Didžiausia šalyje trąšų gamintoja Jonavos „Achema“ ragina valdžią imtis rinkos reguliavimo, kad būtų pažabotas nekokybiškos produkcijos importas iš trečiųjų šalių. Ūkio ministerija pritaria didesnei kontrolei, tačiau žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė teigia, kad ją tenkina dabartinė tvarka.

Tuo metu „Achemos“ konkurentė, Kėdainių trąšų gamintoja „Lifosa“, kuri Lietuvoje parduoda tik nedidelę dalį produkcijos, teigia, kad reikalaudama griežtesnio reguliavimo, „Achema“ siekia išsaugoti savo pozicijas rinkoje.

R.Miliauskas: nebereikia to futbolo

„Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas BNS teigė, kad Lietuva ir Malta yra vienintelės Europos Sąjungos (ES) valstybės, kur nėra reguliuojamas trąšų įvežimas iš trečiųjų šalių.

„Taip, yra pas mus tokia įstatymų bazė. Laikas nuo laiko tai mums sukelia problemų, kai į Lietuvą atvežamos trąšos iš trečiųjų šalių. Mūsų ūkininkai ne visi kreipia dėmesį į kokybę, į sudėtines dalis ir tenka pavargi, kad įrodytume, kad svarbu ne tik kaina, bet ir kokybė“, - BNS sakė R.Miliauskas.

Anot jo, didžioji dalis trąšų į Lietuvą atkeliauja iš buvusių posovietinių valstybių.

„Įtaka nėra didelė, bet kiekvienas tūkstantis tonų yra papildomas mūsų rinkos užkariavimas. (...) Kainoms tai turi didelės įtakos, nes pas juos (Rytų šalyse - BNS) pigesnė energetika, jie agresyviai daro pardavimų politiką, bandydami dempinguoti kainas ir įeiti į rinką“, - sakė „Achemos“ vadovas.

Anot jo, įvežamų trąšų nepavyksta sukontroliuoti ir dėl to, kad Ūkio ir Žemės ūkio ministerijos nesutaria, kas turėtų prisiimti atsakomybę.

„Reguliuoti turėtų kažkas iš esamų institucijų. Ne esmė, kuri ministerija ar institucija tą apsiims, bet reikia, kad nebūtų to futbolo, viena turėtų apsiimti ir kuruoti. (...) Dabar vieni sako, kad čia žemės ūkis, kiti, kad pramonė. Pas mus įprasta taip - kam dirbti, jei geriau nedirbti“, - nuogąstavo R.Miliauskas.

Ūkio ministerija pritaria reguliavimui, tačiau nukreipia į kitą ministeriją

Šalies pramonę kuruojanti Ūkio ministerija sutinka, kad apsaugant šalies gamintojus, trąšų rinka turėtų būti reguliuojama griežčiau.

„Ūkio ministerija mano, kad siekiant apsaugoti Lietuvos rinką nuo nekokybiškų trąšų, turi būti vykdoma griežtesnė trąšų kontrolė nustatant griežtesnius reikalavimus įvežamų trąšų kokybei“, - BNS teigė Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Pramonės politikos skyriaus vedėjas Vaidas Gricius.

Anot jo, šiuo metu Europos Taryba svarsto naują trąšų reglamentą, kuris turėtų leisti trąšų kokybę reglamentuoti nacionaliniu lygiu. Ministerijos duomenimis, Žemės ūkio ministerija rengia teisės aktus, kuriuose bus nustatyti nacionalinio lygmens reikalavimai įvežamoms trąšoms.

V.Gricius BNS pasiūlė detalesnės informacijos kreiptis į Žemės ūkio ministeriją.

V.Baltraitienę tenkina „status quo“

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė BNS teigė, kad ministerija atsargiai vertina galimybę reguliuoti įvežamas trąšas.

„Aš manau, kad mus tenkintų tas, kas yra dabar. EK dabar tas svarstoma, bet mes atsargiai laikomės“, - BNS sakė V.Baltraitienė.

Ministrės teigimu, europiniu

lygiu kalbama, jog būtų sumažinti muitai įvežamoms trąšoms, tačiau Lietuva, pasak V.Baltraitienės, siūlymus vertina atsargiai, nes tokiu atveju būtų apsunkinta vietos gamintojų padėtis.

„Lifosos“ vadovas: „Achema“ nori išlaikyti savo pozicijas

Kėdainių fosforo trąšų gamintojos „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas sako, kad reikalaudama griežtesnio reguliavimo, „Achema“ nori išsaugoti savo dominuojančią padėtį.

„Reguliavimas yra reguliavimas, „Achema“ nori, kad niekas neįvežtų ir ji būtų monopolistas. Be to, klausimas, ar nepažeisim konkurencijos dalykų ir žemdirbiai nepradėtų kelti skandalo“, - BNS sakė J.Dastikas.

Pasak jo, iš trečiųjų šalių įvežamos trąšos „Lifosai“ didelės įtakos nedaro, kadangi bendrovė Lietuvoje parduoda tik nedidelę dalį pagamintos produkcijos.

„Mes kadangi parduodame apie 2-3 procentus, tai mums ne taip skauda. Dėl įvežamos produkcijos kokybės, mano galva, sunku labai reguliuoti. Paprastai eksportuojant kokybiniai paramentrai nelabai skiriasi, todėl nežinau, ar įmanoma sureguliuoti, ar verta. Tai sudėtingas klausimas ir manau, kad tai gali sukelti žemdirbių nepasitenkinimą“, - kalbėjo J.Dastikas.

Įstatymas galiojo vos metus

Nuo 2013 metų gegužės Lietuvoje galiojo Tiekiamų rinkai trąšų įstatymas, tačiau 2014 metų birželį Seimas jį atšaukė, nes jis neatitiko Europos Sąjungos (ES) reikalavimų.

Tuo metu kai kurie parlamentarai prognozavo, kad toks Seimo sprendimas paskatins nekokybiškų trąšų tiekimą į Lietuvą.