Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vabzdžio geluonyje slypi pavojus

Lietuvoje įvairiausiems vabalams tarpti sąlygos yra idealios. Kai kurių šių mažyčių padarėlių įgėlimai kelia nemažą grėsmę žmonių sveikatai, kartais net gyvybei. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai didelių bėdų sukelia Lietuvoje nepavojingais laikomi uodai.

Sugėlė kraujasiurbiai

Jonaviškei Snieguolei Rukšaitienei po sodyboje praleistų atostogų teko kreiptis į gydytoją. Moterį sugėlė kraujasiurbiai mašalai. Labiausiai ją išgąsdino ištinusios įkandimo vietos ir stipri alerginė reakcija. „Dešinė ranka taip ištino, kad dėl niežulio net negalėjau užmigti, krėtė šaltis, – dalijosi patirtimi moteris. – Pirmadienį jau lėkiau pas gydytoją. Ji paaiškino, kad mano organizmas labai jautrus, ir išrašė vaistų nuo alergijos. Dabar visuomet jų turėsiu vaistinėlėje, nes šiais metais mašalai puola kaip per badmetį.“

Iš tiesų kraujasiurbių šiemet kaip niekada gausu, todėl sveikatos specialistai perspėja jų saugotis ir vengti vietų prie vandens telkinių, drėgnų vietovių. „Alergiškiems žmonėms reikėtų susirūpinti tada, kai uodo įkandimo vieta parausta didesniu negu 10 cm spinduliu, – patarė Visuomenės sveikatos centro gydytoja Biruta Zdanevičienė. – Jeigu atsiranda bendras silpnumas, sukasi galva, reikia kreiptis į gydytoją. Ūmi alerginė reakcija paprastai pasireiškia per pusvalandį – atsiranda kūno drebėjimas, pila prakaitas, sutrinka kvėpavimas, pakyla kūno temperatūra, atsiranda dusulys. Jeigu nebus kviečiama greitoji pagalba, žmogus gali prarasti ir sąmonę.“

Vykstant į gamtą būtina tinkamai apsirengti, pasirūpinti prevencinėmis priemonėmis. „Labai svarbu tinkamai apsirengti – šviesūs drabužiai pritraukia uodus, – sakė pašnekovė. – Uodai aktyvūs iš ryto, prieš saulės tekėjimą, o kanda vėlai vakare, nusileidus saulei.“

Nors apsaugai nuo uodų naudojami įvairūs repelentai, B.Zdanevičienė siūlė jais nepasikliauti, nes jautriems žmonėms jie gali sukelti alergiją. „Geriau naudoti buitines priemones: įvairius citrusinius aliejus, kedrų, eukaliptų, terpentino kvapus“, – patarė medikė. Įgėlimo vietą B.Zdanevičienė rekomendavo patepti sutrintu svogūnu arba trinta žalia bulve. „Yra ir vaistinėse specialių tepalų, skirtų suaugusiesiems ir vaikams. O jeigu alerginė reakcija didesnė, gydytojai rekomenduoja vartoti antialerginius vaistus“, – sakė Visuomenės sveikatos centro medikė.

Pavojingi mažiesiems

Ypač uodų įgėlimai pavojingi kūdikiams ir mažiems vaikams. „Mažylių oda yra jautresnė vabzdžių įkandimams negu suaugusiųjų, – teigė vaikų ligų gydytoja Asta Rudžionienė. – Jeigu sugeltos vietos stipriai ištino, nieko nelaukdami kreipkitės į gydytoją, kad skirtų gydymą.“

Medikės teigimu, vabzdžių įkandimams alergiškus vaikus gydyti reikia iškart, kai tik jie sugeliami, – suleisti hormoninių vaistų arba vaistų nuo alergijos. „Kartais uodų įkandimai komplikuojasi, kai vaikas nusidrasko įgėlimo vietą ir į organizmą patenka infekcija“, – patirtimi dalijosi vaikų ligų gydytoja.

Bitės ir širšės

Kaip rodo statistika, Lietuvoje dėl vabzdžio įgėlimo sukelto anafilaksinio šoko per metus miršta 1–2 žmonės. Pasak Vilniaus universiteto profesorės alergologės Rūtos Dubakienės, pavojingiausi geliantys vabzdžiai – bitės ir širšės. „Uodai alergijos nesukelia. Svarbu skirti alerginę reakciją nuo įprastinės reakcijos į įgėlimą. Patinimas, paraudimas – normali reakcija, – sakė gydytoja. – Alerginė reakcija yra kitokia, neįprasta: atsiranda dilgėlinis bėrimas, blogiausiu atveju krinta kraujospūdis (net iki nulio), prasideda dusulio priepuoliai arba staigus viduriavimas. Tokia grėsminga alerginė reakcija vadinama anafilaksija. Tada reikia nedelsiant veikti, nes žmogus gali mirti.“

Rūta Dubakienė

Pasak R.Dubakienės, įgėlus bitei ar širšei būtina skubiai pašalinti geluonį, kad kuo mažiau nuodo patektų į organizmą. „Svarbu ne tik geluonį ištraukti. Jei kyla didelė alerginė reakcija, pirmas vaistas – adrenalinas, – sakė alergologė. – Nesvarbu, kur jo bus sušvirkšta, ar į raumenis, ar po oda, svarbiausia tai padaryti kuo greičiau.“

Medikė patarė alergiškiems žmonėms visada nešiotis vaistų nuo alergijos, o tiems, kuriems jau yra buvusi alerginė reakcija, būtina turėti ir adrenalino, nes kita organizmo reakcija gali būti dar grėsmingesnė.

Paprastai, pirmą kartą vabzdžiui įgėlus, alerginė reakcija nekyla. Turi praeiti laiko, kol organizmas įsijautrina. Stipresnė alerginė reakcija dažniau pasireiškia po antrojo įgėlimo. „Dabar vaistinėse parduodamą adrenaliną nesunku pačiam susišvirkšti“, – sakė gydytoja. Jei žmogų, įkandus vabzdžiui, ištiko alerginė reakcija, medikė patarė jį paguldyti, pakelti kojas aukščiau galvos ir kviesti pagalbą.

Reakcija į įgėlimus

Alergines reakcijas dažniausiai sukelia bitės, širšės ir vapsvos. Jų įgelta vieta patinsta, parausta, skauda ir niežti. Vabzdžiui įgėlus gali prasidėti ūmi reakcija: net nespėjus parausti įgėlimo vietai, žmogus pajunta silpnumą, pradeda drebėti, jį pila prakaitas. Pasak medikų, šie požymiai įspėja apie anafilaksinio šoko – ūmios alerginės reakcijos – pradžią.

Sunkesniais atvejais gali sutrikti kvėpavimas, pakilti temperatūra, pradedama dusti. Galiausiai žmogus gali prarasti sąmonę ir mirti net dėl vieno vabzdžio įgėlimo.

Ūmiausios alerginės reakcijos pasireiškia per pusvalandį nuo įgėlimo. Tokiems žmonėms išleisti net specialūs alerginiai pasai. Jie būtini, kad saulėtą dieną aptikus gulintį žmogų, pavyzdžiui, miške ar pievoje, būtų galima įtarti apie vabzdžio įgėlimo sukeltą reakciją.

Daugybiniai vabzdžių įgėlimai gali sukelti ir toksinę reakciją. Ji gali prasidėti ir ligotam, nusilpusio imuniteto žmogui arba tuomet, kai vabzdys pataiko tiesiai į kraujagyslę. Toksinė reakcija gydoma taip pat, kaip ir alerginė. Pavojingiausios įgėlimo vietos – galvos ir kaklo sritys. Pradėjus tinti lūpoms, gerkloms, liežuviui, žmogus gali tiesiog uždusti.

Šiuo metų laiku gana dažnai galima sutikti nuodingą gyvatę – angį. Ir ne tik miške. Prieš kelerius metus į medikus kreipėsi moteris, kurią angis „pabučiavo“ ant Vilniaus centre esančio Gedimino kalno. Nors angys nepridaro tiek bėdos, kiek, tarkime, bitės, įgėlus šiam ropliui būtina kuo skubiau vykti į gydymo įstaigą. Pasak B.Zdanevičienės, jokiu būdu negalima imtis saviveiklos ir bandyti nuodus iščiulpti burna, nes joje gali būti mikrožaizdelių, sugedusių dantų. Tai galima padaryti rankomis. „Taip pat nebesiūloma užrišti galūnės virš įkąstos vietos, nes rišdami žmonės gali taip suveržti, kad sutraiškys kraujagysles, nervus ir tik dar labiau pakenks nukentėjusiajam. Įkandimo vietą reikia nuplauti arba pašaldyti, galūnę nuleisti kuo žemiau, kad kraujotaka būtų lėtesnė ir nuodai greitai neplistų, ir vykti į ligoninę“, – teigė medikė.

B.Zdanevičienė

Kaip pašalinti geluonį

Geluonį palieka tik bitė. Jį reikėtų pašalinti švelniai braukiant šepetėliu ar buku peilio galu. Įgeltos vietos nepatariama spaudyti, nes geluonyje esantys nuodai nebūna visiškai išsiskyrę į organizmą. Jei nuo įgėlimo praėjo daugiau nei 15 minučių, geluonies ištraukimo būdas reikšmės nebeturi.

Kaip prižiūrėti įgeltą vietą

Įgėlimo vietą geriausia pašaldyti, nes šaltis sutraukia kraujagysles ir mažina tinimą. Jei labai niežti, galima išgerti vaistų nuo alergijos. Jei reakcija nestipri, galima patepti antialerginiu tepalu. Jis sumažina niežulį. Įgeltą vietą būtina dažnai dezinfekuoti, negalima jos kasyti, ypač purvinomis rankomis, kad į žaizdelę nepatektų infekcija.

 

Rekomenduojami video