Lietuvių emigracijos banga didėja. Gausėja ir vaikų, paliktų be tėvų priežiūros. Specialistai išvykimo į užsienį priežastis sieja ne tiek su šalies ekonominėmis, kiek su mentaliteto problemomis ir teigia, kad jokie globėjai tėvų negali pakeisti.

Keičiasi emocinė būsena

Noras uždirbti daugiau pinigų ir geriau gyventi skatina lietuvius išvykti iš tėvynės. Dauguma jų atžalas palieka seneliams, artimiesiems ar net savarankiškai gyventi, dažnai net nepagalvodami, kaip išsiskyrimas paveikia jų vaikus.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikti duomenys priverčia rimtai susimąstyti, nes beveik 44 proc. apklaustų gyventojų emigrantų vaikų palikimą pateisina teigdami, kad tėvai emigruoja ne iš gero gyvenimo, ir vos 24 proc. piliečių įsitikinę, kad tėvai neturi moralinės teisės taip elgtis.

Kalbintų psichologų nuomonė kitokia. Jie tvirtina, kad ilgam laikui tėvų palikti vaikai – didelė šių dienų problema, sukelianti rimtų pasekmių. Ką šiuo klausimu mano psichiatrai?

„Ilgalaikis išsiskyrimas, kai vaikai paliekami metų metus, yra netektis, kuri turi gedėjimo stadijas. Todėl vaikų emocinė būsena keičiasi, jie sielvartauja, ilgainiui atsiranda ilgesys“, – aiškino psichiatras L.Slušnys.

Gyvendami su giminaičiais ar artimaisiais, vaikai nesusikuria šeimos modelio ir sampratos, todėl ateityje jie dažnai nebesugeba kurti harmoningų šeimos santykių. „Emigrantams trūksta emocinio ir socialinio intelekto suvokimo, todėl jie racionalizuoja išvykimą teigdami, kad stengiasi dėl atžalų, dėl jų materialinio aprūpinimo. Tačiau jie pamiršta, kad vaikams iki 16 metų reikia ne gerovės, o emocijų. Kalbėdami su vaikais per „Skype“, tėvai dažniausiai girdi ir tenkina materialinius jų poreikius, tačiau negali atsiųsti meilės, kitų jausmų, būtinų vaikams“, –įsitikinęs psichiatras.

Anot L.Slušnio, ilgainiui tėvai nutolsta nuo vaikų, susvetimėja. Paliktos atžalos pyksta ne tik ant tėvų, bet ir ant visos visuomenės. Taip ugdomi viskuo nepatenkinti, nevisaverčiai žmonės. Vaikai, nemokantys sukurti harmoningų santykių, ateityje patirs rimtų problemų. Tik nedaugelis, anot psichiatro, pajėgia sąžiningai visko mokytis ir kurti viską iš naujo.

Vieno vaiko nepaliko

Pastebėjimais apie paliktus vaikus pasidalijo ir Ukmergės „Šilo“ pagrindinės mokyklos Antakalnio pradinio ugdymo skyriaus mokytoja metodininkė Edita Leleikienė. Ji sakė, kad, tėvams išvykus į užsienį, pasikeičia jų atžalų emocijos, kinta ir jų elgesys. Vaikai jaučiasi tarsi našlaičiai.

Pedagogė papasakojo vieną istoriją, kai, išvykus į užsienį tėvams, o vaikui likus pas senelę, jis ėmė labai liūdėti. Šiuos anūko pokyčius pastebėjo ir močiutė. Mažametis jai nuolat sakydavo, kad laukia grįžtančių tėvų.

„Turėjau kelerių metų darytas mokinių nuotraukas, kurias įteikiau iš užsienio grįžusiems tėvams. Jie pastebėjo, kad jų vaikas nuotraukoje, kai jie buvo išvykę, labai liūdnas. Todėl sūnaus paklausė, kodėl jis taip atrodo. Vaikas atsakė, kad labai jų ilgėjosi“, – prisiminė E.Leleikienė.

Pedagogė pabrėžė, kad šiuo atveju tėvai pasielgė labai tolerantiškai, nes mylėjo sūnų ir nenorėjo jo daugiau skaudinti. Todėl sutuoktiniai grįžo į Lietuvą. „Tėvai neturėjo kitos išeities. Jie bandė su sūnumi išvykti į užsienį ir ten įsikurti. Tačiau vaikas ten nepritapo“, – atviravo pašnekovė.

Kai kuriuos problemos užgrūdina

Vienoje Vilniaus pagrindinėje mokykloje dirbanti mokytoja, nenorėjusi skelbti savo pavardės, teigė, kad emigrantų palikti vaikai aukštesnėse klasėse sukelia rimtų rūpesčių, jie dažnai nelanko mokyklos, pradeda prasčiau mokytis, netinkamai elgtis, nes pasijunta esą patys sau šeimininkai.

„Kartą į mokyklą atėjo močiutė ir paklausė, ką daryti su 14-mečiu anūku, su kuriuo jai nepavyksta susikalbėti. Berniukas kasdien močiutės neprašė, bet visgi reikalavo pinigų, kurių sumos vis didėjo. Jei pinigų berniukas negaudavo, jam užeidavo pykčio priepuoliai, jis net dingdavo iš namų“, – problemas dėstė 30 metų mokykloje dirbanti mokytoja.

Kalbinti socialiniai pedagogai taip pat teigė, kad paliktiems vaikams dažnai kyla įvairių psichologinių problemų. Todėl patariama artimiesiems įsiklausyti į vaiką ir pasistengti jį suprasti. Specialistai pabrėžė, kad kartais iš užsienio grįžę gimdytojai nepajėgia atkurti prarasto dvasinio ryšio su vaikais. Tarp tėvų ir vaikų atsiranda bendravimo barjeras.

Tačiau psichologai pastebi ir tokių vaikų, kurie, išvykus tėvams, labiau subręsta, tampa atsakingesni, rūpestingesni, stropiai mokosi, rimtai galvoja apie ateitį.

Priežiūrą būtina įteisinti

Mūsų tautiečiai laimės ieškoti svetur pradėjo Lietuvai įstojus į ES. Tada niekas statistinių duomenų apie paliktus vaikus nefiksavo. Oficialūs prašymai dėl laikinosios vaiko globos tapo privalomi, praėjus daugiau nei trejiems metams. Šiuo prašymu tėvai, išvykdami dirbti į užsienį, nepilnamečiams priskiria atstovus, galinčius jų vaikams atstovauti įvairiose institucijose, mokymo ir gydymo įstaigose. Tačiau atsakingų tarnybų atstovai teigia, kad ne visi tėvai šiuos prašymus pateikia. Todėl reali situacija nėra aiški.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiemet laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu nustatyta 673 vaikams, praėjusiais metais – 1 415, 2014 m. – 1 497, 2013 m. – 1 727 vaikams.

Dažniausiai globa nustatoma 10–14 metų nepilnamečiams, pernai tokio amžiaus vaikams ji buvo suteikta net 426 kartus, 15–17 metų jaunuoliams – 259. Daugiau nei du šimtai prašymų suteikta 4–6 ir 7–9 metų vaikams bei mažyliams iki 3 metų. Dažniau vaikus laikinai palieka miestų gyventojai. Be tėvų augančių berniukų ir mergaičių proporcijos panašios.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Danutė Umbrasienė teigė, kad dažniausiai vaikai paliekami senelių, tėvų seserų ar brolių, t. y. artimų giminaičių, priežiūrai. „Tokia priežiūra turi būti įteisinta, nes priešingu atveju, kilus būtinybei, artimieji, kurių priežiūrai palikti vaikai, negali atstovauti vaiko interesams nei darželyje, nei mokykloje, nei gydymo įstaigoje ir kitur. Kitaip tariant, nebūtų teisinio pagrindo, kuris prireikus leistų tėvų paskirtam asmeniui priimti sprendimus, susijusius su vaikų sveikatos priežiūra ar kitais klausimais“, – paaiškino ji.

Globėjų rūpesčiai

Jonavos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Elegijus Laimikis teigė, kad ne visi tėvai, išvykstantys į užsienį, sutvarko reikiamus dokumentus. Dažniausiai jie su senoliais, ar giminaičiais susitaria geranoriškai. „Tačiau šie susitarimai galioja iki tam tikro laiko, kol nieko blogo nenutinka. Žinoma, aštresnių situacijų visuomet būna. Mūsų rajone laikinoji globa skirta 40 vaikų. Šis skaičius pastaraisiais metais nekinta“, – apie Jonavos rajoną pasakojo E.Laimikis.

Utenos rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Irena Atkočienė kalbėjo, kad pastaraisiais metais jų rajone laikinosios globos atvejų mažėja. „Šiomis dienomis į užsienį kartu su tėvais išvyksta viena mergaitė ir dar dvi kitos šeimos mergaitės. Pastebiu, kad vaikų akys švyti iš laimės, nes jie nori būti su tėvais. O ir tėvai ne taip lengvai išgyventų, jei reikėtų išsiskirti su vaikais“, – pastebėjimais dalijosi I.Atkočienė.

Klaipėdos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus, esančio Gargžduose, darbuotojai pasakojo, kai seneliams palikti mažamečiai anūkai skausmingai išgyveno tėvų išvykimą ir visą vasarą skundėsi pilvo, galvos skausmais, miego sutrikimais. Todėl vaikus jiems teko gydyti. Pasveikti anūkams nepadėjo nei senelių organizuojamos išvykos, nei pramogos.

„Šiuo metu laikinoji globa priskirta 25 vaikams. Žinoma, išvykus tėvams, vaikai liūdi, nėra nė vieno vaiko, kuris tuo džiaugtųsi“, – teigė socialinės darbuotojos.

Rokiškio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Misiūnienė suskaičiavo, kad laikinoji globa pernai nustatyta 31, per šiuos metus – 9 vaikams. „Rajone pasitaiko vienas kitas atvejis, kai laikinieji globėjai nesusitvarko su paliktais vaikais, kurie nelanko mokyklos, turi reikalų su policija. Tačiau tai fiksuojama paauglystėje. Tada tenka susisiekti su tėvais ir išspręsti problemas. Dažniausiai šiuos vaikus tėvai pasiima į užsienį“, – sakė specialistė.

Jaučiasi neišmyluoti

Inga Šulcienė

Psichologė–psichoterapeutė

Kiekviename amžiaus tarpsnyje tėvai yra svarbūs vaikams. Išsiskyrimas – didelis sukrėtimas. Jis visada paveikia vaikus. Tėvai vaikams turėtų teikti saugumą, būtiną vaiko vystymuisi. Kai tėvai išvyksta, palikdami vaikus seneliams ar kitiems giminaičiams, šis saugumas prarandamas.

Todėl tėvai neturėtų palikti vaikų artimiesiems tikėdamiesi, kad kiti taip pat jais galės pasirūpinti. Net jei vaikai yra didesni ir suprantantys, tokio tėvų sprendimo priežastis dažniausiai jie ilgai nešiojasi savyje tarsi neužgyjančias žaizdas. Jie jaučiasi per anksti turintys būti savarankiški, atsakingi, supratingi, jie jaučiasi palikti ir neišmyluoti.

Tačiau jei jau tenka rinktis tokį sprendimą, kuris tikrai nelengvas, svarbu, kad artimieji, tėvai padėtų vaikui išbūti šį laikotarpį. Su vyresniais vaikais, kurie patyrimą geba išreikšti žodžiais, galima kalbėtis, suvokti jų pokyčius. O maži vaikai dar daug ko negali išreikšti žodžiais, todėl kaip jie jaučiasi, galima labiau suprasti iš pasikeitusio jų elgesio, bendravimo, emocinių reakcijų (liūdesio, pykčio). Maži vaikai ilga išsiskyrimą su tėvais gali išgyventi kaip netektį.

Kartais gali atrodyti, kad vaikai neišreiškia jokios su išsiskyrimu susijusios reakcijos. Jei vaikas jokių jausmų neparodo, tai dar nereiškia, kad jis nieko nejaučia. Užslopinę jausmus, vaikai gali pradėti blogiau mokytis, mažiau bendrauti. Todėl labai svarbu, kaip juos prižiūrintys suaugę žmonės padėtų jiems šiose situacijose ir suteiktų emocinę paramą.

Šeimos santykių institute prieš kelerius metus atliktas tyrimas, kurį atliekant buvo nagrinėjamos ir emigracijos, kai tėvai paliko vaikus gimtinėje, pasekmės. Apklausti tėvai nurodė, kad, jiems išvažiavus dirbti į užsienį, 37,7 proc. vaikų patyrė emocinių problemų.

Rimtų elgesio problemų patyrė 13,8 proc. vaikų.

37,7 proc. tėvų teigė, kad sunkumai dėl vaiko buvo trumpalaikiai, po tam tikro laiko viskas susitvarkė.