Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Utenos tvenkinio laukia sausmetis

Važiuojant vaizdingu keliu Kaunas–Zarasai, už Utenos iš abiejų kelio pusių tyvuliuojantis Raudesos tvenkinys traukia visų turistų dėmesį. Jis pamėgtas ir žvejų: vandenyje knibžda starkių, lydekų, šamų, ešerių, karpių. Tačiau poilsį ar žvejybą prie šio tvenkinio reikės kuriam laikui pamiršti. Jau šią liepą ruošiamasi iš tvenkinio visiškai išleisti vandenį ir pradėti užtvankos remonto darbus.

Praktikoje dar nebandyta procedūra

Praėjusį mėnesį Utenos rajono savivaldybė paskelbė žinią – Utenos tvenkinys bus išleidžiamas dėl užtvankos remonto. Tai išgirdę vietos žvejai socialiniuose tinkluose sunerimo: apie remontą pranešė, o koks žuvų likimas? Žvejai diskutavo, kad tvenkinys ypač žuvingas, jame sumeškeriojami ir trofėjiniai laimikiai. Jie baiminosi, kad išleidus vandenį didesnės žuvys taps lengvu kąsniu brakonieriams. Uteniškiams įtartina pasirodė tyla dėl planų perkeliant žuvis.

Utenos tvenkinys įrengtas 1970 m., patvenkus Rašės upę (Vyžuonos intakas). Užtvankos ilgis – 200 m, plotis – 6 m. Tvenkinio ilgis (iš rytų į vakarus) – 2,2 km, plotis – iki 0,8 km.

Žvejų abejones bandė išsklaidyti Utenos rajono savivaldybės Kaimo ir bendruomenių reikalų skyriaus specialistas Sigitas Urbonas: „Perkeliant žuvį reikalingos praktikoje dar neišbandytos procedūros. Kiek teko aiškintis, šalyje tai būtų pirmas atvejis, kai oficialiai išleidžiamas didelis tvenkinys. Suprasdama visuomenės susirūpinimą dėl žuvų apsaugos, Utenos rajono savivaldybės administracija kartu su Utenos medžiotojų ir žvejų draugija (MŽD) kreipėsi į Aplinkos ministeriją (AM) su prašymu perkelti žuvis į kitus vandens telkinius, kuriuos nuomoja MŽD. Jie pasirengę savo lėšomis ir pajėgumais atlikti perkėlimo darbus.“

Jei AM nesutiks žuvų perkelti į kitus vandens telkinius, pasak S.Urbono, žuvis teks paleisti į Rašės upelio žemupį žemiau užtvankos. Regis, šio scenarijaus neprireiks. AM atstovai užtikrino, kad ruošiasi pritarti žuvų perkėlimui į kitus tvenkinius.

Neturi ką pasakyti

Savivaldybė pranešime teigia, kad remonto darbus planuoja pradėti liepą, tad iki darbų pradžios – vos du mėnesiai. Utenos MŽD pasiteiravus, ar jau svarstoma, kaip bus organizuojamas žuvų perkėlimo procesas, planų dėl žuvų perkėlimo darbų ji neatskleidžia.

Utenos MŽD valdybos pirmininkas Tomas Zubovas neslėpė nepasitenkinimo: „Šiandien neturiu ką jums pasakyti. Jokio patvirtinimo, kad būsime atsakingi už žuvų perkėlimą, neturime. Skambinkite į AM ir teiraukitės. Kai turėsime patvirtinimą, galėsime kalbėti apie darbų planą.“

Utenos tvenkinys yra valstybinis, tačiau jį yra išsinuomojusi Utenos MŽD. Jame draugija turi teisę organizuoti mėgėjų žvejybą, išduoti žvejybos leidimus ir už juos rinkti lėšas. Taip pat ji įpareigota ne tik įžuvinti vandens telkinį, mokėti nuomos mokestį, bet ir atlikti žuvų išteklių tyrimus.

Tyli it žuvys

Viešai skelbiama, kad darbai prasidės nuo liepos pradžios, iškart po žuvų neršto, tačiau prašymo išduoti leidimą žeminti vandens lygį savivaldybė kol kas nėra pateikusi.

AM Gamtos apsaugos politikos grupės specialistas Povilas Paukštė patikslina: planuojant išleisti visą tvenkinio vandenį ir perkelti žuvis, turi būti pateiktos mokslinės rekomendacijos, numatančios žuvų apsaugos, išgaudymo, perkėlimo ir atkūrimo priemones. Jas turi parengti kompetentingos biologinio profilio mokslo ir studijų institucijos bei organizacijos ir asmenys, turintys reikiamą išsilavinimą ir trejų metų darbo patirtį. Tokios rekomendacijos kartu su kita informacija turės būti perduotos Aplinkos apsaugos agentūrai teikiant prašymą pažeminti vandens lygį.

„Siekiant sumažinti ir kompensuoti neišvengiamą neigiamą poveikį vandens telkinio ekosistemai bei žuvų ištekliams, veiklos organizatorius, planuojantis išleisti visą tvenkinyje sukauptą vandenį, privalo turėti kompetentingų ichtiologų parengtą žuvų išteklių įveisimo planą ir numatyti, kokių bus imtasi priemonių žuvų dusimo ar kritimo atvejams išvengti“, – sako P.Paukštė.

Paklaustas, ar tokios rekomendacijos jau ruošiamos, S.Urbonas nurodo, kad tuo eilę metų užsiima MŽD, naudodama tvenkinį žvejybai. „Su jais kaip tik netrukus aptarsime, ką galima padaryti“, – užtikrino jis. Tačiau VL kalbintas T.Zubovas tyli it žuvis ir jokių detalių dėl mokslinių rekomendacijų nekomentuoja.

Pirmas tokio masto remontas

P.Paukštė sutinka, kad visiškas vandens išleidimas iš tvenkinio, aplinkosauginiu požiūriu, nėra pati tinkamiausia praktika. „Atskirais atvejais be tvenkinio vandens išleidimo neįmanoma atlikti viso hidromazgo statinių pilnos techninės būklės įvertinimo, saugiai ir efektyviai atlikti hidrotechninių statinių remontą. Geriausia praktika galėtų būti laikoma, kai visi darbai planuojami iš anksto. Iš tvenkinio vanduo pradedamas išleidinėti pasibaigus žuvų nerštui su kuo mažesniu vandens lygio žeminimo intensyvumu. Išleidus vandenį iš tvenkinio, ne tik remontuojami hidrotechniniai statiniai, bet ir šalinamas susikaupęs dumblas iš vandens telkinio „atlaisvintos“ akvatorijos“, – sakė AM atstovas.

S.Urbonas atsidūsta – tvenkinys remontuojamas ne šiaip sau užsimanius. Jo teigimu, 2018 metais atlikta Utenos tvenkinio hidrostatinių ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad visos užtvankos būklė yra nepatenkinama. „Turint omenyje, kad Utenos tvenkinys įrengtas virš Utenos miesto ir jo plotas net 100 ha, visuomenės saugumas, t. y. žmonių gyvybės ir turtas, šiuo atveju yra pirmoje vietoje“, – apie remonto neišvengiamumą kalbėjo savivaldybės darbuotojas.

Jis tikina, kad tokio dydžio tvenkinių nepriklausomoje Lietuvoje niekas nesiryžo remontuoti, nes susiduriama su didelėmis investicijomis, begalės reikalingų dokumentų rengimu ir kt. Daug kur apsieinama tik kosmetiniais pagražinimais, vieno kito mazgo remontu: „Iš esmės tvenkinių remontai yra palikti likimo valiai, nes lėšų šiems darbams atlikti valstybė neskiria.“

Neišleisti vandens – per brangu

Vietos žvejai svarstė, ar nėra įmanoma tokį darbą organizuoti pilnai neišleidžiant vandens. Tačiau S.Urbonas atremia – toks projektas būtų kelis kartus brangesnis. Jis rikiuoja užtvankoje suplanuotus darbus: remontuojama užtvankos šachta, perteklinio vandens pralaida, keičiami susidėvėję dugniniai skydai, gelžbetoninės tvirtinimo plokštės užtvankos aukštutiniame bjefe. „Šių darbų (išskyrus galbūt plokščių keitimą) atlikti, pilnai neišleidus vandens iš tvenkinio, neįmanoma. Gal ir būtų įmanoma, tačiau tai remontą pabrangintų kelis kartus. Prieš projektavimą kalbėjau su projektuotojais apie tokią galimybę, tačiau realybė tokia – tai žymiai pabrangintų remonto darbus. Kaip žinia, ES ir rajono savivaldybės skiriamų lėšų jau nepakaktų“, – užtikrino S.Urbonas.

Taip pat planuose yra tarnybinio tiltelio remontas, automobilių stovėjimo aikštelės žemutiniame šlaite, pėsčiųjų takų įrengimas ir kt.

Populiacija atsistatys tik po dešimtmečio

Tvenkinio vandens nuleidimą bus galima pradėti nuo šių metų liepos 1 d., o vandenį tvenkinyje bus privaloma atstatyti iki kitų metų kovo mėnesio. S.Urbonas tvirtino, kad pasiruošimo darbai prasidės pasirašius darbų rangos sutartį. Šiuo metu vyksta viešųjų pirkimų procedūros, iki liepos mėnesio vanduo nebus žeminamas. Žeminant vandenį, pirmas penkias paras pažeminimo intensyvumas negali viršyti 20 cm per parą, o tolesnis – 70 cm per parą. Prognozuojama, kad vanduo iš tvenkinio bus išleistas per 2 savaites, t. y. iki liepos vidurio. Tada prasidės pagrindiniai remonto darbai. Darbų pabaiga numatoma 2022 metų balandį. Tuo metu bus ruošiamasi ir įžuvinimo darbams. Savivaldybės atstovas nurodo, kad tvenkinio įžuvinimas bus vykdomas pagal nustatytus žuvų limitus, o įžuvinimo kiekiai ir rūšys yra techninio projekto dalis. Įžuvinimo darbai patikėti darbų rangovui.

Ichtiologas Tomas Virbickas neabejoja, kad užtvankos rekonstrukcija neišvengiamai padarys žalą tvenkiniui. Jis pastebi, kad įprastai didesniuose tvenkiniuose visas vanduo neišleidžiamas, paliekant duburį žuvims. Paklaustas, kada žvejai mėgėjai vėl galės džiaugtis laimikiais, ichtiologas sako, kad prireiks kantrybės – trofėjinių laimikių teks palaukti bent penkerius metus. Visiškai atsistatyti populiacija turėtų tik po dešimtmečio.

Rekomenduojami video