Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vaikams dalins mažiau vaisių ir pieno

Vaisių ir daržovių bei pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programa artėjančiais mokslo metais bus „liesesnė“. Žemės ūkio ministerija, remdamasi tyrimų rezultatais, konstatuoja, kad apie 25–40proc. vaikų kasdien nevalgo daržovių ir vaisių, tačiau minėtai programai finansavimas sumažėjo, tad reikalingų produktų vaikai suvalgys dar mažiau.

ES sumažino finansavimą

Skatinant sveikai maitintis, nuo 2004-ųjų pradinukams ir darželinukams nemokamai duodama pieno (vėliau ir pieno produktų), o nuo 2009 metų – ir vaisių (vėliau ir daržovių). Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) apgailestauja, jog nepaisant to, kad sveikų produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programos jau yra įgyvendinamos daug metų, iššūkiai išlieka – mitybos specialistai rekomenduoja per dieną suvartoti bent 400 g vaisių ir daržovių, o Lietuvoje suvartojimas siekia tik apie 260 g.

Remiantis tyrimų rezultatais nustatyta, kad apie 25–40proc. vaikų kasdien nevalgo daržovių ir vaisių. Ar tie vaikai nenori vaisių ir daržovių, ar jų šeimos neišgali nusipirkti – kitas klausimas. Bet kuriuo atveju, jei jau yra galimybė, reikėtų bent darželiuose ir mokyklose pratinti prie sveikų produktų ir daugiau jų išdalinti. Tokius siekius pabrėžia ir ŽŪM, tačiau 2020–2021 mokslo metais tiek vaisių ir daržovių, tiek pieno bei pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programos bus „liesesnės“.

ŽŪM duomenimis, vaisiams ir daržovėms skirta 2 045 188 eurų, pienui ir pieno gaminiams – 3 058 416 eurų. Taigi abiem programoms tenka 5 103 604 eurų paramos lėšų, tai maždaug 203 tūkst. eurų mažiau nei praėjusiais mokslo metais, kai abiem programoms buvo skirta 5 306 816 eurų valstybės ir ES skiriamų paramos lėšų: 2 141 077 eurų teko vaisiams ir daržovės, 3 165 739 eurų – pienui ir pieno gaminiams. Tiesa, šiemet valstybės biudžeto lėšų paskirta tiek pat, sumažėjo ES skiriamų pinigų. ŽŪM atstovų pasiteiravus, kodėl ES sumažino finansavimą, šie atsakė, kad ES paskaičiavo pagal savo metodiką (ta pati metodika taikoma visada). Kodėl paskaičiavus pagal tą pačią metodiką gavosi mažiau, nepaaiškinama.

Dalins daugiau morkų

ŽŪM nutyli, kad sumažėjo šių programų finansavimas, tačiau skelbia, kad, atsižvelgus į mitybos specialistų rekomendacijas ir apklausas, keičiama Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programa. Pokytis tas, kad 2020–2021 mokslo metais ant darželinukų ir pradinukų stalo atsiras daugiau morkų. Žemės ūkio ministro įsakymo projekte nurodyta, kad dalijamos morkos turi būti supjaustytos šiaudeliais (lazdelėmis).

Pasak ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyriausiosios specialistė Rūtos Savickienės, nors programos pavadinime ir tiksluose yra numatyta skatinti daržovių vartojimą ir jas tiekti vaikams, daržovės tampa retenybe ant vaikų stalo. „Įsiklausėme į ugdymo įstaigų bendruomenių, mitybos specialistų balsą ir inicijavome programos keitimą, kad ji neapsiribotų vien obuoliais. 2018–2019 mokslo metais obuolių buvo patiekta 1396,9 t ir tai sudarė 99,6 proc. viso patiekto šviežių vaisių ir daržovių kiekio, o daržovės yra beveik netiekiamos“, – teigė ŽŪM atstovė.

ŽŪM duomenimis, 2018–2019 m. m. vaikams buvo išdalyta 2 t morkų, o 2019–2020 m. m. tik 290 kg morkų.

Taisyklėse numatyta, kad vaisių ir daržovių produktai turi būti dalijami iki trijų kartų per savaitę: ne mažiau kaip du kartus per mėnesį turi būti dalijamos daržovės, vieną kartą per mėnesį gali būti tiekiamos vaisių ir (arba) daržovių sultys. Pieno gaminiai dalijami iki trijų kartų per savaitę, iš kurių bent du kartus turi būti tiekiamas geriamasis pienas, vieną kartą per mėnesį vaikams gali būti duodama brandinto sūrio.

Neaišku, kodėl sumažino

Tokie pokyčiai nustebino sodininkus. Jie sakė, kad neišgirdo argumentų, kodėl obuoliai keičiami morkomis ir dar supjaustytomis. Imta svarstyti, kad galbūt tokių taisyklių reikia tiems, kurie įsigijo morkų pjaustymo įrangą?

„Nežinome, kodėl sumažėjo lėšų programai, juk jos tikslas – skatinti vaikus sveikai maitintis, vartoti daugiau vaisių ir daržovių. Mes nesame prieš daržoves, jeigu jas vaikai valgys, tegu dalija, bet, sakyčiau, neteisinga mažinti finansavimą obuoliams, kuriuos vaikai valgo. Kam tam mažinti finansavimą? Jeigu įveda daugiau daržovių, tegu skiria tam lėšų“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė.

Sodininkė užsiminė, kad anksčiau skirdavo daugiau lėšų daržovėms, tačiau ūkininkai nevežė morkų į mokyklas, nes vaikai jų nevalgė. „Ir tos programos nėra jau tokios patrauklios, europinių paramos lėšų reikia ilgai laukti. Tiesa, gal ir brangiau sumoka už produkciją, bet yra nemažos sąnaudos vežioti nedidelius kiekius obuolių ar morkų į mokyklas. Reikia atrinkti vidutinio dydžio obuolius, kad vaikams būtų patogų valgyti. Mes jau buvome prisitaikę, bet dabar vėl pokyčiai – mažina finansavimą“, – aiškino V.Kuliešienė.

Asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė svarstė, kad galbūt pokyčiams įtakos turėjo koronavirusas. Užsidarius mokykloms ir darželiams, nebuvo išdalinti produktai pagal programą. „Gal dėl to sumažino finansavimą? Jeigu taip, tai jis turi būti atstatytas, juk priežastys aiškios. Kol kas mums niekas nepaaiškino, kodėl lėšų mažiau“, – teigė ji.

Pasiūlė patogesnį būdą

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) vadovė Zofija Cironkienė apgailestavo, kad sprendimas vaikams padidinti nemokamai dalijamų morkų kiekį sulaukė tokio atgarsio. O svarstymus, kad reikalavimas tiekti supjaustytas morkas galbūt yra kam nors naudingas, ji vertino kaip vienareikšmiškai nepagrįstus.

Zofija Cironkienė

„Mes bandome rasti būdus, kad vaikai valgytų ir norėtų morkų. Pirmiausiai derinomės su augintojais, ilgai diskutavome programos įgyvendinimo priežiūros komitete. Čia įtarinėjimai – be pagrindo. Mes pasiūlėme tokią galimybę, kad vaikams būtų patrauklu valgyti supjaustytas morkas, nes mokyklose jų nei skuta, nei pjausto. Vakaruose toks patiekimas populiarus. Suprantame, ir ekspertai tai patvirtina, kad daržovės labai reikalingos, bet jų mažai valgoma. Obuolys turi vienokių maisto medžiagų, morka – kitokių“, – aiškino daržininkų atstovė.

Vaikams gali būti patrauklios mažos skustos morkytės, tačiau tokių, anot Z.Cironkienės, mūsų augintojai kol kas neturi, nes mūsų rinkai jos neapsimoka.

Ar daug daržovių augintojų turi galimybių supjaustyti morkas? „O ar dabar daug augintojų tas morkas į mokyklas vežė? Tik keli ūkiai. Morkos skutamos ne viename ūkyje. Vieni skuta rankomis, kiti turi skutimo įrangą. O vakuumuoja beveik visi prekiniai ūkiai. Tai užtikrina galiojimo laiką ir produkto kokybės išlaikymą“, – teigė LDAA direktorė.

Ji aiškino, kad į mokyklas ir darželius bus tiekiamos perdirbimui skirtos morkos, tai reiškia – ne bet kokios, o turinčios atitinkamą cukrų kiekį, liekamąjį skonį, sultingos ir pan. Jos turi būti išaugintos ekologiškai arba pagal nacionalinius kokybės reikalavimus.

Milijonų neuždirbs

Pasak Z.Cironkienės, prieš morkų kiekio padidinimą sukilo sodininkai ir didmenininkai, nes dabar daugiausia paramos lėšų tekdavo už dalijamus obuolius. „Obuoliai gerai, bet jų visokių tekdavo vaikams. Matydavau, kokius anūkė parsineša. Kai pritrūkdavo lietuviškų, didmenininkai veždavo lenkiškus“, – tvirtino ji.

Daržininkų atstovė sakė nesanti tikra, ar pavyks sumanymas patraukliau vaikams patiekus morkas paskatinti daugiau jų valgyti. „Tai bus tik bandymai, nežinia, ar mums pavyks. Jeigu ne, tai būsime bent pabandę. Aišku, kad ūkiai iš to neuždirbs milijonų, jie turi kur realizuoti – veža į prekybos centrus. Bet jeigu pavyktų, būtų galima tiekti ir kitų daržovių bei bandyti pratinti prie jų“, – samprotavo LDAA vadovė.

Nori įvairovės

Pasak ŽŪM atstovų, vertinant Lietuvoje auginamų daržovių asortimentą ir galimybes vaikams jas tiekti visus mokslo metus, morkos yra tinkamas pasirinkimas, nes mūsų šalies daržovių augintojai išaugina daug ir skanių morkų, kurių maistinės savybės yra puikiai išsaugomos visą sandėliavimo laikotarpį.

„Buvo pasirinkta vaikams teikti pjaustytas morkas, taip išvengiant užkrauti papildomo darbo ugdymo įstaigoms, kurios ne visada turi galimybių vaikams patraukliai paruošti vartoti morkas (nuplauti, supjaustyti ir pan.). Pjaustytos bei vakuume supakuotos morkos nesuvysta ir išlaiko visas maistines savybes, o patogus ir patrauklus produktų pateikimas vaikams yra vienas iš programos veiksmingumą lemiančių veiksnių“, – įsitikinusi R.Savickienė.

ŽŪM viliasi, kad vaikams patrauklia forma visus metus tiekiamos morkos bus puikus užkandis, ir tai paskatins didesnį daržovių vartojimą ir jų populiarinimą bei padidins programos veiksmingumą.

Pabrėžiama, kad tai svarbu dar ir todėl, jog jau kelerius metus iš eilės pavasarį pritrūksta lietuviškų obuolių vaikams tiekti pagal programą. Tuomet balandžio ir gegužės mėnesiais vaikams iš viso nėra tiekiami nei vaisiai, nei daržovės, nes produktų tiekėjai, jei nėra privalomo įpareigojimo tiekti daržoves, nėra suinteresuoti papildomai dirbti.

Programos įgyvendinimo tarpinio vertinimo metu atliktos apklausos duomenimis, net 70,4 proc. respondentų pasisakė už daržovių asortimento ir kiekio didinimą. Dažniausiai respondentai pageidavo papildomai įtraukti tiekti agurkų (34,8 proc. respondentų), morkų (33,3 proc.), ropių ir ridikų (26,1 proc.), pomidorų (26,1 proc.). Apklausoje ugdymo įstaigų atstovai pažymėjo poreikį padidinti produktų įvairovę, taip didinant programos veiksmingumą.

 

 

Rekomenduojami video