors nepadaro laiku, gal atitinkamos tarnybos ne visai teisingai sprendžia.

Žemės ūkio rūmuose kuriamas žmonių konsultavimo padalinys, kad specialistai galėtų padėti kaimo gyventojams ir ūkininkams.

 

Rekomenduojami video