Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Uzbekai su „Lukoil“ gali sunaikinti Aralą

Tarptautinis konsorciumas, kurį sudaroUzbekistano nacionalinis holdingas „Uzbekneftgaz“, Rusijos „LUKOIL“ ir Kinijos CNPC, kitąmet ketina pradėti papildomą angliavandenilių telkinių Aralo jūroje žvalgybą ir gavybą. Pernai konsorciumas įsteigė bendrąją įmonę „Aral Sea Operating Company“, atliksiančią geologinio žvalgymo darbų operatoriaus vaidmenį. Nustatyta, kad angliavandenilių telkiniai atitinka 16 mln. tonų sutartinio kuro. Dar šiemet planuojama gręžti du papildomus vertinimo gręžinius.

Pasaulio ekologai jau dabar skelbia pavojų: intensyviai naudojant naftos ir dujų klodus Aralo jūra ims sekti dar labiau. Tai sukels tikrą regiono ekologinę katastrofą. Aralo jūros įdubos, kuriose šiuo metu dar likę vandens – „Umid“, „Zapadnyj Aral“ ir „Ak-Tepe“, – yra numatytų gręžimo ir paieškos darbų zonoje. Dirbtinis jų nusausinimas dykuma galutinai pavers Pietų Aralo jūros šiaurinę dalį. Be to, labai stiprūs sezoniniai vėjai regione sukels dulkių dalelių, druskos ir įvairių nuodingųjų chemikalų audras pietų Kazachstane ir Uzbekistane.

Gavybos projektas vykdomas nepaisant, kad Rytų Aralo perspektyvų vertinimo darbai, kurie buvo atliekami nuo 2006-ųjų iki 2011-ųjų, nedavė laukiamų rezultatų. Kadangi šioje Aralo jūros dalyje nebuvo rasta tikėtinų naftos ir dujų atsargų, nutarta tęsti geologinės žvalgybos darbus šiaurės vakarų kryptimi – „Zapadnyj Aral“ ir „Umid“ blokuose. Aptiktos dujų atsargos rodo, kad gana greitai šiuose naujuose plotuose bus pradėti paieškos darbai taikant agresyvesnius metodus, keliančius rimtą grėsmę regiono ekologinei sistemai. 25 proc. darbų bus atliekami giluminėje akvatorijoje (iki 40 m), 25 proc. – tranzitinėje pakrantės zonoje ir tik 50 proc. – sausumoje.

Rusija ir Kinija Aralo jūros projekte dalyvauja daugiau dėl geopolitinių interesų nei ekonominių skaičiavimų. Prieš 3 mėnesius mirus ilgamečiam Uzbekistano diktatoriui Islamui Karimovui, dar nepaskelbtas jo paveldėtojas. Tarptautiniai ekspertai teigia, kad Rusijos ir Kinojos koncernai siekia pasirašyti kuo daugiau tarptautinių sutarčių, kurių vėlesnis nevykdymas ar nutraukimas Uzbekistanui grėstų nepakeliamomis finansinėmis sankcijomis. Taip Rusijos ir Kinijos įtaka regione taptų dar didesnė.

 

 

Rekomenduojami video