Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vaduojantis iš šiferio – kliūčių ruožas

Kaimiškų vietovių gyventojai gali pasinaudoti ES parama ir atsikratyti stogų, pagamintų iš asbesto – pavojingos sveikatai medžiagos, tačiau šis procesas vyksta vangiai. Pasikeisti šiferio stogus norėtų ir daugiau žmonių, bet ne visi tam ryžtasi, kai sužino reikalavimus.

Pasinaudojusių – mažuma

Šventežerio seniūnijoje (Lazdijų r.) per penkerius metus valstybės parama, kuri teikiama keičiant asbestinius stogus, pasinaudojo beveik 50 sodybų šeimininkų. Pirmaisiais metais žmonės buvo aktyvūs, bet paramos tesulaukė 12 pareiškėjų, po to kasmet – iki 10.

„Pagrindinė priežastis, kodėl pas mus vis dar daug nepakeistų šiferinių stogų, ta, kad kaimo žmonės neturi pinigų stogui keisti. Juk pinigai žmogui sumokami tik tada, kada šeimininkas darbus įvykdo ir pateikia sąskaitas. O juk ne kiekvienas turi tokią didelę sumą, kad galėtų ir už medžiagas, ir už darbus, ir už kitas paslaugas susimokėti“, – paaiškino Šventežerio seniūnė Aldona Burbienė.

Seniūnė sakė, kad pasikeisti asbestinius stogus norėtų ir daugiau žmonių, bet ne visi tam ryžtasi, kai sužino reikalavimus. Tarpusavyje šventežeriečiai pasikalba, esą labai vargina formalumai. Užpildžius paraišką, būna viešieji pirkimai, nes žmogus turi viską daryti taip, kaip priklauso pagal nustatytą tvarką, kada naudoji valstybės lėšas. Tai daug kam tampa dar vienu svarbiu kliuviniu.

„Jeigu būtų tvarka supaprastinta ir numatyta vieno stogo keitimui konkreti suma pinigų, nesvarbu, kur tas žmogus medžiagas perka, gal būtų paprasčiau. Kai vyresnio amžiaus žmogui pasakai reikalavimus, jis iš karto pasako: „Tai gal jau tegul taip ir lieka...“ Jiems per daug sudėtinga procedūra. Supaprastinus tvarką, būtų paprasčiau, ir keisti stogus ryžtųsi daugiau šeimininkų. Juk daugumos vaikai nedalyvauja šituose reikaluose, o kaime gyvena daugiausia senyvi žmonės“, – svarstė seniūnė.

Pakeisti brangu

Kaimo gyventojai tapo atsargesni, prieš keisdami stogus apskaičiuoja, kad nepritrūktų pinigų, o jei suma didelė, tai planus iš viso nutraukia. Tuomet stogo keitimas atidedamas neplanuojamam laikui.

Šventežerio seniūnijoje gyventojai paraiškų buvo pateikę ir daugiau, bet kai kurie darbų nevykdė. „Juk pirmiausia reikia susiskaičiuoti, kiek kainuos darbai ir prekės. Pavyzdžiui, paprasto stogo, apie 150 kvadratinių metrų ploto, uždengimas su visais pakalimais, su apdaila, su padarymu atsieina apie 3 tūkst. eurų, – ūkišku žvilgsniu stogo keitimo vertę nustatė seniūnė. – Tačiau jeigu žmogus pajudins stogą, jis pamatys, kad reikia dar ir medieną keisti, o medienos niekas nekompensuoja. Jeigu keis stogą, tai pamatys, kad laikas atnaujinti ir kaminą ir taip toliau. Kaip norite skaičiuokite, bet standartiniam vidutiniam namo stogui pakeisti, tiem patiem 150 kvadratinių metrų ploto, reikės per 7 tūkst. eurų. Tiek reikėtų vidutiniškam namui, o ne nuo sovietmečio laikų stovintiems namams-gigantams. Didelių namų stogų už tokią sumą nepakeisi, jų stogo keitimas kainuos gerokai daugiau“, – skaičiavo A.Burbienė.

Ji prisiminė, kad savo šeimos namo šiferinį stogą keitė prieš 17 metų, – tada gyveno sename name, kurį būtinai reikėjo rekonstruoti ir teko stogą tvarkyti: „Jeigu būtų negriuvęs namas, nebūtų reikėję jo tvarkyti, ko gero, aš pati būčiau sulaukusi šių dienų. Iš tikrųjų ir patys įsitikinome, kad brangu.“

Įžvelgiama ir politika

Kalbinti specialistai asbestinių stogų atnaujinimo programą prilygina daugiabučių namų renovacijai, nes tiek vienur, tiek kitur daug sudėtingų detalių, o įvedus eurą Lietuvoje pakito žmonių perkamoji galia, jie neišgali investuoti tiek, kiek įstengė anksčiau. Be to, ne visi gyventojai nori naujovių.

Pavyzdžiui, žmona pageidautų atnaujinti gyvenamojo namo stogą, tačiau jeigu investicijai prieštarauja jos sutuoktinis, parama neskiriama. Dar sudėtingiau, jeigu name gyvena kelios ar keliolika šeimų ir visų poreikiai skirtingi. Mat pagal Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) suformuluotas taisykles, būtinas visų sutikimas. „Kaip ŽŪM sugalvojo kaimo gyventojus šelpti, taip dabar ir yra, taip turi daryti“, – apie sudėtingus niuansus kalbėjo nenorintis savo pavardės viešinti specialistas.

Tai, kad parama neteikiama savivaldybių centruose, kur gyventojų kaip tik daugiau – jis įžvelgia diskriminaciją. „Tas kriterijus, kad parama teikiama gyvenantiesiems kaimo vietovėse, kuriose gyventojų skaičius – iki 6 tūkstančių, irgi niekam nesuprantamas. Kodėl iki 6 tūkstančių, o ne iki 10-ies ar ne nuo 2 tūkstančių gyventojų?“ – svarstė pašnekovas.

Į paramą gali pretenduoti tik kaime gyvenantys žmonės, o negali sodybų šeimininkai. „O ar sodyba ne kaimo įvaizdis, ne kaimo vaizdas. Vadinasi, sodybas turintieji jau prie kitų priskiriami? Savotiškas požiūris, – mano specialistas. – Jeigu plačiau žiūrint: kas balsuoja už atitinkamus žmones, tai gyvena kaime, o tie, kurie turi sodybas, jie gi balsuoja miestuose. Šitaip labai gerai susiniveliuoja politiniai niuansai.“

Neužtenka paramos 

Pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Komunikacijos skyriaus vedėjos Vaivos Kovaliūnienės, kelią, kokį turi atitikti pareiškėjai, nurodo ŽŪM, o jie tik pagal reikalavimus priima paraiškas ir jas įvertina.

NMA duomenimis, asbestinių stogų dangos keitimo programa pradėta įgyvendinti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą. Tuomet šia parama pasinaudojo beveik 12 tūkst. paramos gavėjų, daugiausia jų buvo Šilalės, Panevėžio, Pasvalio rajonuose.

2014–2020 m. paramos laikotarpiu pateikta 4216 paraiškų, 2825 iš jų – patvirtintos. Šiuo metu daugiausia paramos gavėjų Vilkaviškio, Alytaus, Vilniaus rajonų savivaldybėse.

Specialistai teigia, kad 2014–2020 m. programos laikotarpiu kaimo gyventojai dažniausiai paramos negauna todėl, kad neužtenka ŽŪM tų metų kvietimui skirtos paramos sumos visiems pareiškėjams. Tuo atveju, jei bendra visų pareiškėjų prašoma paramos suma viršija skirtąją renkamoms paraiškoms, sudaroma pirmumo eilė ir parama skiriama didžiausią balų skaičių surinkusiems pareiškėjams.

Remiantis veiklos srities įgyvendinimo taisyklėmis, paraiškas gali teikti kaime savo gyvenamąją vietą deklaravę Lietuvos gyventojai. Sodų bendrijoms priklausančių namų savininkams parama neteikiama.

Numatyta didžiausia galima paramos suma vienam projektui įgyvendinti – 2000 eurų, paramos intensyvumas – iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Likusią stogo dangos keitimui reikalingą pinigų sumą turi turėti pats pareiškėjas. Projektą privaloma įgyvendinti per 12 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.

Gali būti keičiama ir vienbučių, ir dvibučių arba daugiabučių gyvenamųjų namų asbestinė stogo danga, tačiau labai svarbu, kad būtų pakeista viso namo asbestinė stogo danga.

Pareiškėjų projektai vertinami pagal atrankos kriterijus, už kuriuos suteikiami balai, taip pat nustatytas minimalus reikalingų surinkti balų skaičius. Kriterijai, už kuriuos skiriami balai, kiti reikalavimai nustatomi veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse. Parama išmokama įgyvendinus projektą ir pateikus mokėjimo prašymą su pagrindžiančiais dokumentais agentūrai. Šiemet paraiškos asbestiniams stogams pakeisti buvo renkamos gegužės mėnesį.

Sveikatai pavojingas

Asta Šaučiūnienė

Asta Šaučiūnienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento direktorė  

Asbestas – natūrali mineralinė pluoštinė medžiaga, kasama kasyklose. Žodis „asbestas“ kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „nedegantis, nesuyrantis“. Viena asbesto savybių – jis lengvai skaidosi į įvairaus storio ir ilgio pluoštelius, kurie išplinta ore ir pro kvėpavimo takus patenka į žmogaus plaučius. Asbestas gali būti jungiamas su netrapios medžiagos jungikliu arba birus. Ši medžiaga labai dulka, užtenka paliesti ją rankomis, todėl birusis asbestas ypač pavojingas sveikatai.

Asbestas plačiai naudotas ir dabar jo randama stogo ir sienų dangose, pertvarose, šilumos tinklų ir vamzdynų izoliacijose, vėdinimo įrenginiuose ir vamzdynuose, asbesto ir cemento vamzdžiuose, elektros skirstymo spintose, elektros įrenginiuose, ugniai atspariose sienose, duryse.

Ekspertai asbestą pripažino kancerogenišku žmogui ir priskyrė veiksnių, kurių kancerogeniškumas įrodytas, grupei. Tai pagrindinis piktybinius navikus sukeliantis pramoninis teršalas. Sveikata sutrikdoma dėl į plaučius patekusių asbesto plaušelių jų įkvėpus.

Dažniausiai asbesto sukeliamos ligos – asbestozė (plaučių audinio randėjimas), plaučių vėžys, mezotelioma (pleuros ir pilvaplėvės vėžys), pleuros pažeidimai. Šios ligos išsivysto ne iš karto, o per ilgą 20–40 metų laikotarpį. Jei rūkantis asmuo yra veikiamas ir asbesto, plaučių vėžio išsivystymo rizika yra daug didesnė, negu atskirai vien rūkymo ar asbesto keliamo pavojaus.

Patekęs į organizmą asbestas labai pavojingas sveikatai. Dėl didelio atsparumo organizmas negali jo suskaidyti arba ištirpinti. Dalį įkvepiamų asbesto plaukelių sulaiko kvėpavimo takų gleivinė. Negiliai patekusius plaukelius galima iškosėti arba išpūsti pro nosį. Kita jų dalis keliauja toliau į kvėpavimo takus. Smulkiausi plaukeliai prasiskverbia pro valomąsias kvėpavimo takų sistemas ir su oru patenka į visas plaučių dalis. Kai kurie iš jų iškvepiami su oru. Tačiau dalis asbesto plaukelių plaučiuose pasilieka ir dažniausiai – visam gyvenimui. Būtent jie ir sukelia ligas.

Kompensuos ir miestiečiams

Audrius Naktinis, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vyr. specialistas

Niekas neturi informacijos, kiek šiferio stogų buvo, kiek dar yra – to niekas neskaičiavo. Aplinkos ministerija taip pat šiai sričiai skyrė pinigų, už kuriuos savivaldybės galės kompensuoti asbesto surinkimo išlaidas ir nemokamai išvežti gyventojų šalinamą asbestą, nepriklausomai nuo to, jie gyvena kaime ar mieste. Šiame projekte dalyvaus beveik 30 Lietuvos savivaldybių (iš 60-ies).

Parama kaimui

Inga Venciulytė , Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vedėja

-Kokia šiandien situacija Lietuvoje, kiek tokių stogų dar turime, o kiek jų pakeista?

Asbesto šalinimo veiksmų plane, kuris patvirtintas aplinkos ministro, nurodyta, kad savivaldybės neturi tikslių duomenų apie jų teritorijose esantį asbesto turinčių gaminių kiekį privačiuose ir viešosios paskirties pastatuose. Vadovaujantis apklausos metu savivaldybių pateiktais duomenimis, privačiuose pastatuose esantis asbesto turinčių gaminių kiekis yra apie 407855,9 t, viešuose pastatuose – 62901,7 t.

Įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą, 2007–2013 metais paraiškas gauti paramą Asbestinei stogų dangai keisti pateikė 14 895 pareiškėjai, parama skirta 11 882 pareiškėjams, gyvenamųjų namų asbestinei stogų dangai keisti kaimo vietovėse (už 21 160 376 eurų). Per 2015–2017 metus patvirtinta daugiau nei 2 800 projektų už 5,5 mln. eurų.

-Kodėl į paramą gali pretenduoti tik kaime gyvenantys žmonės, o negali sodybų šeimininkai?

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa yra įgyvendinama kaimo vietovėse, todėl už paramos lėšas gyvenamųjų namų stogų dangas gali keisti tik kaimo vietovėse gyvenantys fiziniai asmenys.

-Kodėl parama neteikiama savivaldybių centruose, ten, kur gyventojų kaip tik daugiau?

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa yra įgyvendinama kaimo vietovėse, todėl gali būti keičiamos tik kaimo vietovėse esančių gyvenamųjų namų stogų dangos. Savivaldybių centrai, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus, nelaikomi kaimo vietovėmis.

-Pretendentams tenka atlikti daug, iš šalies žiūrint, nereikalingų formalumų, pavyzdžiui, gauti sutuoktinio sutikimą investuoti ir pan.

Tai horizontali nuostata, taikoma ir kitų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonių atveju, kai investuojama į turtą, kuris priklauso pareiškėjui arba jo sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, sutuoktinių bendrosios dalinės arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pareiškėjas kartu su paramos paraiška pateikia rašytinį sutuoktinio sutikimą investuoti į jam ar jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą.

-Kiek laiko dar bus teikiama parama, norintiems pasikeisti šiferio stogus, ar dar yra norinčiųjų?

Preliminariai planuojama 2018–2020 m. kartą per metus organizuoti kvietimus teikti paraiškas. Iki šiol organizuotuose kvietimuose pareiškėjai dalyvauja labai aktyviai, todėl manome, kad norinčių pasikeisti stogo dangą tikrai yra.

Rekomenduojami video