Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
V.Baltraitienė: būtinos bendros valdžios pastangos suvaldyti pieno perdirbėjus

Lietuvos pieno sektoriuje susiklosčius kritinei padėčiai, žemės ūkio ministrė sako, jog būtinos bendros visų valdžios institucijų pastangos suvaldyti perdirbėjus, kurie nesilaiko susitarimų ir nestabdo pieno supirkimo kainos mažėjimo. Virginija Baltraitienė teigia, jog pieno gamybos nedidinantiems arba mažinantiems ūkininkams prireiks dar apie 20 mln. eurų paramos.

„Mes esame numatę apie 20 mln. eurų iki lapkričio mėnesio, kai yra sudėtingiausias laikotarpis. Esame pateikę ir premjerui, kad reikėtų papildomai 20 mln. eurų, kad galėtume primokėti prie tos kainos, kuri mokama bus gegužės mėnesį, kad ji išsilaikytų iki lapkričio. Čia yra ta schema, kada turėtų išlaikyti tą patį gamybos lygį arba mažinti. Tokia schema nustatyta ir Europos Komisijos“, - antradienį po susitikimo su Lietuvos ūkininkų sąjunga žurnalistams sakė V.Baltraitienė.

Anot jos, trečiadienį susitikime su premjeru, perdirbėjais ir ūkininkais bus bandoma kalbėti, kaip spręsti pieno sektoriaus krizę Lietuvoje, bendradarbiaujant gamintojams, perdirbėjams ir prekybininkams.

„Matome, kad perdirbėjai savo žodžio nesilaiko ir nori mažinti supirkimo kainas. (...) Jei perdirbėjai toliau žais tokius žaidimus, kokius žaidžia dabar... Kiek mes iš biudžeto skiriame, tiek jie mažina kainą, tai čia galo nebus. Jie šantažuoja ministeriją ir Vyriausybę. Iš tikrųjų manau, kad turėtų įsijungti visos trys valdžios - Seimas, Vyriausybė ir Prezidentūra. Mes turime rasti bendrai sprendimą, kaip suvaldyti perdirbėjus ir prekybininkus“, - kalbėjo ministrė.

V.Baltraitienė pripažino, kad bendros valdžios pastangos ir tam tikri sprendimai galbūt ribotų konkurenciją.

„Esant tokiai ekstremaliai situacijai, tai yra didžiulė krizė, tai kodėl negalima priimti tam tikrų sprendimų, tam tikram laikotarpiui, bent šiems metams, aš manau, galima priimti kai kuriuos sprendimus apriboti kainų sumažėjimą. Nesakau, kad reguliuoti kainą ar ją nustatyti konkrečiai“, - teigė ministrė.

Prezidentės patarėja Skaistė Plaušinytė BNS teigė, kad Prezidentūra nekomentuoja pareiškimo, kad ji turėtų padėti spręsti pieno krizę. Pasak jos, Dalia Grybauskaitė laikosi ankstesnės nuomonės, kad dirbtinai negalima reguliuoti pieno supirkimo kainų.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas žurnalistams po susitikimo teigė, kad 20 mln. eurų papildoma parama nepadės, jei nebus priimti papildomi sprendimai dėl perdirbėjų veiksmų, nes ją pasisavins pieno perdirbėjai, kurie dar labiau mažins kainas.

„Tuos 20 mln. eurų gauname ir vėl sumažins tiek pat supirkimo kainas, ir tuos 20 mln. eurų suvalgys perdirbėjai. Čia tas pats, kas pastatytum vilką avių saugoti. (...) Pagrindiniai mūsų prašymai, kad mes turime išgyventi. Matome, kad rinkoje supirkimo kaina yra nuo 8 iki 15 centų, tai vis dėlto nesueina galas su galu ir mes negalime tos šakos visiškai panaikinti“, - kalbėjo J.Talmantas.

Ministrė sakė, kad gegužės mėnesį vidutinė bazinio žaliavinio pienio supirkimo kaina bus maždaug 17 centų.

J.Talmantas tai pat mano, kad būtinas bendras trijų valdžios institucijų sprendimas, siekiant suvaldyti pieno krizę Lietuvoje.

„Aš manyčiau, jog turėtų prisijungti ir trečia sritis - Prezidentūra bei Konkurencijos taryba, kuri visiškai yra nusišalinusi. (...) Turėtų įsikišti valstybė - Prezidentūra ir sudėlioti tuos antkainius, kad gamintojos, perdirbėjas ir prekybininkas išgyventų“, - tvirtino J.Talmantas.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiemet bendra parama pieno ūkiams sieks 65,1 mln eurų. 18 mln. eurų parama bus pradėta mokėti gegužės 5 dieną - gamintojai gaus 78,23 euro už pieninę karvę, o kooperatyvo nariai - 10 proc. daugiau - 86,05 euro. Taip pat bus skiriama 17,2 mln. tiesioginių išmokų iš valstybės biudžeto, 25,3 mln. eurų tiesioginių išmokų iš Europos Sąjungos (ES) už pienines karves ir 4,6 mln eurų - už pieninių veislių bulius.

Skaičiuojama, kad dėl pasaulinės pieno krizės ir žemų supirkimo kainų pieno gamintojai pernai prarado apie 75 mln. eurų pajamų.

Rekomenduojami video