Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Užlipo ant išmokų grėblio

Dar pernai šalies žemdirbiai buvo skatinami imtis naujos veiklos – mėsinės galvijininkystės. Tuo susidomėjo ne tik nenašių žemių turėtojai, jauni ūkininkai, bet ir pieno ūkių savininkai. Tačiau šiemet iš jų jau pasigirsta pagalbos šauksmų, kad valdžia, nepaisydama ankstesnių pažadų, negailestingai nurėžė išmokas už mėsinius galvijus ir juos jau ne itin apsimoka auginti.

Pelnus pamiršta

Marijampolės savivaldybės Kūlokų kaimo ūkininkas Juozas Bekampis, daug metų savame ūkyje auginantis mėsinius galvijus, „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad Lietuvoje tuo užsiimančių ūkininkų situacija prasta. „Dabar skatina vien tik auginimą. Apie realizaciją šneka taip: pirks mėsą Amerika, Turkija, Kinija, Japonija. Bet pasidomėkime, kas, ką ir kiek išvežė? Mano nuojauta sako, po metų ar dvejų tikrai atsidursime tokioje pat padėtyje, kaip ir pienininkystė“, – prastą mėsinės galvijininkystės ateitį prognozavo ūkininkas J.Bekampis iš Suvalkijos.

Šiuo metu J.Bekampio ūkis daugiausia augina mišrūnus: teko persiorientuoti į prekinę gamybą. Mėsinius bulius, telyčias augina iki 700 kg svorio ir parduoda mėsai. Laiko karvių žindenių, dauguma jų yra grynaveislės, limuzinų veislės. Veisimui, anot ūkininko, gal ir apsimokėtų auginti, jei tų pinigų, kuriuos davė valstybė naujiems gyvuliams įsigyti, nors kiek daugiau liktų ir Lietuvoje.

„50 proc. dengtų tokių gyvulių pirkimo išlaidas Lietuvos rinkoje, o 30 proc. – pirkimui užsienio šalyse. Tada būtų labiau skatinamas vietinių bandų veislinių gyvulių pirkimas, o dabar visi važiuoja ir parsiveža iš užsienio, ten sumoka didelius pinigus ir, abejoju, ar jie tikrai geresnę veislę (medžiagą) parsiveža, negu yra Lietuvoje. Galima sakyti, kad visi pinigai nukeliavo kitur. Tais 2 mln. eurų pasinaudojo užsienio ūkininkai, ne mūsiškiai. Tas tikrai nedžiugina“, – dar vieną nepalankią mėsinių gyvulių auginimo situaciją nusakė J.Bekampis.

Dirba spaudžiami įsipareigojimų

Prieš dvejus metus į Lietuvą atvažiavę italai, ispanai, turkai iš ūkininkų pirkdavo galvijus, o dabar jų jau neperka. Augintojai nežino, kodėl sieja tai su užsidariusia Rusijos rinka. Liko tik vietos prekyba, kurioje, anot J.Bekampio, gyvulių bus ar nebus, bet kainos nekils. Ūkininkas sakė, kad sumažino ir arklių, nes ir jų jau neapsimoka auginti, skaičių.

„Prieš 4–5 metus, turėdami tokio pat dydžio ūkius, buvome vyrai. Tada gaudavome ir už parduotą produkciją, ir subsidijų būdavo, nepalyginsi, kas yra dabar. Dabar ūkio pajamos, investicijos kasmet mažėja. Ūkio nenaikiname, nes turime fermas, ir ne taip paprasta dabar jį panaikinti. Laikėme galvijus, turime daug pievų. Jų jau negalima išarti: esame „pririšti“. Ūkininkas, nesvarbu, ar jis nori, ar nenori, ar jam verta, ar neverta, ganyklų išarti negali. Įsipareigojo, ir viskas. Jei pasirašė sutartį, 5 metus melš karves, jas laikys, ir visai nesvarbu, ar jis to nori, ar nenori. Taip ir mėsinius galvijus privalės laikyti: juk ganyklų turi“, – apie įsipareigojimų naštą pasakojo jis.

J.Bekampis neneigė, kad bet kokia tiesioginė išmoka, jei ji normalaus dydžio, skatina žemdirbį auginti. Visi norėtų, kad išmokos didėtų, bet dabar gyvulių skaičius ūkiuose didėja, o išmoka mažėja. Mat pinigų kiekis, skirtas mėsinei gyvulininkystei paremti, išdalijamas pagal gyvulių skaičių. „Valstybė moka 41 eurą už pieninę ožką, o už mėsinį galviją – 108 eurus. Tad vėl pagalvokime, kiek kainuoja išlaikyti ožką, o kiek – mėsinį galviją“, – atkreipė dėmesį ūkininkas.

Krutina ministrę

Kovo mėnesį dėl ūkininkams sumažintų išmokų atkūrimo Lazdijų rajono savivaldybės vadovai, prisiklausę rajono ūkininkų aimanų, kreipėsi į žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę. Mat sąlygos plėtoti mėsinę galvijininkystę šios savivaldybės teritorijoje yra tinkamos. To ėmėsi nemažai ūkių. Tačiau ši žemės ūkio verslo šaka galvijų augintojams perspektyvi būtų tik tada, jei parama už mėsinius galvijus jiems kasmet iki 2020 m. grįžtų nesumažinta. Tačiau jau šiemet išmokos dydis žemdirbius stulbina – jis mažesnis, nei buvo žadėta, net 69,7 euro.

Mat 2014 m. pabaigoje, tvirtinant susietosios paramos tiesioginių išmokų dydžius už mėsinius galvijus, buvo numatyta, kad 2015 m. išmoka už galviją bus 178,48 euro, 2016 m. – 188,99 euro, 2017 m. – 199,48 euro, 2018 m. – 210,15 euro, o 2019 ir 2020 m. – 220,82 euro. Tačiau šių metų sausį V.Baltraitienė pasirašė įsakymą, kuriuo 2015 m. išmoka sumažinta iki 108,79 euro.

Lazdijų rajono savivaldybės kreipimesi teigiama, kad sumažintas susietosios paramos išmokos dydis už mėsinį galviją turės tiesioginį neigiamą poveikį Lazdijų rajone vykdomam investiciniam mėsinės galvijininkystės populiarinimo projektui „5000 aubrakų Lazdijams“, dėl kurio įgyvendinimo Lazdijų rajono savivaldybės vadovai yra sulaukę žemės ūkio ministrės V. Baltraitienės žodinio pritarimo.

Statistiniai duomenys rodo, kad per praėjusius metus bendras mėsinių grynaveislių galvijų ir jų mišrūnų skaičius Lazdijų rajone nuo 4 682 išaugo iki 4 985. „Galvijų skaičiaus augimas rodo, kad žemdirbiai patikėjo vykdoma žemės ūkio politika ir, pajutę tvirtą Žemės ūkio ministerijos palaikymą, ryžtingai žengė mėsinės galvijininkystės plėtros kryptimi“, – teigė Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis ir pridūrė, kad ministerija gali padidinti išmokas mėsinių galvijų augintojams. Mat neaišku, kodėl nuo 419 eurų iki 527 eurų už vieną arą buvo padidinta susietosios paramos už daržovių uždarajame grunte auginimą išmoka. Taip remiama žieminiuose šiltnamiuose auginama produkcija, kuri, lazdijiečių nuomone, vis tiek nebus konkurencinga šilto klimato kraštuose užaugintai produkcijai, nes jai pagaminti reikia didelių energijos sąnaudų. O mėsinės galvijininkystės produkcija yra konkurencinga, neretai kokybe bei savikaina ji net lenkia kitų ES bei pasaulio valstybių produkciją.

Nieko pakeisti negali

Saulius Gintas Cironka, žemės ūkio viceministras

Žemės ūkio ministerija, rengdama 2015–2020 m. susietosios paramos schemų paketą, numatė paremti ne tik mėsinių (grynaveislių ir mišrūnų) galvijų laikytojus, bet ir mėsinių avių, pieninių veislių karvių, mėsai auginamų pieninių veislių bulių, pieninių ožkų laikytojus ir 80 proc. susietosios paramos lėšų skirti šiam sektoriui stiprinti. Išmokoms už mėsinius galvijus iš 13 proc. bendro 2015 m. tiesioginėms išmokoms skirto finansinio biudžeto buvo numatyta skirti 3,12 proc., t. y. 13,038 mln. eurų.

Atsižvelgiant į 2013 m. esamą gyvulių skaičių ir tiesioginėms išmokoms skirto finansinio biudžeto dalį, buvo apskaičiuoti preliminarūs išmokų dydžiai. Kadangi 2013 m. gyvulių išlaikymas 60 kalendorinių dienų nepertraukiamai valdoje buvo privalomas nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., nuo 2014 m. – per visus metus, o nuo 2015 m. liko tik gyvulio išlaikymas nepertraukiamai 60 kalendorinių dienų valdoje, tinkamų paramai gauti gyvulių skaičius jau 2014 m. buvo 112,457 tūkst. vnt., o 2015 m. – 119,855 tūkst. vnt.

Taigi, nuo 2013 m. iki 2015 m. mėsinių galvijų, atitinkančių kriterijus paramai gauti, padaugėjo 64 proc., o susietosios paramos „2015 m. krepšelis“ šiai schemai įgyvendinti nepadidėjo, todėl akivaizdu, kad tikslūs išmokų dydžiai sumažėjo, palyginti su orientaciniais išmokų dydžiais, patvirtintais 2014 m. Apgailestaujame, tačiau vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento nuostatomis, papildomai lėšų 2015 m. išmokoms už mėsinius galvijus skirti negalime, nes metinė susietosios paramos viršutinių ribų procentinė dalis negali viršyti 13 proc. Susietosios paramos schemų koregavimas keičiant susietosios paramos skyrimo sąlygas ar naujų schemų sukūrimas bei lėšų tarp susietosios paramos eilučių perskirstymas būtų galimas tik nuo 2017 m.

Rekomenduojami video