Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Valstybę graužia popierinių firmų vėžys?

Pandeminės krizės akivaizdoje valstybė linkusivienus pamaloninti milijonais, o kitus palikti be duonos kąsnio. Aistras pakurstė pinigų dalybos, kai žaibiškai– per dvi valandas – buvo išgraibstyta 20 mln. eurų paramos skambioms inovacijoms. Milijonų prašo ir ką tik įsteigtos įmonės, neturinčios darbuotojų. Dėl tokio pinigų taškymo sunkumų patiriantys gamybininkai stveriasi už galvų ir klausia, ar dar liko valstybėje žmonių, turinčių sveikos nuovokos ir gebančių įvertinti, kam dabar pirmiausia reikia padėti?

Šansas pirmiesiems

Lietuvos verslo paramos agentūra lapkričio 23 d. mėnesiui paskelbusi kvietimą teikti paraiškas priemonei „Smart FDI“, pagal kurią užsienio investicijų pritraukimui numatyta 20 mln. eurų, jau po dviejų valandų sustabdė kvietimą, nes per tą laiką sulaukė paraiškų dvigubai didesnei sumai.

Paaiškėjo, kad solidžios paramos prašo ir ką tik įsteigtos įmonės, neturinčios darbuotojų.Milijonų norima animatroniniam robotui-papūgai, išmaniajai būsto remonto sistemai, paremtai savaiminio apsimokymo technologijomis, dirbtiniu intelektu paremtos daugialypės kelionės parinkimo platformos kūrimui ir kt.

Po tokio žaibiško milijonų graibstymo ir daug klausimų sukėlusių į juos pretenduojančių bendrovių Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) paskelbė inicijuojanti vidinį tyrimą. Bus siekiama nustatyti, ar visoms įmonėms buvo sudarytos vienodos galimybės gauti informaciją apie didelio susidomėjimo sulaukusios priemonės „Smart FDI“ kvietimą.

Pasak ekonomikos ir inovacijų viceministrės Jekaterinos Rojakos, dėl užsienio investuotojų pritraukimo Lietuva konkuruoja su kitomis šalimis, todėl užsienio investuotojams būtina siūlyti kuo patrauklesnes priemones, nes dažnu atveju užsienio investuotojų galutinį apsisprendimą investuoti šalyje lemia tam tikros naudos gavimas vienoje ar kitoje šalyje.

Paukštynai šaukiasi pagalbos

Sunkumų patiriantys Lietuvos gamybininkai yra pakraupę dėl tokio pinigų taškymo. „Kai girdi, kad 20 mln. eurų akimirksniu buvo išdalinti kažkokioms inovacijoms, ir kad paramos kreipėsi ką tik įsteigtos įmonės, darosi nejauku. Galvoji, Viešpatie, ar dar yra šioje valstybėje sveiko mąstymo žmonių, kurie susivoktų, kas dabar vyksta? Jeigu tokių būtų, jie suprastų, kad pirmiausia reikia gelbėti tuos, iš kurių šiandien gyvena valstybė.Dabar tikrai ne laikas švaistytis pinigais ir juos investuoti į kažkokius rizikingus projektus. Akivaizdu, kad suvokimas, kam reikia padėti, yra išplaukęs“, – nusivylimo neslėpė Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius Darius Gudačiauskas.

Koronaviruso krizės smūgį patyrę Lietuvos paukštienos eksportuotojai, dempinguojami lenkų, nuo pavasario viešai deklaravo, kad rinkoje bus labai sudėtinga situacija ir kad šįkart be valstybės pagalbos šis sektorius toks, koks buvo iki šiol – eksportuojantis, sveikas ir mokantis mokesčius – greičiausiai neišsilaikys.

Paukštienos ir kiaušinių sektoriui Vyriausybė buvo numačiusi 20 mln. eurų. „Mūsų paukštynus pasiekė 4 mln. eurų, o per tą laiką mes valstybei grąžinome 10 mln. eurų mokesčių pavidalu, sumokėjome 17 mln. eurų atlyginimų. Be darbo neliko 3 tūkstančiai darbuotojų ir ūkininkų, kurie mums augina paukščius. Ar tos įmonės gali pateikti tokią ar panašią ataskaitą? Dabar antras karantinas, laukia sunki žiema, mums iki pavasario būtinai reikia valstybės pagalbos, kad išlaikytume gamybą ir žmones. O parama taškoma dievažin kur“, – be užuolankų rėžė paukštynų vadovas.

Gamybininkams apmaudu, kad Lietuvoje triuškinama gamyba, o valdžia neįvertina globalių pokyčių ir prioritetų. „Pasaulyje stebimi didžiuliai pokyčiai, vyksta masinis turto perpaskirstymas, valstybės kovoja dėl įtakos rinkose, remia savo gamintojus. Kodėl pas mus nenorima padėti tiems, kurie realiai dirba, gamina ir išlaiko darbuotojus bei valstybę?“ – klausė D.Gudačiauskas.

Laimi pirmieji

Vilniaus universiteto (VU) profesorius ekonomistas Romas Lazutka pirmiausia sukritikavo pačią paraiškų pateikimo procedūrą, kai po 2 val. buvo sustabdytas kvietimas. „Kyla įtarimų, kad galbūt kažkam iš anksto buvo pranešta, kada bus skelbiamas kvietimas. Vieni suspėjo, kiti ne. Nėra rimtų motyvų, kodėl reikėjo uždaryti per kelias valandas“, – sakė VU profesorius.

Jam nerimtai skamba EIM teisinimasis, esą nėra prasmės laukti visų paraiškų, nes jų gali būti labai daug ir jų nagrinėjimas užimtų marias laiko. „Tai jokiais būdais nepateisina to, kad po kelių valandų reikia uždaryti paraiškų priėmimą. Jeigu paraiškų labai daug, jas galbūt galima išsirinkti atsitiktiniu būdu. Gal kam kompiuteris užstrigo ir žmogus negalėjo išsiųsti“, – samprotavo R.Lazutka.

Lobsta gudručiai

Mokslininkas pateikė dar vieną tokios ydingos praktikos pavyzdį iš socialinės apsaugos srities. „Jaunoms šeimoms, kurios kuriasi regionuose, buvo suteiktos lengvatinės būsto paskolos. Valstybė tam skyrė nedaug pinigų, gavo tie, kurie paprašė pirmieji, kiti liko be paramos. Tai nėra gera praktika, kai laimi tie, kurie “, – komentavo VU profesorius.

Paraiškų pateikimo procedūrą išpeikęs R.Lazutka sakė, kad dar didesnė problema – paraiškų teikėjai ir popierinės firmos. Anot jo, su tuo susiduriama ir mokslo srityje, todėl mokslininkai puikiai žino, kaip dirba tokios firmos.

„Tarkime, ministerija paskelbia konkursą, atsiranda firmelė, kuri neturi darbuotojų, bet pasamdo mokslininkus, kad jie parašytų paraišką. Kai ta firmelė laimi ir gauna pinigus, pasisamdo tuos mokslininkus atlikti darbus pagal autorinę sutartį, verslo pažymėjimą ir pan. Tie gudručiai klesti, sutaupo mokesčiams, o universitetai skursta“, – kaip„įsisavinami“ pinigai, aiškino VU profesorius.

Jis priminė senesnį atvejį, kai pasikeitė pensijų į namus išnešiotojai. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu pensijas į namus gauna apie 200 tūkst. piliečių. „Anksčiau pensijas į namus nešiojo pašto darbuotojai, už tai paštas gaudavo pinigų iš „Sodros“. Paštininkas, kuris pristato laikraščius, laiškus, žmogui kartu atnešdavo ir pensiją. Paskui atsirado firmų, kurios prisistatė „Sodros“ skelbtam konkursui, kad gali pensijas išnešioti pigiau. Jos pasisamdė tuos pačius laiškininkus, kuriems algas moka paštas, kažkiek primokėjo, o už išnešiojimą firmos gauna gražius pinigus“, – pasakojo R.Lazutka.

Kas patepa, tas važiuoja

VU profesorius įsitikinęs, kad popierinės firmos yra kaip vėžys, graužiantis valstybę, ir jį jau seniai reikėjo išoperuoti, kol neišplito metastazės. „Pirmiausia reikia vertinti ne tai, kaip yra parengti projektų popieriai. Jų teikėjai turėtų parodyti savo pasiekimus, darbuotojus, kurie turi patirties tiems projektams įgyvendinti. Tie, kurie darbus atlikti gali kvalifikuotai, skursta, o tuščios firmelės susižeria pinigų. Su visokiais „smartais“ dar mažiau apčiuopiamumo. Pinigus padalins, paskui gaudyk vėją laukuose“, – teigė mokslininkas.

Jis svarstė, kad už taip veikiančios sistemos, matyt, slypi interesai. „Prisiminus garsią frazę galime paklausti, kas galėtų paneigti, kad tos pačios firmelės nepamalonina tų, kurie nustato tokią tvarką? Abi pusės patenkintos, pinigai išleidžiami, o rezultatai?“ – klausė R.Lazutka.

Vieniems galima, kitiems

Dalia Matukienė, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė

Deja, per 30 metų niekas nepasikeitė. Pas mus nėra bendro valstybinio matymo, kiekviena ministerija yra „įsikirtusi“ į savo srities pinigus, todėl ir nėra strateginių sprendimų. O to nesant neišvengiami tokie milijonų dalijimai, apie kuriuos dabar viešai kalbama.

Vienus valstybė pamalonina, o kiti gali likti be duonos kąsnio. Dabar esame susirūpinę dėl nemažos grupės žmonių – amatininkų, dirbančių su verslo liudijimais, mažų įmonių, kurios daugiausia savo gaminių išparduoda metų gale. Dabar mugės uždraustos, ir šie žmonės susidurs su sunkumais. Jie visus metus drožinėjo, mezgė, lipdė ir kitaip kūrė, bet dabar negalės prekiauti savo gaminiais.

Suprantama, kad plinta koronavirusas, bet buvo galima pagalvoti, kaip saugiai leisti žmonėms dirbti. Juk situacija dabar tokia, kad vieni gali pardavinėti, o kiti – ne. Kuo gi skiriasi medinio šaukšto ir morkos pardavimas? Ar šaukštas labiau užkrečia?

Lengva pasiimti pinigus

Valius Ąžuolas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys

Čia yra problema dėl remiamų projektų aprašų, jiems keliamų tikslų. Pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerijos srities projektams keliami konkretūs tikslai, privaloma pasiekti tam tikrus rezultatus. Buvo skirta 25 mln. eurų verslo įsikūrimui kaime, o paraiškų sulaukta net už 75 mln. eurų. Ministerija tampa pildomai skyrė lėšų, bet čia reikalaujama, kad būtų konkretūs rezultatai, pavyzdžiui, sukurti darbo vietas ir kt.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija elgiasi kitaip. Jeigu per 2 val. buvo išdalinta parama, vadinasi, sąlygos jai gauti buvo per lengvos arba neapibrėžtos. Kai projektai yra susiję su informacinėmis technologijomis, „smart“ bei pan., ir yra daug neapibrėžtumo bei mažai keliamų tikslų, lengviau pasiimti pinigus. Gal ir šį kartą atsitiko taip, kad konkretumo buvo mažai, todėl taip greitai ir pasibaigė paraiškų pateikimas.

Problema ta, kad vertinant inovacijas taikomi skirtingi standartai. Štai iš DNR plano pinigų prašoma paremti investicijas į modernias tiesioginės sėjos su palydovine sistema technologijas. Tačiau šiuo atveju suabejota, ar tai inovacija. Kažkokie mistiniai inovaciniai projektai tinka, o žemės ūkio inovacijos kelia abejonių.

Rekomenduojami video