Sliekininkystės verslas populiarėja. Šios veiklos imasi ne tik stambieji, bet ir smulkieji augintojai. Pastarieji teigia, kad Kalifornijos sliekų produkcija –biohumusas – lengvai realizuojama.

Įkūrė fermą

Kauno rajone veikiančios „Sliekynės“ įkūrėja Dovilė Padūmienė pasakojo, kad mintis auginti Kalifornijos sliekus jai gimė visai atsitiktinai. „Paūgėjus vaikams svarsčiau, kuo užsiimti, kad galėčiau ir dirbti, ir vaikus prižiūrėti. Dėdė man padovanojo kibirą sliekų. Juos apgyvendinau savo kompostinėje, o vėliau gautą biohumusą panaudojau darže. Derlius mane maloniai nustebino – jis buvo gerokai gausesnis, nei iki tol. Todėl nusprendžiau užsiimti sliekininkyste“, – teigė pašnekovė. Prieš penkerius metus pradėjusi nuo 250 kg sliekų, dabar D.Padūmienė 1 000 kv. metrų fermoje augina jų apie dvi tonas. Kadangi šie 6–8 cm ilgio ir 3–4 mm skersmens gyviai pasižymi dideliu vislumu, jų kiekis greitai padvigubėja.

Prieš pradėdama sliekininkystės verslą moteris domėjosi sliekų auginimu ir priežiūra, skaitė knygas, ieškojo informacijos internete. Dabar ji mielai dalijasi sliekų auginimo subtilybėmis ir biohumuso gamybos niuansais su pradedančiaisiais. „Konsultuoju tuos, kuriems ši tema aktuali, kas domisi sliekų auginimu. Dirbantiesiems šioje srityje pirmaisiais metais padedu, vaizdingai sakant, pereiti per pelkę, kad neprisemtų batų, nes šiame versle labai svarbu žinoti, kur reikia statyti kojas“, – atskleidė sliekų augintoja.

Produkcija neužsiguli

D.Padūmienė pasakojo, kad fermoje per metus Kalifornijos sliekai pajėgūs pagaminti nuo100 iki 200 kub. metrų biohumuso. Jis, pasak pašnekovės, gaunamas sliekams mintant organinėmis medžiagomis. „Sliekynėje“ sliekams šerti paprastai naudojamas arklių ir galvijų mėšlo kompostas (per pusę) bei kitos augalinės kilmės atliekos. Vienas gramą sveriantis sliekas suėda tiek pat, kiek jis pats sveria.

Ūkio šeimininkė parduoda sliekų pagamintą gryną biohumusą, tinkantį ekologinei žemdirbystei, taip pat biohumuso mišinius įvairiems augalams bei pačius sliekus, kurie perkami žvejybai, namų kompostinėms bei pramoninei biohumuso gamybai. Neseniai „Sliekynėje“, atsižvelgiant į rinkos poreikį, buvo pradėtas gaminti naujas gaminys – biohumuso arbata augalams. „ Žmonės vis labiau suvokia ekologiškų produktų vertę ir naudą. Todėl mes privalome kurti naujus produktus, neturinčius jokių konservantų, stabilizatorių ar kitokių cheminių priedų, kuriuos vartotojui būtų paprasta ir patogu paruošti“, – teigė D.Padūmienė. Ji aiškino, kad biohumuso arbata skatina sėklų dygimą, augalų augimą, maitina dirvą, padeda išvengti ligų, neutralizuoja toksinių chemikalų likučius dirvoje. D.Padūmienė pridūrė, kad visi ūkyje pagaminti produktai realizuojami Europos Sąjungoje ir turi didelę paklausą. Didžiausio klientų srauto sulaukiama pavasarį.

Paskatino smalsumas

Kalifornijos sliekai jau metus pluša Biržų rajone esančiame Marijos Jonėnienės ūkyje. Pašnekovė susigundė nusipirkti 50 kg sliekų dėl dviejų priežasčių. Kadangi ūkyje laiko karvių, turi pakankamai žaliavos – mėšlo, iš kurio sliekai gali gaminti biohumusą. Be to, norėjo turėti nuosavų efektyvios ir pigios organinės trąšos gamintojų. „Nenorime valgyti chemijos, todėl ši ekologiška trąša, kurią gamina Kalifornijos sliekai, mane labai sužavėjo. Juk ką paimame iš žemės, tą, jai turime ir atiduoti“, – savo nuomonę išsakė M.Jonėnienė.

Ūkio šeimininkė parduoda sliekų pagamintą gryną biohumusą, tinkantį ekologinei žemdirbystei, taip pat biohumuso mišinius įvairiems augalams bei pačius sliekus. Redakcijos archyvo nuotr.

Moteris prisipažino, kad susidomėti Kalifornijos sliekų gaminamo biohumuso nauda ją paskatino smalsumas. Ūkininkei labai norėjosi įvertinti, kaip pradėjus naudoti humusą pasikeis jos auginamų daržovių bei uogų kokybė ir kiekybė. Anot pašnekovės, rezultatas buvo akivaizdus: derlius subrendo ne tik anksčiau, bet ir buvo gausesnis, nei ankstesniais metais. M.Jonėnienė šiais metais biohumoso pardavė tik vienam braškių augintojui, tačiau tikisi, kad kitais metais juo galės aprūpinti ir daugiau klientų.

„Valstiečių laikraštis“ pasiteiravo, ar daug investicijų reikia norint pradėti auginti Kalifornijos sliekus? Ūkininkės teigimu, sliekams, dėžių (vermiložių) gamybai ir sijojimo mašinai teko pakloti per 2 tūkst. eurų. Tačiau per metus sliekų kiekis padvigubėjo, todėl pavasarį dalį Kalifornijos sliekų teko perkelti į kitą vermiložę.

Trūko šilumos

Šakių augalininkystės ūkio savininkas Vidmantas Brazaitis – dar naujokas Kalifornijos sliekų auginimo srityje. Jis šią veiklą pradėjo tik pavasarį. Nederlingose žemėse ūkininkaujantis vyras tikisi, kad, tręšdamas augalus biohumusu, pagerins dirvos struktūrą, padidins humuso sluoksnį ir pagyvins dirvožemio mikrobiologinį aktyvumą. „Jį išbandysiu visoms ūkyje auginamoms kultūroms: ir rapsams, ir kviečiams. Žinoma, neapsieisiu ir be trąšų“, – pasakojo sliekų auginimo verslą pradėjęs ūkininkas.

V.Brazaitis nusipirko 100 kg Kalifornijos sliekų ir tikėjosi sulaukti neblogo derliaus. Tačiau šie metai žemės gyvių vislumui nebuvo palankūs: trūko šilumos. Vyras pastebėjo, kad sliekai maitinosi neblogai, bet biohumusą gamino neintensyviai. Ūkininko manymu, į hektarą jis pajėgs išberti tik apie pusę tonos šiųmetinio biohumuso. Pašnekovas teigė, kad biohumusas ūkiuose dar nėra plačiai naudojamas. Tačiau jis tiki, kad ateityje ūkininkai suvoks, kad biohumusas – unikali priemonė nualintoms dirvoms atkurti, jis bus deramai įvertintas. V.Brazaitis pridūrė, kad humusas, nepakeisdamas savo savybių, dirvoje išsilaiko ketverius metus, o vertingos medžiagos, kurių augalai nepanaudoja, lieka kitiems metams.

Vertingesnis už mėšlą

Juozas Pekarskas, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos instituto Agroekologijos centro vadovas

Biohumusas (vermikompostas) – sliekų perdirbtos organinės medžiagos junginys – yra vertingesnis už kompostą ir mėšlą. Geros kokybės biohumuse gausu makro- ir mikroelementų, vitaminų, fermentų, aminorūgščių, biologiškai aktyvių maisto medžiagų: organinės anglies, azoto, fosforo, kalio, geležies, vario, cinko ir kt. Biohumusas dažniausiai naudojamas šiltnamių daržininkystėje, dekoratyviniams augalams tręšti, sertifikuotas biohumusas naudojamas ekologinėje gamyboje. Ši organinė trąša pagerina derliaus kokybę, jo skonines savybes. Geros kokybės biohumuso vertė tarptautinėse rinkose yra labai didelė, už jį brangiai mokama.

Atkuria derlingumą

Vilma Kačinskienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Ukmergės biuro vadovė

Dirvožemį nuolat tręšiant vien mineralinėmis trąšomis ir naudojant įvairius pesticidus, jis irsta, eroduoja. Todėl labai gerai, kad žemės derlingumą siekiama atkurti biohumusu. Jo nesunku pasigaminti auginant Kalifornijos sliekus, kurie iš vienos tonos organinės medžiagos pagamina 600 kg ekologiškų organinių trąšų. Šios yra 15–20 kartų veiksmingesnės už įprastines organines trąšas. Humusas susidaro 1,5–2 kartus sparčiau, negu įprastai kompostuojant. Augintojai sliekus apgyvendina ne tik fermoje, bet ir lauke. Patalpoje, kur ištisus metus būna 15–20 laipsnių šilumos ir 80 proc. drėgmės, sliekai dauginasi ir biohumusas gaminamas apskritus metus, o lauke – tik nuo balandžio iki spalio mėnesio. Pramoniniu sliekų auginimu verta užsiimti tiems ūkininkams, kurie įsikūrę netoli miesto ir gali sukaupti didelius kiekius organinių atliekų: mėšlo, šiaudų, vaisių, daržovių ir cukrinių runkelių perdirbimo atliekų, kartono, lapuočių medienos pjuvenų ir kt.