„Noriu pasekti kaimynų pavyzdžiu ir savo sodyboje pasidaryti takus iš senų padangų. Kaimynas darė taip  – išpjovė iš padangų juostas ir išklojo jomis taką nuo namo iki ūkinio pastato. Kitas padangas be ratlankių pripildė smėlio ir sudėjo ten, kur labai šlapia. Ant tokio pakloto užpylė žvyro ir išėjo labai tvirtas takas, ypač jis tinka prie tvarto. Norėčiau žinoti, kaip tokius senų padangų panaudojimo būdus vertina aplinkosaugininkai. Ar nebūsiu nubaustas už žalą gamtai? Primenu, kad takai iš padangų būtų tik mano sodybos kieme",  - klausia Vytautas.

Atsako Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų projektų valdymo skyriaus vyr. specialistas Audrius Naktinis.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta, kad atliekų turėtojai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti patys pagal aplinkos ministro patvirtintas taisykles. Taip pat įstatyme nustatyta, kad atliekas būtina tvarkyti neviršijant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai. Padangos dūla, išsiskiria sveikatai pavojingų toksinių ir cheminių medžiagų. Viena jų – benzenas – žinoma kaip kancerogenas, sukeliantis vėžį. Atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose dokumentuose nenumatyta, kad padangų atliekos gali būti naudojamos takams įrengti ar keliui tvirtinti. Manome, kad takams turėtų būti naudojamos medžiagos, tinkamos namo aplinkai formuoti, o ne padangos ar kitos atliekos. Kol aplinkos apsaugos inspektorius neskyrė baudos už netinkamą atliekų tvarkymą, jos užkasamos esą turint tikslą ką nors pagerinti, o iš tikrųjų taip tik atsikratoma atliekų. Kaimynui, kuris jūsų minimais būdais „susitvarkė“ padangas, pasiūlykite kuo greičiau sutvarkyti jas tinkamai, t. y. perduoti atliekų tvarkytojams, kad netektų mokėti kelių šimtų eurų baudos. Už ne vietoje išmestą vieną padangą pagal nustatytą minimalų tokios žalos atlyginimo dydį gali tekti sumokėti daugiau kaip 140 eurų.

Primename, kad vienas iš būdų atsikratyti senų padangų – jas atiduoti padangų pardavėjams. Visi pardavėjai, tarp jų ir prekybos centrai, privalo iš kliento nemokamai priimti padangų atliekas, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jeigu jų atiduodama tiek, kiek perkama. Prekybos padangomis vietose turi būti paskelbta rašytinė informacija vartotojams, kaip jie gali atiduoti padangų atliekas. Keičiant padangas automobilių remonto įmonėse, senosios turi būti priimamos nemokamai. Šias atliekas transporto priemonės naudotojui atiduoti draudžiama. Kitas būdas atsikratyti senų padangų – nugabenti jas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Paprastai tokios aikštelės nemokamai iš gyventojo per metus priima iki penkių padangų, bet priėmimo sąlygas nustato savivaldybės, todėl jos gali skirtis. Šiuo metu Lietuvoje veikia 96 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Kiekvienos apskrities tokių aikštelių adresus, telefonus ir darbo laiką galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje.