Savivaldai buvo žadėta suteikti daugiau galių įgyvendinant darbo rinkos politiką, kai kuriose savivaldybėse norėta išmėginti bandomuosius užimtumo projektus, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) suka kita kryptimi – centralizuoja Lietuvos darbo biržos struktūrą ir keičia šios įstaigos pavadinimą – nuo kitų metų spalio 1-osios ji taps Užimtumo tarnyba. Kai kurie politikai tokius numatomus pertvarkymus vadina viso labo kėdžių perstumdymu, nes pasigenda esminio užimtumo politikos pokyčio.

Po vienu stogu

Pastaruoju metu netilo raginimai reformuoti Darbo biržą, kuri kritikos rykštėmis plakama dėl neefektyviai išleistų ir tebeleidžiamų milijonų eurų bedarbių integracijai į darbo rinką. Vieni siūlė apriboti jos funkcijas, dalį jų perduodant savivaldai, kiti – iš viso ją uždaryti ir visas funkcijas patikėti savivaldybėms bei „Sodrai“.

„Valstiečių laikraštis“ neseniai rašė apie skandalais apaugusius Darbo biržos įgyvendinamus projektus ir apie tai, kas slepiasi už gražios bedarbių įdarbinimo statistikos. Prieš mėnesį SADM atstovai „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad yra rengiami Darbo biržos pertvarkos planai, kuriuose numatyta iki kitų metų rudens optimizuoti šios įstaigos funkcijas.

Prieš daugiau nei savaitę socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis spaudos konferencijoje paskelbė, kaip bus reformuojama ši įstaiga. Lietuvos darbo birža ir teritorinės darbo biržos taps vienu juridiniu vienetu – Užimtumo tarnyba. Tokiu būdu norima optimizuoti bendrąsias viešojo sektoriaus funkcijas, mažinti administracinį aparatą ir labiau susitelkti į efektyvų bendradarbiavimą tiesiogiai su klientais.

„Tai ne tik atneštų naudos darbo ieškantiems asmenims bei darbdaviams, bet ir leistų sutaupyti 1,8 milijono eurų valstybės lėšų“, – pabrėžė L.Kukuraitis.

Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministras viešai neįvardijo, kiek kainuos pati Darbo biržos pertvarka. Vien šios įstaigos pavadinimo keitimas ir su tuo susijusios išlaidos, SADM duomenimis, mokesčių mokėtojams atsieis gana įspūdingą sumą – apie 60 tūkst. eurų!

Pristatant Darbo biržos pertvarką nebuvo nė žodžiu užsiminta apie savivaldos vaidmenį. Savivaldos atstovai neslepia, kad siekia turėti daugiau galių įgyvendami užimtumo priemones, už tai pasisako ir nemažai verslo atstovų. Tokią iniciatyvą žadėjo palaikyti ir pats socialinės apsaugos ir darbo ministras, tačiau pažadai išgaravo kaip dūmas.

Pilotiniai projektai nejuda

Šiemet gegužės 17-ąją vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdybos posėdyje dalyvavęs L.Kukuraitis teigė, kad SADM norėtų stiprinti Darbo biržos bendradarbiavimą su vietos savivalda vykdant užimtumo programas. Jis užsiminė apie galimybę išmėginti tai įgyvendinant bandomuosius projektus.

Kai kurie merai namo grįžo kupini entuziazmo imtis naujos veiklos. Pirmasis toks bandomasis projektas turėjo būti įgyvendinamas Alytaus miesto savivaldybėje. Dzūkijos krašto spaudai Alytaus meras Vytautas Grigaravičius sakė, kad šis miestas gali tapti pirmuoju, kuriame galbūt visai neliks teritorinės darbo biržos arba bent dalis jos funkcijų bus perduota savivaldybei.

Praėjus trims mėnesiams planuoti projektai nebuvo pajudėję iš vietos. „Kol kas nėra jokio konkretumo ir aiškumo. Buvo kalbėta, kad kai kurios savivaldybės galbūt vykdys bandomuosius projektus. Tarp jų buvo pasirinktas ir Alytus, bet daugiau apie tai nieko nežinome“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė V.Grigaravičius.

Alytaus miesto meras mano, kad savivaldybė pajėgtų susitvarkyti su Darbo biržos funkcijomis, tik reikėtų laiko joms perimti. „Kad ir koks būtų patvirtintas pertvarkos modelis, viskas priklausys nuo specialistų. Jeigu dirbs abejingi žmonės, ir geriausias modelis veiks pusėtinai. Bet kokiu atveju be savivaldybių nebus apsieita, nes tai susiję su mūsų žmonių užimtumu“, – aktyvesnio dalyvavimo užimtumo politikoje nesipurtė V.Grigaravičius.

Savivalda nustumta

„Galėčiau pažadėti, kad, dalį Darbo biržos funkcijų perdavus savivaldybėms, blogiau tikrai nebus. Juk susitvarkėme su socialinėmis išmokomis. Premjeras tam pritarė. Tačiau nuo pažadų tolstama, savivaldos vaidmuo kažkur išnyko“, – nusivylimo neslėpė LSA viceprezidentas, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas.

Jis patikslino, kad savivalda nepretenduoja į visas Darbo biržos funkcijas, tačiau dalį jų noriai perimtų į savo rankas. „Asociacija mano, kad, turėdamos rimtesnių svertų vykdydamos užimtumo politiką, savivaldybės tvarkytųsi efektyviau, nei yra dabar. Kartais atrodo, kad Darbo birža dirba daugiau sau, nei tarnauja viešajam interesui. Savivalda efektyviau išnaudotų tam skiriamas lėšas“, – užtikrino A.Vrubliauskas.

Anot LAS viceprezidento, Darbo birža ir jos teritoriniai padaliniai yra įsprausti į visokių reikalavimų rėmus, kurie neretai kertasi su realijomis. „Kurdami užimtumo didinimo programą, bendradarbiaujame su teritorine darbo birža, tačiau šios įstaigos darbuotojai vis kartoja, kad to ir ano negalima, tas ir anas draudžiama ir pan. Darbo biržos komisijos žodis yra paskutinis. Vadinasi, tik imituojama, kad perduodama daugiau galių savivaldai“, – kalbėjo A.Vrubliauskas.

Funkcijos bado akis

Kritikos strėles į Darbo biržą kreipiantys darbdaviai jau seniai ragino reformuoti šią įstaigą ir kvietė leisti savivaldai aktyviau dalyvauti darbo rinkos politikoje.

„Mes buvome vieni iš iniciatorių, siūliusių savivaldai perduoti dalį Darbo biržos funkcijų. Kaip žinoma, teritorinių darbo biržų veikloje jų įvardijama daugybė. Kai kurios funkcijos atrodo gana juokingos. Pavyzdžiui, nurodoma, kad Darbo birža derina darbo pasiūlą ir paklausą. Galima pamanyti, kad nuo šios įstaigos priklauso, kokia bus darbo vietų pasiūla. Tokie dalykai bado akis“, – sakė Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis.

LDK atstovas mano, kad tarp daugybės Lietuvos darbo biržos funkcijų pasimeta pagrindinė – bedarbius suvesti su darbdaviais. „Darbo birža turėtų būti atviresnė, nereikėtų tiek formalių mokymų, kursų. Bedarbius reikia registruoti, paaiškinti, kokie yra darbo rinkos poreikiai, padėti prie jų prisiderinti, o darbdaviui – rasti tinkamų darbuotojų. Ypač šiuo metu, kai nedarbo lygis yra nedidelis, darbo rinkoje tereikia informacijos vieniems apie kitus“, – aiškino V.Levickis.

Švietimo skauduliai

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Jonas Guzavičius pritarė, kad Darbo biržą būtina pertvarkyti. Juolab kad pasikeitė situacija darbo rinkoje – nedarbas nebėra rykštė, daug darbingo amžiaus žmonių emigravo. Tačiau jis nelinkęs palaikyti revoliucinių permainų. „Reikia peržiūrėti kai kurias funkcijas, tačiau nereikia visko griauti ir sakyti, kad viskas blogai. Tai nieko neduos. Iš tikrųjų nenaudingi abu kraštutinumai – nei pernelyg didelė centralizacija, nei funkcijų išbarstymas“, – savo nuomonę išsakė LPK viceprezidentas.

J.Guzavičius gana atsargiai vertino savivaldos siekį perimti Darbo biržos funkcijas. „Kai kurios savivaldybės gal ir susitvarkytų. Pavyzdžiui, Kaune jaučiama šeimininko ranka. Bet yra tokių savivaldybių, kurioms tai būtų per sunku“, – teigė pašnekovas.

Kalbėdamas apie nekvalifikuotų darbuotojų problemą ir Darbo biržos rengiamus milijonus eurų atsieinančius mokymus ir perkvalifikavimus, LPK viceprezidentas užsiminė, kad tai visos mūsų švietimo sistemos skaudulys. „Vokietijoje darbo biržos organizuojami perkvalifikavimai yra kitokie. Apskritai ten profesinis mokymas yra kitokio lygio. Maždaug pusė mokymosi laiko užima teoriniai dalykai, pusė – praktika. O pas mus geriausiu atveju praktika užima vos keletą procentų“, – švietimo sistemos trūkumus pabrėžė J.Guzavičius ir pridūrė, kad švietimas čiuožti žemyn pradėjo įvedus krepšeliu paremtą finansavimą.

Savivaldai – daugiau galių

Linas Kukuraitis, socialinės apsaugos ir darbo ministras

Bandomieji projektai savivaldybėse buvo tik mintis, idėja. Po diskusijų ir sprendimų, priimtų drauge su premjeru, yra nutarta perduoti savivaldybėms tik dalį funkcijų, o visa kita pertvarkyti ir sukurti Užimtumo tarnybą.

Savivaldai daugiau galių suteikia nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Užimtumo įstatymas – bendradarbiaudamos su teritorinėmis darbo biržomis, jos rengia ir įgyvendina užimtumo didinimo programas. Tai padeda norintiems integruotis į darbo rinką žmonėms laikinai įsidarbinti ir užsidirbti pragyventi būtinų lėšų, atnaujinti darbo įgūdžius, rasti nuolatinį darbą.

 Įgyvendinant savivaldybių patvirtintas užimtumo didinimo programas, kurioms finansuoti naudojamos specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšos, joms administruoti skiriama nuo 2 iki 4 proc. užimtumo didinimo programoms skirtų lėšų.

Stebuklų nebūna

Algirdas Sysas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas

Kai kurių savivaldybių vadovai nori, kad Darbo biržos funkcijos atitektų savivaldai. Jie įsivaizduoja, kad būtų taip pat, kaip su socialinėmis išmokomis – perimtų ir sutaupytų daug pinigų. Bet ar sutaupytos lėšos buvo tikslingai panaudotos? Galiu tvirtai pasakyti, kad ne visur. Kai kurios savivaldybės didžiąją dalį sutaupytų lėšų panaudojo infrastruktūrai, nors jos buvo skirtos socialinei apsaugai. Todėl nereikia manyti, kad perskirsčius funkcijas įvyks stebuklas.

Darbo biržos veikla kitokia, todėl nepritarčiau, kad jos funkcijos būtų patikėtos savivaldybėms. Komitete buvo svarstyta, kad savivaldai galima būtų pasiūlyti pilotines programas, pavyzdžiui, vietinio užimtumo, ir pasižiūrėti, kaip jos panaudos lėšas ir kurs darbo vietas.

Ne reforma, o perstumdymas

Gintautas Paluckas, Vilniaus miesto vicemeras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas

Kol kas Darbo biržos pertvarkos nematyti. Vyksta tik administracinis stumdymas – naikinami padaliniai ir keičiamas pavadinimas, bet ne veiklos turinys. Darbo birža rūpinasi įdarbinimu, bet tai daro labai neefektyviai. Kas ten lankosi, švelniai tariant, kritikuoja siūlomus įvairius mokymus ir perkvalifikavimo kursus, nes juos baigus sunku įsidarbinti. Be to, įdarbinamumas ir užimtumas yra skirtingi dalykai.

Dabar Lietuvoje yra per 100 tūkstančių bedarbių ir gerokai mažiau darbo vietų. Kad ir kiek bedarbius perkvalifikuotum, visiems darbo vietų nebus. Tai sisteminė problema, kurią, deja, sprendžia emigracija. Taigi turėtų būti kitokia valstybės politika. Nereikėjo naikinti Viešųjų darbų programos, kaip tik verta buvo ją plėsti ir įvairinti. Juk ne tik verslas kuria darbo vietas. Tai gali sėkmingai daryti ir valstybė, ypač socialinėje, kultūros srityse, kur yra didelis paslaugų ir žmonių poreikis.

Tikroji reforma būtų, jei teritorinės darbo biržos ir profesinės mokyklos, kurios dabar yra lyg be savo vietos, atsidurtų savivaldos rankose. Tokiu atveju, savivaldai aktyviau bendradarbiaujant su verslu, būtų adekvačiau įvertinami darbo rinkos poreikiai ir organizuojami bedarbių mokymai. Socialdemokratai pritartų, kad kokiose penkiose savivaldybėse būtų pradėti tokie pilotiniai projektai.