Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
„Valstietis“ su lampasais

Buvęs policijos, o dabar politikos komisaras Saulius Skvernelis mėgina vesti į pergalę Ramūno Karbauskio vadovaujamą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS). Kodėl tauta S.Skvernelį mėgsta?

Reitingų galia

Ilgai sėdėjusi politikos paribyje, save tenkinusi tik savivaldos lygio reikalais, o į Europos Parlamentą prasimušusi kitiems konkurentams tautai nusibodus, LVŽS šiemet tapo viena reitingų favoričių. Partijos lyderis R.Karbauskis netruko įtraukti į sąrašą reitingų lyderį, su prezidentais ir premjerais konkuruojantį S.Skvernelį.

Į partiją jis nestojo. S.Skvernelis, kaip ir į politiką jį atvedusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, mėgsta sakyti, kad „žmonės partijomis nepasitiki, yra jomis nusivylę“. Ir iš tiesų, partijos Lietuvoje reitinguojamos greta ugniagesių ar kitų tarnybų bei institucijų, o policijos komisarai dėl populiarumo varžosi su politikais. Lietuvoje dirbantis švedų žurnalistas Jonas Ohmanas įsitikinęs, kad taip grupuoti apklausos objektų negalima .

Švedijoje ir kitose Vakarų šalyse policijos komisarai nereitinguojami su pretendentais į premjerus bei prezidentus. Toks reitingavimas Švedijoje būtų tautai tiesiog neįdomus“, – kalbėjo J.Ohmanas.

Lietuvoje viskas kitaip. Vadinamojo Garliavos pedofilijos skandalo metu kai kas juokavo, kad jei teismų reitingai žemi, reikėtų perduoti bylas spręsti ugniagesiams, nes jais labiausiai pasitikima. O žmonės, nešiojantys didelius antpečius, nuo seno laikomi svarbiais ir gerbiamais vien dėl antpečių, nesvarbu, kas už jų slypi.

Meilė už nieką

Buvęs policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius, kuris dabar yra nepartinis Alytaus meras ir bendradarbiauja su „nepartinio valstiečio“ politikos komisaro S.Skvernelio partija, taip pat maudėsi šlovės spinduliuose. Skirtumas tik toks, kad jam, kaip ir tuometiniam vidaus reikalų ministrui Raimondui Šukiui, teko atsistatydinti, kai girtas policininkas suvažinėjo tris vaikus. Panašus atvejis privertė trauktis iš posto ir V.Grigaravičiaus įpėdinį Vizgirdą Telyčėną. Tada de facto eiti generalinio komisaro pareigas paskirtas už kelių policiją, kurios pareigūnas girtas padarė avariją, atsakingas V.Telyčėno pavaduotojas S. Skvernelis.

Galiausiai prezidentės D.Grybauskaitės iniciatyva valdančiosios koalicijos partija „Tvarka ir teisingumas“ buvo priversta deleguoti S.Skvernelį į ministrus. Ir einant komisaro pareigas, ir dirbant ministru, jam galiojo kitokios taisyklės nei pirmtakams. Būta net svarstymų, kad prezidentė laiko jį savo įpėdiniu. Mat tautai patinka antpečiai, uniformos ir pažadai įvesti griežtą tvarką bei įvairių draudimų.

Pernai nugriaudėjo skandalas, kai nelabai protingas nusikaltėlis atėmė iš policininkų automatą ir ne vieną valandą blaškėsi su juo po Vilnių. Laikantis tos pačios logikos, S.Skvernelio karjera turėjo baigtis kaip V.Grigaravičiaus, R.Šukio, V.Telyčėno. Bet kur tau... S.Skvernelis tik pagirtas už neva sėkmingą policijos reformą. Ir kokie gi jos rezultatai?

Nuopelnų vertinimai

Dalis pareigūnų gal ir gavo kokios nors naudos iš vadinamosios Skvernelio policijos reformos. Įdomu, kad pozityviausiai šią pertvarką vertina tos pačios LVŽS sąraše atsidūręs buvęs policininkų profsąjungų lyderis, buvęs paties S.Skvernelio patarėjas Vytautas Bakas. Tačiau net jis pripažįsta, kad ne viskas buvo gerai apgalvota.

Pasak V.Bako, būtent S.Skvernelio vadovavimo policijai laikais pačioje policijos sistemoje atsirado pasitikėjimas vieni kitais. Tačiau dėl nesėkmingai vykstančios S.Skvernelio pradėtos reformos V.Bakas kaltino kažkokias kitas jėgas.

Įtampa teisėsaugos viduje gali išaugti į protestus, kuriais pasinaudos valdžią prarandantys populistai ir kriminaliniai elementai. Ką jie darys patekę į valdžią šį kartą, galima nesunkiai įsivaizduoti. Todėl ir būtina pristabdyti policijos reformą, įvertinti susidariusią padėtį bei ieškoti optimalaus varianto. Būtina atidėti policijos reformą bent jau iki tol, kol bus apsispręsta dėl 2017 m. biudžeto. Tada kartu su įspėjimo lapeliu policijos vadovas turi parašyti kiekvienam pareigūnui asmeninį laišką, kuriame patikintų, kad jam svarbūs visi šioje sistemoje dirbantys žmonės – vyrai, moterys, patyrę ir jauni. Net tie, kurie dirbdami per kelis darbus užmiega, nes daugelį metų dėl juos nuskurdinusių politinių sprendimų bandė kaip nors išgyventi ir išmaitinti šeimas. Tad po tarnybos ėjo gaminti baldų, vairuoti taksi ar saugoti kokį privatų objektą“, – anksčiau žiniasklaidai yra teidęs V.Bakas.

Policijos bendruomenėje vėl verda aistros dėl vykdomos reformos. „Kažkas ne taip mūsų karalystėje. Kai po 1991-ųjų pradėjau dirbti, beveik visoje policijos sistemoje tarnavo vyrai, stiprūs vyrai. O dabar man dažnai būna gėda žiūrėti, – apie padėtį, susiklosčiusią policijos sistemoje, kai jai vadovavo S.Skvernelis, kalbėjo ilgametis pareigūnas, kurio pavardė redakcijai žinoma. – Policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba virsta moterų batalionais. Policininko profesija sveikiems ir stipriems vyrams tampa nebepatraukli. Kad nebūčiau apkaltintas seksizmu, sakau, jog nesu nusiteikęs prieš moterų lytį. Tiesiog esama padėtis, tendencijos gąsdina. Vyrai nenori eiti dirbti į policiją ar pasienį, nes suprantama, kad šeimos iš atlyginimo neišmaitins. O jeigu jau ateina, yra priversti susirasti papildomų pajamų šaltinių. Iš pašaukimo dirba tik nedidelė dalis pareigūnų. Ir tie patys po kelerių metų susiranda geriau mokamą darbą arba emigruoja.“

Švaisto pinigus ir laiką

Nuo 2016 m. sausio 1 d. įvesta naujovė – panaikintos budėtojų padaliniai visuose rajonų policijos komisariatuose. Jie palikti tik apskrityse. Remiantis Policijos departamento statistika, vietoj 80 budėtojų dalių šalyje liko tik 10.

Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad ši reforma gyventojams bus tik į naudą. Budėtojų padaliniuose plušėję pareigūnai dabar dirbs gatvėse su patruliais. Tad vietoj anksčiau patruliavusių 1 600 pareigūnų dabar gatvėse dirbs iki 3 000. „Kas jums yra geriau: ar kad pareigūnai sėdi komisariatuose ir laukia, kol kas ateis pasiskųsti, ar kai jie budi gatvėse ir gali iš karto suteikti jums pagalbą?“ – klausė L.Pernavas.

Tačiau įdiegus šią naujovę, viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, kad dabar policijos ekipažai po 17 val., kai uždaromi rajonų komisariatai, sulaikytuosius yra priversti vežti dešimtis kilometrų į artimiausias apskričių centrų areštines. Važinėjant pirmyn ir atgal sukariama šimtai kilometrų. Smulkesnio plauko chuliganėliai gali būti uždaryti ir rajonų komisariatų laikinojo sulaikymo kamerose, tačiau tuomet budinčio ekipažo nariai turi sėdėti ir juos saugoti. Ir vienu, ir kitu atveju pareigūnų ekipažas tuo metu teritorijos nebesaugo.

Saugumo mažėja

Reformos poreikį pripažįstančių, bet dėl jos metodų nesutinkančių pareigūnų nuomone, grįžtama į praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį, kai žmonės jautėsi labai nesaugūs.

Kadangi nepritarė reformų vykdymo metodams, sistemą paliko kolegų itin gerbiamas policijos veteranas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas Kęstutis Lančinskas. Tiesa, jis įžvelgė ir teigiamų reformos idėjos aspektų.

Pasak K.Lančinsko, tikslas daugiau pareigūnų išleisti į gatves buvo neblogas, tačiau rezultatas yra nevienareikšmis. „Sakysime, vienas iš pirmųjų dar prieš keletą metų panaikintas Ukmergės rajono policijos komisariato budėtojų padalinys. 2014 m. įvyko darbuotojų ir vadovų santykių lūžis. Buvo pasirašytos kolektyvinės sutartys“, – pasakojo K.Lančinskas ir pabrėžė, kad tai buvo vienas iš nedaugelio tęstinumo, darbų perimamumo ir naujo požiūrio į darbuotoją pavyzdžių.

Pareigūnų profesinės sąjungos reikalauja reformas stabdyti ir aršiai jas kritikuoja. Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė teigė, kad dabartinio tautos numylėtinio inicijuota reforma padarys visuomenės saugumui daug žalos. „Tokie įvykiai kaip vagystės išvis nebus tiriami. Geriausiu atveju bus surašomas penkių puslapių protokolas . Žmonės jausis nesaugūs, nes arčiausiai esantis patrulis atvyks ir forminti kelyje atsitikusio įvykio, ir tirti kokio nors nusikaltimo. Išeis taip, kad bus išaiškinti tik tie nusikaltimai, kurių kaltininkas bus sulaikomas nusikaltimo vietoje. Kitų ištirti nebus kaip. Tai yra absurdiška. Net tą pačia praktiką išbandžiusi Švedija grįžo prie pareigūnų specializacijos. Reformos pasekmė – mažėjantis ir visuomenės, ir pačių pareigūnų saugumas. Netipinėse situacijose atsidūrę patruliai neturės reikalingų įgūdžių, todėl nepavyks išvengti tragiškų padarinių. Taip jau yra buvę“, – tragišką įvykį, kai Telšių rajone buvo nužudytas dėl smurto artimojo aplinkoje atvykęs kelių policininkas, prisiminė R.Katinienė. Ji pritarė, kad kai kur budėtojų padaliniai nebuvo reikalingi, bet tikrai ne visur reikėjo juos uždaryti.

Pavyzdžiui, Rietave, Mažeikiuose ar Kėdainiuose budėtojų padaliniai reikalingi. Ir nereikia sakyti, kad taupome, jei po kelis kartus į apskričių areštines tenka vežti sulaikytus asmenis, jei pareigūnai, kurie turėtų patruliuoti gatvėse, reaguoti į įvykius, laiką leidžia saugodami ar konvojuodami sulaikytuosius“, – kritikos reformai negailėjo R.Katinienė.

Profesinių sąjungų atstovai jau kreipėsi į dabartinį generalinį komisarą L.Pernavą, reikalaudami reformas – ypač planus sujungti viešąją ir kriminalinę policiją – stabdyti. Greičiausiai bus taip: jei laimės politikos komisaro S.Skvernelio partija, traukinys važiuos toliau. Jei nelaimės – gal kas ir keisis. Pabaigoje dar viena įdomi detalė – policijai vadovaujant reformatoriui S.Skverneliui nusikalstamumas augo. O 2015 m. nusikalstamumo rodikliai neskelbiami. Politiniais sumetimais?

Ūkvedžiai su lampasais

Giedrius Kiaulakis, politikos apžvalgininkas

Ekskomisarai noriai jungiasi ir į kitas partijas, kur tik juos ima. Yra net pulkininkų sąjunga, atvirai skelbusi, kad stums saviškius į įvairias partijas. O prie „valstiečių“ prisidėjo nemažai „legionierių“ iš įvairiausių veiklos sričių.

Tokių „Svajonių komandų“ atsiranda per kiekvienus rinkimus, nes tradicinės partijos yra uždaros, jose 15–20 m. dominuoja tos pačios personos. Ambicingiems žmonėms, ypač iš provincijos, pakilti tose partijose beveik neįmanoma, todėl jie buriasi į naujus „prekės ženklus“.

Kad ir kaip nesinorėtų to pripažinti, mūsų nacijoje vis dar aiškiai dominuoja ne vakarietiškos vertybės. Mėgstami uniformuoti žmonės, kurie realiai nelabai ką daro, bet moka gerai ir laiku pasirodyti, gudriai laviruoja tarp rūmų intrigų. T. y., ne nuožmūs vikingai, o lyg kokie ūkvedžiai su lampasais. Narsus karys baugina, ūkvedys su mėlynu chalatu ir berete – neįkvepia. Todėl uždedame ūkvedžiams antpečius, prisiuvame lampasus ir turime idealų stabą lietuviams, lenkams, vengrams, rusams, ukrainiečiams, meksikiečiams, argentiniečiams, indams, pakistaniečiams bei likusiam trečiajam pasauliui.

 

 

 

 

Rekomenduojami video