Kol Lietuvos vaistažolių supirkėjai ir augintojai neranda bendrų sprendimų, kiek ir ko auginti, už kiek parduoti ar supirkti, kad būtų patenkinti tiek vieni, tiek kiti, šioje srityje į priekį vis labiau veržiasi ir laimi kaimynai lenkai.
Žaliavos trūksta
Perdirbėjai teigia, kad Lietuvos ūkininkai dar nėra atradę vaistažolių auginimo nišos ir tai nėra gerai. UAB „Švenčionių vaistažolės“ direktorius Elmantas Pocevičius „Valstiečių laikraščiui“ pasiguodė, kad Lietuvos ūkininkai visiškai nenori auginti vaistažolių, todėl bendrovė jaučia milžinišką jų trūkumą.
Situacija dviprasmiška: perdirbėjai nori supirkti, bet neturi ką, o vaistažoles auginantys ūkininkai skundžiasi, kad nėra kur Lietuvoje išaugintų žolelių parduoti. E.Pocevičius minėjo, kad parduoti vaistažoles Lietuvos ūkininkai gali ne tik Švenčionyse. Jo duomenimis, vaistažolių trūksta visoje Europoje.
Jis tikina, kad vaistažolių paklausa tikrai didelė, bet Lietuvos ūkininkai sugeba užauginti ir surinkti tik nedidelę dalį to, ką lietuviai suvartoja, visa kita tenka importuoti iš įvairių šalių. „Mes labai ilgai dirbome, stengdamiesi įtikinti ūkininkus, kad augintų vaistažoles“, – sakė UAB „Švenčionių vaistažolės“ vadovas, tikindamas, kad ir šiemet garantuoja vaistažolių supirkimą, bet supirkti nėra ką – mūsų šalyje jie nesulaukia tokių kiekių, kokių norėtų. Pasak E.Pocevičiaus, šiandien priauginama užtektinai kmynų, linų sėklų, o kanapių – kur kas daugiau negu reikia.
Didelis atotrūkis
Tokios situacijos susidarymą Lietuvoje, E.Pocevičiaus nuomone, lėmė kelios priežastys. Vaistažolių auginimas reikalauja tam tikrų investicijų į džiovyklas ir nuėmimo techniką, kurią nelengva nusipirkti. Ją ūkininkai turi išradingai susikurti, kad palengvintų rankų darbą. „Manau, kad smulkieji ūkininkai nėra pajėgūs tiek investuoti, o valstybė vaistažolių auginimo nemato kaip prioriteto ir remia kitus žemės ūkio sektorius“, – atviravo E.Pocevičius, suprasdamas, kad augintojams nelengva susikurti prekinį vaistažolių ūkį.
Jis žino, kad mažiems vaistažolių ūkiams tikrai sunku rasti investicijų į ūkių plėtrą. Kai kurie ūkininkai bando auginti vaistažoles, visus darbus nudirbdami rankomis. Taip gyvuoti gali šeimos vaistažolių verslas, kai pats užsiaugini, pats susirenki ir pats parduodi. „Jeigu ūkininkas nori išeiti į pramoninį vaistažolių auginimą, aišku, kad tada rankinis darbas išbrangina žaliavą, tampa nekonkurencingas“, – pastebėjo E.Pocevičius, svarstydamas, kad didieji vaistažolių augintojai ir taip gerai gyvena, todėl nenori nieko keisti.
E.Pocevičiaus teigimu, kad ir kaip būtų keista, pas mūsų kaimynus lenkus yra visiškai kitokia situacija. Lenkijoje vaistažolių auginimas tikrai pakankamai populiarus. Šiai dienai lenkai tampa vieni iš pagrindinių vaistažolių augintojų Europoje. Dalis jų išaugintų vaistažolių patenka ir į Lietuvos rinką.
Mažėja iš gamtos
Perdirbėjai kasmet superka gamtoje surenkamas vaistažoles. Buvo laikai, kai žmonės noriai rinko įvairias vaistažoles ir jas pridavinėjo į supirkimo punktus. Tai jau praeitis, nors ir dabar dar atsiranda žmonių, renkančių vaistines žoleles miškuose. Daugėjant miškų kirtimų, vaistažolių kiekiai kasmet mažėja. Vaistažolių rinkimui pievose trukdo priverstinis pievų šienavimas.
„Visi šitie dalykai trukdo renkantiems vaistažoles gamtoje. Užtat vis daugiau vaistažolių auginama kultūriniu būdu laukuose pas ūkininkus. Tik gaila, kad Lietuvoje tai nėra labai populiaru“, – apgailestavo E.Pocevičius.
Jo nuomone, vaistažolių supirkimo kainos yra palankios ir augintojams, ir rinkėjams. Anot UAB „Švenčionių vaistažolės“ direktoriaus, kai tokia atvira ekonomika, tai ir kainos europinės.
„Mes Lietuvos ūkininkams siūlome tą pačią kainą, kurią mokame pirkdami tas pačias vaistažoles iš didmenininkų Vokietijoje ar Lenkijoje. Labai keista, kad lietuviams neapsimoka auginti, paruošti ir parduoti. Kodėl tai apsimoka vokiečiams ir lenkams?“ – retoriškai klausė jis.
Vaistažolių rinka gana plati. E.Pocevičius neabejoja, kad vaistažoles jie turi supirkti tokia kaina, kokią už jas moka Europoje, kitaip nuolat trūks vaistažolių.
Vaistažolės „ant bangos“
Švenčioniškių produkcija iškeliauja į vaistines ir prekybos tinklus. Arbatų, funkcinio maisto bei natūralių maisto papildų ruošėjai negali skųstis, kad šie metai blogi, atvirkščiai – jie stebi, kad COVID-19 net paskatino vaistažolių vartojimą.
„Aišku, turime savų problemų. Nemažą dalį produkcijos eksportuojame į kitas šalis, todėl per pandemiją yra tiekimo sutrikimų. Lietuvos rinkoje mums šie metai nėra blogesni nei visi kiti“, – apimtis lygino vaistažolių verslo atstovas, pabrėždamas, kad rudenį žmonės dar labiau rūpinasi imunitetu, tam prireikia vaistažolių.